Kauno apygardos teismo nutartis

2024-10-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1383-921/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-08
Bylos Nr.
e2S-1383-921/2024
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00186-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Pareiškėjas
V. N.
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. e2S-1383-921/2024Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00186-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.4.2.2; 3.3.2.5
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6198-490/2021 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui (pareiškėjui) V. N. dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P46/96-0623 dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo (Jonavos rūmų) civilinėje byloje Nr. e2-6198-490/2021, išnagrinėtoje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) ieškinį atsakovui (pareiškėjui) V. N. dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P46/96-0623 dalies pakeitimo. Pareiškėjas prašo: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-6198-490/2021; atmesti NŽT 2021 m. vasario 3 d. ieškinį dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P46/96-0623 dalies pakeitimo; priteisti pareiškėjui iš NŽT patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jo nuomone, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą, nurodo gautus kadastrinius duomenis apie pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimyninius sklypus.

Atsiliepimas

3. Ieškovė NŽT pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovo naujai pateikiami dokumentai neįrodo bylai svarbių aplinkybių, su šiais dokumentais atsakovas turėjo galimybę susipažinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pagal teismų praktiką ir teisės aktus, nėra teisinio pagrindo atnaujinti bylą. Atsakovas neįrodė kad buvo kliūčių gauti informaciją iš NŽT ir kitų institucijų, kadangi jis turėjo galimybę teikti prašymus dėl informacijos suteikimo arba pats atvykti susipažinti su dokumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

5. Teismas nustatė, kad teismo sprendimas byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2022 m. kovo 1 d. nutartį. Todėl sprendė, kad naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas. Pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindą sieja su iš VĮ Registrų centro gautais dokumentai, iš kurių anksčiausiai gautas 2023 m. spalio 25 d. Pradinis prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2024 m. sausio 1 d. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis).

Šalies argumentai

6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė NŽT kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. N., prašydama pakeisti 1996 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P46/96-0623 1 punkto dalį ir vietoje nurodyto 0,22 ha žemės sklypo ploto įrašyti 0,09 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,800 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1300 ha dalį bei leisti NŽT kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto patikslinimo nekilnojamojo turto kadastre. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6198-490/2021 ieškinį tenkino visiškai. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2022 m. kovo 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą – nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atnaujintas ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jo nuomone, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą, nurodo gautus kadastrinius duomenis apie pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimyninius sklypus.

7. Teismas, susipažinęs su prašomos atnaujinti bylos medžiaga, su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, ištyręs pareiškėjo patikslintame prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, ir atlikęs šių duomenų lyginamąją analizę, konstatavo, kad pareiškėjas po bylos išnagrinėjimo sužinojo ir gavo naujas aplinkybes ir naujus įrodymus, kurie tik detalizuoja aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nelaikyti naujomis aplinkybėmis ir naujas įrodymais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo aktyvus dalyvavimas su ginčo sklypu susijusiuose teisminiuose bei kituose procesuose dar nuo 1993 m., ir dokumentų asmeninis pobūdis (pavyzdžiui, pareiškėjo taupomoji knygelė, mokėjimo kvitai), duomenys, susiję su pareiškėjo ir jo kaimynų žemės sklypais, pareiškėjui galėjo būti prieinami ir anksčiau, nes jie jau buvo bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Teismas vertino, kad pagrindinė pareiškėjo kreipimosi į VĮ Registrų centrą priežastis buvo ta, kad pareiškėjas po to, kai Lietuvos Aukščiausias Teismas atsisakė priimti jo kasacinį skundą, toliau siekė rasti duomenų, kurių pagrindu galėtų realizuoti savo pastangas ginčyti ieškovės veiksmus ir neveikimą, kurie jau buvo įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų, taip pat ginčyti šių teismų priimtus atitinkamai sprendimą ir nutartį, ir taip tikėtis kitokio teismo sprendimo.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjas nurodė, kad jo advokatė 2009 m. kreipėsi dėl žemės sklypo suformavimo, kurių metu priimti sprendimai, anot pareiškėjo, įrodo, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą pareikšti ieškinį. Tačiau teismas vertino, kad šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjui jau nuo 2009 m. (taigi, ir 2021 m. t. y. bylos nagrinėjimo metu) buvo žinomos aplinkybės ir įrodymai, kuriais pareiškėjas galėjo remtis prašomame atnaujinti procese, o prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai vertintini, kaip nauja šių aplinkybių ir įrodymų interpretacija, t. y. ne kaip naujos aplinkybės ar įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą inicijavo ne remdamasis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o taikydamas naują gynybinę taktiką nuo ieškovės pareiškėjui (atsakovui) pareikšto reikalavimo.

