- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- e2-6999-1019/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31868-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo E. K. 4,73 Eur skolą, 16,53 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,13 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) butas, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 1991 m. nuosavybės teise priklauso atsakovui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovo skolą ir delspinigių dydį pagrindžia ieškovės mokesčių ir delspinigių paskaičiavimo pažyma, parengta pagal pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos duomenis. Atsakovo butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). Už laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki 2020-11-30 į butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl yra atsakovo skola. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją ir karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, atsakovui paskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 16,53 Eur už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki 2020-12-31. Mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodytas 128,12 Eur įsiskolinimas be priskaičiuotų delspinigių, kurie atsispindėjo kiekvieno mėnesio sąskaitoje atsakovo atžvilgiu priskaičiuotus mokesčius, nes atsakovo gautose sąskaitose yra pateikiama visa informacija, be kita ko, nurodant atsakovo atžvilgiu kiekvieną mėnesį priskaičiuotus delspinigius. 2020-10-31 sąskaitoje buvo atlikta korekcija (- 24,95 Eur), nurašant delspinigius dėl suėjusių 6 mėnesių netesyboms taikytinos senaties, kurių atsakovas nesumokėjo, o ieškovė jų mokėti nepareikalavo per ieškinio senaties terminą, todėl jokios įtakos ar reikšmės teisingam skolos apskaičiavimui jie neturi. Delspinigiai yra skaičiuojami už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, įsiskolinimo laikotarpis neturi sutapti su delspinigių paskaičiavimo laikotarpiu. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė 2,13 Eur išlaidų: 0,32 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašus 2010-01-27 Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties Nr. NTRi-2456 pagrindu bei 1,81 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašus 2017-06-27 Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutarties Nr. GR-1434/527 pagrindu bei sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, t. y. turėjo 17,13 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Išlaidos už išrašų suformavimą yra patirtos su VĮ „Registrų centras“ sudarytos sutarties pagrindu ir pagal viešai skelbiamus išrašų suformavimo įkainius. Patirtų išlaidų už išrašų suformavimą dydis yra tinkamai pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas E. K. pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad teismas šioje byloje 2020-11-20 priėmė įsakymą, kuriuo kreditoriaus naudai priteisė 461,96 Eur skolą už laikotarpį nuo 2019-12-01 iki 2020-08-31, 1,83 Eur delspinigių, 12,45 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos. Atsakovas 2021-01-13 pateikė prieštaravimus, kuriais sutiko, kad skolos suma nuo 461,96 Eur yra mažintina iki 454,23 Eur, nes atsakovas neteisėtai į bendrą skolos sumą įtraukė 7,73 Eur sumą, t. y. delspinigius, juos faktiškai pavertęs kaip skolą už suteiktas paslaugas atsakovui. Nurodė, kad atsakovas sutiko ir sumokėjo ieškovui skolą 454,23 Eur ir 12 Eur ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Tačiau ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo papildomai priteisti 128,12 skolą už 2020 m. rugsėjo-lapkričio laikotarpį bei 16,53 Eur delspinigius. Atsakovo vertinimu, skola už 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėn. mažintina nuo 128,12 Eur iki 120,39 Eur, o bylinėjimosi išlaidos gali būti tenkinamos 3 Eur sumoje, o reikalavimas dėl 16,53 Eur delspinigių yra atmestinas, nes ieškovė suteikė paslaugas už 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėn. bendrai 120,39 Eur sumai (23,60 Eur už rugsėjo mėn., 38,72 Eur už spalio mėn. ir 58,07 Eur už lapkričio mėn.), su kuria atsakovas sutinka. Nurodė, kad reikalavimas dėl 16,53 Eur delspinigių priteisimo yra atmestinas, nes tarp bylos šalių nebuvo ir nėra sudarytas koks nors rašytinis susitarimas ar sutartis dėl delspinigių mokėjimo. Be to, kadangi skolą iki 2020-08-31 atsakovas pripažino 454,23 Eur sumai ir ją yra sumokėjęs, o ieškovė suteikė paslaugas už 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėn. bendrai 120,39 Eur sumai, todėl bendra mokėtina suma yra 574,62 Eur, iš kurių atsakovas 454,23 Eur yra jau sumokėjęs ieškovui. Atsakovas pabrėžė, kad atsakovė vėl reikalauja 2,13 Eur priteisti už registro išrašus, susijusius su atsakovo duomenimis bei jo buto duomenis, tačiau šie išrašai jau buvo ir yra byloje ieškovui pareiškus pareiškimą dėl skolos ir įsakymo išdavimo, todėl šių dokumento pakartotinis užsakymas ir vėl jų pateikimas su ieškiniu yra perteklinis ir neatitinka CK 1.5 str. Ieškovė neteisėtai padidino skolos sumą 7,73 Eur suma, kuri sąskaitose įvardinama kaip delspinigiai, tačiau juos įtraukia į bendrą skolos sumą. Taigi šie delspinigiai pavirsta į suteiktų paslaugų reikalaujamą sumą, nors taip nėra.