Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė vieną šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 20 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 133088970052, kuria atsakovei buvo suteiktas 300 Eur kreditas bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą iki 2019 m. liepos 10 d. bei sumokėti 213,38 Eur palūkanų ir 86,40 Eur administravimo mokesčio (vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 5, 6.1 ir 7 punktai). Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai neįvykdė, kredito įmokų pagal nustatytą mokėjimo grafiką tinkamai nemokėjo, todėl Sutartis 2018 m. balandžio 13 d. buvo nutraukta. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė sutartyje nustatytu terminu ir tvarka suteikto kredito negrąžino.

Tarp pradinės kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta Reikalavimų perleidimo sutartis, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. 2019 m. vasario 12 d. pradinė kreditorė pranešimu „Pranešimas apie reikalavimo perleidimą“ informavo atsakovę gyvenamosios vietos adresu, nurodytu Sutartyje, apie reikalavimo teisių į jos skolą perleidimą ieškovei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

Atsakovė neginčija aplinkybių, susijusių su jos informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą. Kad atsakovė buvo informuota apie įvykusį teisų perleidimą patvirtina ir tai, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. atliko dalinius mokėjimus ieškovei. Darytina išvada, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės naujajai kreditorei (ieškovei) perleidimą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Reikalavimo perleidimo dieną (2018 m. gruodžio 28 d.) atsakovės skola pagal Sutartį Nr. 133088970052 buvo 596,34 Eur (278,29 Eur negrąžinto kredito, 170,86 Eur palūkanų, 71,59 Eur delspinigių, 75,60 Eur administravimo mokesčio). Po reikalavimo perleidimo, ieškovė pratęsė palūkanų ir delspinigių skaičiavimą. Pagal sutarties Nr. 133088970052 standartinę informaciją apie vartojimo kreditą buvo skaičiuojamos 58,06 proc. metinės palūkanos ir delspinigių dydis - 0,05% per dieną. Ieškovės paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos sudaro 396,63 Eur, kurios buvo paskaičiuotos už 896 dienas, už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. Papildomai priskaičiuota delspinigių sumą – 187,71 Eur, kurie paskaičiuoti už 1349 dienų, už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. Ieškovė kompensuojamąsias palūkanas ir delspinigius skaičiavo nuo 278,29 Eur negrąžinto paskolos likučio.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. atliko 631 Eur mokėjimus, kuriais buvo dengiami priskaičiuoti delspinigiai (171,27 Eur), taip pat paskaičiuotos palūkanos ( 459,73 Eur), todėl atsakovės skola šią dieną yra 549,68 Eur, iš kurių 278,29 Eur yra negrąžinto kredito, 107,76 Eur palūkanų, 88,03 Eur delspinigių ir 75,60 Eur administravimo mokesčio.

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę (CK 6.1 straipsnis). Pradinė kreditorė vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – atsakovei suteikė kreditą, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – nemokėjo mokėtinų įmokų, tuo pažeisdamas sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205, 6.881, 6.886 straipsniai). Kadangi atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę, todėl ji turėtų grąžinti ieškovei 278,29 Eur negrąžinto kredito ir 75,60 Eur administravimo mokesčio (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 107,76 Eur palūkanų priteisimo, apskaičiuotų atsakovės sumokėtus 459,73 Eur mokėjimus atėmus iš 170,86 Eur nesumokėtų palūkanų, paskaičiuotų pradinės kreditorės pagal sutarties grafiką, ir 396,63 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų ieškovės už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. (896 dienos), sumos.