11. Vertindamas ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos turinčiomis esminę reikšmę, teismas pažymėjo, kad prašomos atnaujinti bylos dalykas buvo 1996 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P46/96-0623 pakeitimas. Teismai konstatavo, kad sutarties 1 punkte buvo padaryta klaida – buvo nurodytas tik bendras parduodamos žemės sklypo plotas – 0,22 ha, nors faktiškai buvo parduota du sklypai: vienas sklypas 0,09 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir antras sklypas 0,1300 ha, esantis 1,800 ha sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių plotų suma ir sudaro 0,22 ha. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turėjo pareigą įrodyti, kokią reikšmę jo nurodytos aplinkybės turi prašomos atnaujinti bylos dalykui t. y. turėjo pagrįsti, kad jo nurodytos aplinkybės įrodo, kad sutarties 1 punkte klaidos nebuvo. Tuo tarpu pareiškėjo nurodyti argumentai ir aplinkybės (pareiškėjas, be kita ko, nurodo: ,,aš sumokėjau ne tik už 0,15 ha ir 0,22 ha žemės sklypus, bet ir už 1,80 ha ir 1.06 ha žemės sklypus“; be to, pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. sausio 25 d. įinicijavo procesą dėl negrąžintos žemės grąžinimo) suponuoja, kad pareiškėjas reiškia naują (t. y. prašomoje atnaujinti byloje nenagrinėtą) savarankišką reikalavimą t. y. įrodinėja, kad 1996 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P46/96-0623 pareiškėjas įsigijo daugiau žemės nei nurodyta sutartyje (t. y. daugiau nei 0,22 ha). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prašomos atnaujinti bylos reikalavimo (dalyko) esmė buvo ne tai, kiek sutartimi pareiškėjas įsigijo žemės, bet tai, ar yra pagrindas patikslinti sutartį, t. y. pareiškėjo įsigytą žemės sklypą išskaidyti į dalis, kurių bendra suma išliko ta pati – 0,22 ha.

12. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali turėti jokios įtakos prašomos atnaujinti bylos dalykui, nes nėra su juo susijusios.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-6198-490/2021. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

13.1. NŽT atstovai teismo proceso metu teigė, kad jie inicijavo žemės pirkimo sutarties peržiūrėjimą dėl to, kad jie gina viešąjį interesą, t. y. asmenų, kurie turi grąžinti žemę toje vietoje, kur pareiškėjas buvo išsipirkęs, bet dėl žemės trūkumo jo negali grąžinti. Tačiau pateikti duomenys tai paneigia, nes nei vienas kaimynas neturi jokio pagrįsto suinteresuotumo pakeisti žemės sklypo sutartį. Be to, panaikinus 1994 m. žemės pirkimą, pakeičiant 1996 m. rugsėjo 27 d. pirkimo– pardavimo sutarties Nr. P46/96-0623 1 punkto dalį ir vietoje nurodyto 0,22 ha žemės sklypo ploto įrašant 0,09 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sumažėjo pareiškėjo namų valdos plotas, dėl to dalis jo ūkio pastatų atsirado neapibrėžtoje teritorijoje, nors šie pastatai yra registruoti nekilnojamojo turto registre, ir yra teisėti. Teismų priimti sprendimai sukūrė teisinį neapibrėžtumą. Šios aplinkybės nebuvo žinomos proceso nagrinėjimo metu, ir jos atsirado tik priėmus teismų sprendimus. Tam, kad surasti sprendimo būdą, buvo pradėta ieškoti suinteresuotų asmenų, tačiau pateikti gretimų sklypų dokumentai parodė, kad suinteresuotų asmenų atlaisvintu žemės plotu nėra. Dėl šios priežasties priimti teismų sprendimai nesureguliavo teisinių santykių, o, priešingai, sudarė daug didesnės painiavos.

13.2. Apelianto nuomone, ieškovė nebuvo sąžininga viso žemės pirkimo, grąžinimo ir sutarties keitimo metu. Ieškovei nuo pat pradžių buvo žinoma, kokia dalis žemės buvo išpirkta, taip pat, kad apeliantas kelis kartus bandė daryti žemės sklypo matavimus, bet jam dėl nežinomų priežasčių nebuvo leista tai užbaigti.