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ieškovė neginčija, jog buvo gauti atsakovo mokėjimai, kuriais buvo sumažinti ieškinio reikalavimai, taip pat patvirtina, jog yra gautas mokėjimas 123,39 Eur sumai. Ieškovė gautu mokėjimo dalinai sumažino ieškinio reikalavimą. Ieškinio reikalavimas po pateiktų prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo buvo teikiamas dėl 128,12 Eur nepadengtos skolos, 16,53 Eur delspinigių bei 5,13 Eur neapmokėtų bylinėjimosi išlaidų, o gavus atsakovo mokėjimą 123,39 Eur sumai liko nepadengta 4,73 Eur skolos, 16,53 Eur delspinigių bei 5,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas, kaip buto savininkas yra šilumos ir karšto vandens vartotojas, su kurio konkliudentiniais veiksmais šilumos tiekėjas yra sudaręs šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas, patvirtintas teisės aktais. Atsakovo pareiga atsiskaityti už į jo butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį numatyta teisiniu reguliavimu, todėl atsakovo argumentai, jog nėra individualios rašytinės sutarties yra visiškai nepagrįsti. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją ir karštą vandenį, pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė vadovavosi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovės paskaičiuotus delspinigius, kurie sudaro 16,53 Eur. Kreipdamasis į teismą ieškovas turi pareigą apmokėti žyminį mokestį, kuris priteisiamas iš priešingos šalies, ieškinio tenkinimo atveju. Ieškovo mokėta suma buvo nukreipta už suteiktas paslaugas, todėl liko nepadengta 3 Eur žyminio dalis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos už registrų pažymas apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Nors atsakovas nesutinka su ieškovės vykdyta jo paieška registruose ir prašomomis priteisti išlaidomis, susijusiomis su paieška registre, tačiau be minėtų paieškų ieškovė būtų negalėjusi nustatyti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos ir atitinkamai bylos teismingumo.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame triplike nurodė, kad ieškovas neteisėtai reikalauja priteisti 16,53 Eur delspinigių, nes tarp šalių nebuvo ir nėra sudarytas konkretus rašytinis susitarimas ar sutartis dėl delspinigių mokėjimo, o įstatymas reglamentuoja, kad yra būtinas konkretus šalių rašytinis susitarimas ar sutartis. Tokio rašytinių susitarimo ar sutarties, kuriuose būtų aptartas delspinigių mokėjimas nėra, šių dokumentų nepateikė ir pats ieškovas, nes kaip minėta jie faktiškai neegzistuoja. Atsakovui atlikus antrą mokėjimą, ieškovė teigia, kad yra likusi 4,73 Eur skola, tačiau atsakovas dar 2021-01-13 prieštaravimuose nurodė, kad ieškovas neteisėtai padidino skolos bendrą sumą 7,73 Eur ir tie delspinigiai galutiniame rezultate pavirto sąskaitose į suteiktų paslaugų reikalaujamą sumą.
Nagrinėjamoje byloje ieškinio suma neviršija 2000 Eur sumos, todėl teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas dalį ieškinio reikalavimų patenkino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis), sprendė, jog yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 1-2 dalys). Apie rašytinį teismo posėdį šalys informuotos CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Prašymų nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CPK 441 straipsnyje įtvirtinta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Šiose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui E. K. (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovė nurodė, kad už laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki 2020-11-30 į butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl ieškinio pateikimo teismui momentu buvo susidariusi atsakovo skola 128,12 Eur sumai. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, sumokėdamas dalį skolos ieškovei, o ginčijamos skolos likutis yra 4,73 Eur. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės prašoma priteisti skola – 4,73 Eur, nurodo, kad ieškovė skolos bendrą sumą padidino ankščiau jam pateiktose sąskaitose apskaičiuotais delspinigiais ir galiausiai tie delspinigiai, teikiant ieškinį teismui, atsakovo teigimu, pavirto už paslaugas reikalaujama suma.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal CK 6.388 straipsnį ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Todėl nors tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikytina, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su juo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovas privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnio l dalis, CK 6.205 straipsnis). Atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl atsakovas turėjo prievolę mokėti už tiektą šilumos energiją (CK 6.384 straipsnis).