Remiantis išrašu iš Priedo Nr. 1 prie sutarties dėl paskolų portfelio pardavimo, pasirašytos 2018 m. gruodžio 28 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vartojimo kredito sutartis su atsakove nutraukta 2018 m. balandžio 13 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas). Kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Kredito sutarties terminas pasibaigė 2019 m. liepos 10 d. (paskutinė kredito grąžinimo termino diena), sutartis buvo nutraukta 2018 m. balandžio 13 d. Remiantis aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, iki sutarties nutraukimo paskolos davėjui turėjo būti mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kaip mokestis už naudojimąsi suteiktais pinigais, o sutarties terminui pasibaigus, kreditorius įgyja teisę į mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias tikėjosi gauti, paskolos gavėjui tinkamai vykdant sutartį, t.y. negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta 2018 m. balandžio 13 d., nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, o sutarties terminas, kai paskolos davėjas galėjo tikėtis gauti palūkanas, kaip pajamas, buvo 2019 m. liepos 10 d., todėl ieškovei atsakovės mokėtina palūkanų suma sudaro pagal vartojimo kredito sutartį turėtų sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanų sumą – 170,86 Eur. Įvertinus, kad ieškovė atsakovės nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. atliktais mokėjimais padengė 459,73 Eur palūkanų, vertintina, kad 107,76 Eur palūkanų suma yra atsakovės sumokėta, todėl tenkinti reikalavimo šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 88,03 Eur delspinigių, kuriuos sudaro 71,59 Eur delspinigių paskaičiuotų pradinės kreditorės už laikotarpį iki Sutarties pabaigos dienos, ir 187,71 Eur delspinigių paskaičiuotų už 1349 dienas, už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., minusavus atsakovės sumokėtų delspinigių dalį – 171,27 Eur.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai)(CK 6.71 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t.y. sutartinius nuostolius). CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas (netesybas) mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas (netesybas) mažinti, turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, todėl teismas savo iniciatyva (lot. ex officio) turi įvertinti Sutarties sąlygas pagal įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ši norma yra imperatyvi. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Pažymėtina, kad ir atsakovės su pradine kreditore sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.2. punkte įtvirtinta, kad jei Kredito gavėjas pradelsia Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytą Kredito mokėjimo datą, Kredito davėjas gali reikalauti Kredito gavėjo mokėti 0,05 % dydžio netesybas (delspinigius) nuo bendros negrąžintos sumos už kiekvieną Kredito mokėjimo datos pradelsimo dieną. Minėtas terminas pasibaigia tą dieną, kai Kredito gavėjas grąžina Kredito davėjui visas Kredito davėjui mokėtinas sumas visa apimtimi, tačiau negali viršyti 180 (šimto aštuoniasdešimt) dienų. Netesybų sumokėjimas neatleidžia Kredito gavėjo nuo įsipareigojimų vykdymo.

Nagrinėjamu atveju, pradinė kreditorė nenurodė delspinigių skaičiavimo pradžios momento, tuo tarpu ieškovė paskaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., t.y. už 1 349 dienas. Teismas pažymi, jog kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 dienų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius už daugiau nei 180 dienų, aiškiai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Dėl aptarto teisinio reguliavimo ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 25 Eur (278,29 Eur negrąžinto kredito likutis × 0,05 proc. delspinigiai / 100 × 180 dienų)(CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis). Kaip minėta, atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. atliko mokėjimus, kurių 171,27 Eur buvo užskaityti delspinigiams, todėl darytina išvada, kad delspinigius atsakovė yra sumokėjusi, todėl tenkinti reikalavimo šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakovės sumokėtos 631 Eur sumos, jos įskaitymo ir bylos baigties

Byloje aptartų duomenų pagrindų konstatuotina, jog Reikalavimo perleidimo dieną (2018 m. gruodžio 28 d.) atsakovės skola pagal Sutartį Nr. 133088970052, sudarė 596,34 Eur (278,29 Eur negrąžinto kredito, 170,86 Eur palūkanų, 71,59 Eur delspinigių, ir 75,60 Eur administravimo mokesčio). Nagrinėjamu atveju, pagal pateiktus ieškinio reikalavimus ieškovei turėtų būti priteistina 278,29 Eur negrąžinto kredito, 75,60 Eur administravimo mokesčio ir 25 Eur delspinigių. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovei sumokėjo 631 Eur sumą. Teismo vertinimu, ieškovė, nesant šalių susitarimo, be teisėto pagrindo skaičiuojant šalių susitartas 58,06 proc. dydžio metines palūkanas po paskolos grąžinimo termino, t.y. po sutarties termino pabaigos, nepagrįstai atsakovės atliktus mokėjimus įskaitė, kaip nesumokėtas palūkanas bei delspinigius.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, taip pat aplinkybę, kad atsakovė bylos duomenimis yra sumokėjusi ieškovei 631 Eur sumą, darytina išvada, kad atsakovė savo prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, įvykdė iki ieškinio pateikimo teismui, todėl ieškinys yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 549,68 Eur skolą atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl priteisimo 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 17 Eur žyminis mokestis ir 275 Eur už atstovo teisinę pagalbą, iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas neteikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.