13.3. Pareiškėjas nurodė, kad iš gautų naujų įrodymų nustatė dvi aplinkybes, t. y. jog nebuvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės, bei tai, kad ieškovė nurodė netinkamą sužinojimo apie galimą pažeidimą datą – 2016 m., nors iš tiesų buvo 2009 m.. Tai yra esminės aplinkybės, kurios patvirtina, kad keisti sutartį nėra pagrindo, o ieškovės veiksmai nebuvo sąžiningi.

13.4. Pareiškėjo nuomone, ieškovė buvo nesąžininga, kadangi neišsaugojo Žemės grąžinimo bylos, dėl ko pareiškėjas negali įrodyti grąžinamos žemės plotą. Taip pat ieškovė nurodė nežinojusi apie klaidą sutartyje, nors tai buvo žinoma nuo pat pardavimo momento, nes asmuo, kuris sudarė ginčijamą sutartį, toliau stebėjo žemės sklypo matavimo procesą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą dar kartą peržiūrėti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jas įvertinti remiantis sąžiningumo principu, bei įpareigoti teismą priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą NŽT prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Nors pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia po bylos išnagrinėjimo gautais dokumentais, tačiau nepateikia svarių argumentų, kodėl šie dokumentai negalėjo būti gauti bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje. Todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti bylą. Pareiškėjas neįrodo, kad buvo kliūčių gauti informaciją iš NŽT ir kitų institucijų, kadangi jis turėjo galimybę teikti prašymus dėl informacijos suteikimo arba pats atvykti susipažinti su dokumentais. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi išsamiai išnagrinėta situacija dėl pareiškėjui suteikto įsigyti žemės ploto ir dėl ieškinio senaties, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje. Taip pat NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą buvo išsamiai pasisakyta dėl tariamai suklastotų dokumentų. Taigi, byla buvo išsamiai išnagrinėta ir nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6198-490/2021, išnagrinėtoje pagal ieškovės ieškinį atsakovui (pareiškėjui) dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P46/96-0623 dalies pakeitimo, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022 26 punktas).

18. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas, teismo posėdyje nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, patikrina, ar prašymas paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar jis pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

19. Nagrinėjamu atveju kaip minėta pareiškėjas iš esmės siekia proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje NŽT kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. N., prašydama pakeisti 1996 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P46/96-0623 1 punkto dalį ir vietoje nurodyto 0,22 ha žemės sklypo ploto įrašyti 0,09 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,800 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1300 ha dalį bei leisti NŽT kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto patikslinimo nekilnojamojo turto kadastre. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6198-490/2021 ieškinį tenkino visiškai. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2022 m. kovo 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą – nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atnaujintas ieškinio senaties terminas.

20. Nėra ginčo, kad pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi per įstatymo nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

21. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

22. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu. Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

23. Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jo nuomone, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą, nurodo gautus kadastrinius duomenis apie pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimyninius sklypus.

24. Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl proceso atnaujinimo, nustatęs, kad pareiškėjas po bylos išnagrinėjimo sužinojo naujas aplinkybes ir gavo naujus įrodymus, kurie tik detalizuoja aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui duomenys, susiję su pareiškėjo ir jo kaimynų žemės sklypais, galėjo būti prieinami ir anksčiau, nes jie jau buvo bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus teismas nelaikė naujomis aplinkybėmis ir naujas įrodymais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu.

25. Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad NŽT nurodė, jog ji pirkimo sutarties peržiūrėjimą inicijavo dėl to, kad gina viešąjį interesą, t. y. asmenų teises, kurie turi grąžinti žemę toje vietoje, kur pareiškėjas buvo išsipirkęs, bet dėl žemės trūkumo jos negali grąžinti. Tačiau pareiškėjo gauti ir pateikti duomenys tai paneigia, nes nė vienas kaimynas neturi jokio pagrįsto suinteresuotumo pakeisti žemės sklypo sutartį. Be to, panaikinus 1994 m. žemės pirkimą, pakeičiant 1996 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P46/96-0623 1 punkto dalį ir vietoje nurodyto 0,22 ha žemės sklypo ploto įrašant 0,09 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sumažėjo pareiškėjo namų valdos plotas, dėl to dalis jo ūkio pastatų atsirado neapibrėžtoje teritorijoje, nors šie pastatai yra registruoti nekilnojamojo turto registre, ir yra teisėti. Be to, ieškovė nurodė netinkamą sužinojimo apie galimą pažeidimą datą – 2016 m., nors iš tiesų buvo 2009 m. Ieškovei nuo pat pradžių buvo žinoma, kokia dalis žemės buvo išpirkta, taip pat, kad pareiškėjas kelis kartus bandė daryti žemės sklypo matavimus, bet jam dėl nežinomų priežasčių nebuvo leista tai užbaigti. Todėl senaties terminas ieškiniui pareikšti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009 m. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės pagrindžia, kad keisti sutartį nėra pagrindo, o ieškovės veiksmai pareiškus ieškinį dėl sutarties pakeitimo nebuvo sąžiningi.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išnagrinėtos civilinės bylos medžiagą, kurios nagrinėjimą pareiškėjas prašo atnaujinti, bei susipažinęs su pareiškėjo naujai pateiktais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai ir nurodytos aplinkybės tik detalizuoja aplinkybes ir įrodymus, kurie jau buvo įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