Iš teismui pateiktų AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ išrašytų sąskaitų bei mokesčių paskaičiavimo pažymos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. nustatyta, kad iki 2019 m. lapkričio 30 d. ieškovui buvo apskaityta 235,02 Eur skola. Taip pat nustatyta, kad:
- už 2019 m. gruodžio mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui buvo apskaičiuota 81,19 Eur suma, už šį laikotarpį ieškovė atsakovui delspinigių neskaičiuoja;
- už 2020 m. sausio mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui buvo apskaičiuota 82,96 Eur suma, už šį laikotarpį ieškovė atsakovui delspinigių neskaičiuoja;
- už 2020 m. vasario mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui buvo apskaičiuota 81,33 Eur suma, už šį laikotarpį ieškovė atsakovui delspinigių neskaičiuoja;
- už 2020 m. kovo mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui buvo apskaičiuota 74,09 Eur suma, už šį laikotarpį ieškovė atsakovui delspinigių neskaičiuoja;
- už 2020 m. balandžio mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui buvo apskaičiuota 53,99 Eur suma, už šį laikotarpį ieškovė atsakovui delspinigių neskaičiuoja;
- už 2020 m. gegužės mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui buvo apskaičiuota 29,77 Eur suma, už šį laikotarpį ieškovė atsakovui delspinigių neskaičiuoja;
- už 2020 m. birželio mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui buvo apskaičiuota 25,89 Eur suma, atlikus perskaičiavimą, buvo išminusuota 0,04 Eur suma, todėl už šį mėnesį atsakovui iš viso buvo paskaičiuota 25,85 Eur už šį laikotarpį ieškovė atsakovui delspinigių neskaičiuoja;
- už 2020 m. liepos mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui buvo apskaičiuota 25,77 Eur suma, už skolą, susidariusią liepos mėnesį, ieškovė atsakovui paskaičiavo 2,30 Eur delspinigių sumą;
- už 2020 m. rugpjūčio mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui buvo apskaičiuota 21,99 Eur suma, už skolą, susidariusią rugpjūčio mėnesį, ieškovė atsakovui paskaičiavo 2,57 Eur delspinigių sumą;
- už 2020 m. rusėjo mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui buvo apskaičiuota 23,60 Eur suma, už skolą, susidariusią rugsėjo mėnesį, ieškovė atsakovui paskaičiavo 2,64 Eur delspinigių sumą;
- už 2020 m. spalio mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui buvo apskaičiuota 38,72 Eur suma, už skolą, susidariusią spalio mėnesį, ieškovė atsakovui paskaičiavo 2,86 Eur delspinigių sumą;
- už 2020 m. lapkričio mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui buvo apskaičiuota 58,07 Eur suma, už skolą, susidariusią lapkričio mėnesį, ieškovė atsakovui paskaičiavo 2,91 Eur delspinigių sumą;
- ieškovė už susidariusią skolą nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. taip pat paskaičiavo 3,25 Eur delspinigius.
Taigi, ieškovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovui buvo suteiktos paslaugos, už kurias buvo pateiktos apmokėti sąskaitos iš viso 597,33 Eur sumai. Kaip jau minėta, atsakovui laikotarpiu iki 2019 m. lapkričio 30 d. buvo paskaičiuota 235,02 Eur skola.
Iš mokesčių paskaičiavimo pažymos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. matyti, kad atsakovas 2020 m. kovo mėnesį atliko 250 Eur mokėjimą, o po priimto teismo įsakymo dėl skolos ir prieštaravimų pateikimo, atsakovas papildomai ieškovei sumokėjo 454,23 Eur. Taigi, kaip matyti, atsakovo skolos likutis ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. yra 128,12 Eur ((235,02 Eur + 597,33 Eur) – (250 Eur + 454,23 Eur)). Teismas pažymi, kad būtent tokį reikalavimą, t. y. dėl 128,12 Eur skolos priteisimo, ieškovė reiškė ieškiniu.
Kaip matyti iš ankščiau pateikto paskaičiavimo, atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. už patiektą šilumos energiją iš dalies nebuvo atsiskaitęs, todėl, vadovaujantis ieškovės pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma, minėtu laikotarpiu susidarė 128,12 Eur skola.
Atsakovas po ieškovės ieškinio teismui pateikimo dienos sumokėjo ieškovei 123,39 Eur, todėl, ieškovei atsisakius dalies reikalavimų, skolos likutis bylos nagrinėjimo dieną yra 4,73 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės pateiktų detalių paskaičiavimų matyti, jog skaičiuojama skola yra susidariusi laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., iš atsakovo E. K. priteistina 4,73 Eur skola už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (CK 6.384 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 16,53 Eur delspinigių, paskaičiuotų už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., taikant 0,02 proc. normą. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, kadangi, atsakovo teigimu, tarp bylos šalių nebuvo ir nėra sudarytas rašytinis susitarimas ar sutartis dėl delspinigių mokėjimo, o skolą, susidariusią iki 2020-08-31, atsakovas sumokėjo pervesdamas 454,23 Eur sumą.
CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo.
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jis įmokas atliko už konkrečiu laikotarpiu atsiradusias skolas, o duomenų byloje, kad šalys buvo sudariusios susitarimą, kokia tvarka įskaitys atsakovo įmokas į jo turimas skolas, nėra. Taigi, nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad, esant nepadengtai atsakovo skolai, ieškovė galėjo skaičiuoti delspinigius laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Atsakovas taip pat nurodo, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami, kadangi tarp šalių nebuvo sudaryto rašytinio susitarimo dėl netesybų.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta netesybų samprata, kurioje nurodoma, kad netesybos –tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, kaip matyti iš įstatymuose nustatyto reguliavimo, netesybos gali būti nustatytos ne tik šalių susitarimo, tačiau taip pat ir įstatymų bei teismo sprendimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, skaičiuodama atsakovui delspinigius, remiasi ne šalių susitarimu, tačiau teisės aktais, numatančiais tokią galimybę.
Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai skaičiuoja atsakovui 16,53 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., taikant 0,02 proc. normą, todėl 16,53 Eur delspinigiai priteistini iš atsakovo (Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (21,26 Eur (4,73 Eur + 16,53 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 5,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad ji, teikdama teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau pateikusi ieškinį teismui, patyrė 15 Eur išlaidas už byloje sumokėtą žyminį mokestį ir 2,13 Eur išlaidas už teismui pateiktus išrašus, t. y. 0,32 Eur už Nekilnojamo turto registro išrašą ir 1,81 Eur už Gyventojų registro išrašą. Atsakovas, atsiliepime nurodė ir kartu su atsiliepimu pateikė duomenis, kad jis sumokėjo 12 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, likusi ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,13 Eur.
Atsakovas nesutiko su bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis dėl ieškovės išlaidų už registrų išrašus, t. y. 2,13 Eur, sutiko dėl 3 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžio. Nurodė, kad ieškovė pakartotinai prašo priteisti išlaidas už registro išrašus, kurie jau buvo pateikti su teismo įsakymu, todėl šių dokumentų pakartotinis užsakymas ir vėl jų pateikimas su ieškiniu yra perteklinis.
Teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad tiek su pareiškimu dėl teismo įsakymo, tiek su ieškiniu teismui buvo pateiktas tas pats 2020 m. spalio 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 13 d. Gyventojų registro išrašas, taigi pagrindo vertinti, kad ieškovė kelissyk užsakė tuos pačius duomenis, nėra.
Ieškovė teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos patirtas 3 Eur išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą bei 2,13 Eur išlaidas už registrų išrašus, kurie buvo pateikti teismui, siekiant pagrįsti ieškovės reiškiamus reikalavimus bei nustatyti ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šios išlaidos yra pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5,13 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 8,60 Eur. Kadangi šios išlaidos viršija minimalią 5 Eur dydžio sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis), ieškinį tenkinus visiškai, 8,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-268, 270, 441 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, 4,73 Eur (keturių eurų, 73 ct) skolą, 16,53 Eur (šešiolikos eurų, 53 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (21,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,13 Eur (penkių eurų, 13 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,60 Eur (aštuonių eurų, 60 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.