27. Atsižvelgiant į apelianto byloje pateiktus duomenis (įrodymus) darytina išvada, kad duomenys, susiję su pareiškėjo ir jo kaimynų žemės sklypais pareiškėjui galėjo būti prieinami ir anksčiau, nes jie jau buvo bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Be to, apeliantas nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde nenurodė, kodėl jo pateiktų įrodymų jis negalėjo gauti anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas (jo atstovas) į VĮ Registrų centrą dėl duomenų apie kaimyninius sklypus pateikimo kreipėsi tik 2023 m. spalio mėn., t. y. po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą. Pareiškėjas aktyviai dalyvavimo su ginčo sklypu susijusiuose teisminiuose bei kituose procesuose dar nuo 1993 m., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti kiti rašytiniais įrodymai (institucijų priimti dokumentai, mokėjimų dokumentai, taupomoji knygelė), taip pat galėjo būti žinomi ir prieinami pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas, prašomos atnaujinti bylos procese, buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), todėl turėjo visas galimybes bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva gauti minėtus duomenis ar prašyti teismo juos išreikalauti. Tačiau šiomis savo teisėmis bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo.

29. Tiek pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia ieškovės nesąžiningumu, teigė, kad ieškovė nutylėjo, jog pareiškėjo advokatė 2009 m. kreipėsi dėl žemės sklypo suformavimo. Pareiškėjo nuomone, ieškovei nuo pat pradžių buvo žinoma, kokia dalis žemės buvo išpirkta, taip pat, kad pareiškėjas kelis kartus bandė daryti žemės sklypo matavimus, bet jam dėl nežinomų priežasčių nebuvo leista tai užbaigti. Todėl pareiškėjas teigia, kad senaties terminas ieškiniui pareikšti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009 m. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad pareiškėjui jau nuo 2009 m. (taigi, ir bylos nagrinėjimo metu) buvo žinomos aplinkybės ir įrodymai, kuriais pareiškėjas galėjo remtis prašomame atnaujinti procese, tačiau to nepadarė.

30. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą inicijavo ne remdamasis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis bei įrodymais, o taikydamas naują gynybinę taktiką nuo ieškovės pareiškėjui (atsakovui) pareikšto reikalavimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nelaikyti naujomis aplinkybėmis ir naujas įrodymais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

31. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos turinčiomis esminę reikšmę, pažymėtina, kad prašomos atnaujinti bylos dalykas buvo 1996 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P46/96-0623 pakeitimas. Teismai konstatavo, kad sutarties 1 punkte buvo padaryta klaida – buvo nurodytas tik bendras parduodamos žemės sklypo plotas – 0,22 ha, nors faktiškai buvo parduota du sklypai: vienas sklypas 0,09 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir antras sklypas 0,1300 ha, esantis 1,800 ha sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių plotų suma ir sudaro 0,22 ha. Todėl pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turėjo pareigą įrodyti kokią reikšmę jo nurodytos aplinkybės turi prašomos atnaujinti bylos dalykui t. y. turėjo pagrįsti, kad jo nurodytos aplinkybės įrodo, kad sutarties 1 punkte klaidos nebuvo.

32. Pareiškėjas įrodinėja, kad 1996 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P46/96-0623 pareiškėjas įsigijo daugiau žemės nei nurodyta sutartyje (t. y. daugiau nei 0,22 ha). Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prašomos atnaujinti bylos reikalavimo (dalyko) esmė buvo ne tai, kiek sutartimi pareiškėjas įsigijo žemės, bet tai, ar yra pagrindas patikslinti sutartį, t. y. pareiškėjo įsigytą žemės sklypą išskaidyti į dalis, kurių bendra suma išliko ta pati – 0,22 ha. Todėl nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali turėti jokios įtakos prašomos atnaujinti bylos dalykui, nes nėra su juo susijusios.

33. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo pareiškime dėl proceso atnaujino nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai atitinka visus šios nutarties 22 punkte nurodytus požymius. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė