- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- e2-4614-639/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02545-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- G. S., J. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. S. ir J. J. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (31.11.) RS2-928 panaikinimo ir įpareigojimo perskaičiuoti žemės nuomos mokestį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (31.11.)RS2-928 „Dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo“ ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ieškovėms G. S. ir J. J. priskaitytą žemės nuomos mokestį už 2018 metus pagal nuosavybės teise valdomų butų (pastatų) daliai priskirtiną žemės sklypo plotą. Ieškovės nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė G. S. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paslaugos būstui“ gavo sąskaitą (butui (duomenys neskelbtini), Klaipėda), kurioje, be kitų įmokų ir mokesčių, buvo priskaičiuotas ir 3,53 Eur žemės nuomos mokestis. Minėta sąskaita buvo apmokėta, tačiau tų pačių metų rugsėjo mėnesį sąskaitoje gautoje iš UAB „Paslaugos būstui”, be kitų įmokų ir mokesčių, žemės nuomos mokestis buvo perskaičiuotas (koreguotas), papildomai priskaitant 22,10 Eur žemės nuomos mokesčio. Analogiškai, 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė J. J. iš UAB „Paslaugos būstui” gavo sąskaitas (butui (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda), kuriose, be kitų įmokų ir mokesčių, buvo priskaityta atitinkamai 3,69 Eur ir 37,63 Eur žemės nuomos mokestis. Nors sąskaitos taip pat buvo apmokėtos 2018 m. rugsėjo mėnesį sąskaitose gautose iš UAB „Paslaugos būstui“, be kitų įmokų ir mokesčių, žemės nuomos mokestis buvo perskaičiuotas (koreguotas), papildomai priskaitant 26,80 Eur žemės nuomos mokesčio butui (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovės su tokiu žemės nuomos mokesčio perskaičiavimu nesutiko ir su prašymu kreipėsi į atsakovę dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo, tačiau atsakovė, ieškovių mokėtiną žemės nuomos mokesčio dydį perskaičiuoti atsisakė, todėl ieškovės dėl savo teisės gynimo kreipėsi į teismą.
2. Ieškinyje pažymėjo, kad savivaldybė nepagrįstai pakeitė žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarką, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu nepasikeitė. Vadovaujantis pačios atsakovės 2013 m. sausio 31 d. priimtu sprendimu Nr.T2-l4 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 25 punktu (aprašo punktas galiojantis), daugiabučiams namams, kuriems nėra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre (toliau NTR) įregistruoti žemės sklypai, žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas tik už žemės plotą, esantį po pastatu. Taip pat nurodė, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo 2014 m. priskiriami prie daugiabučių pastatų, tai patvirtina atsakovės 2018 m. spalio 1 d. raštas Nr. (3.1.1.)-RS2-874. Todėl, vadovaujantis vietinės valdžios teisės aktu, žemės nuomos mokestis ieškovėms kaip butų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. savininkėms, negalėjo būti skaičiuojamas pagal kiekvieno pastato/butų savininkų faktiškai naudojamas sklypų ribas. Tuo labiau, kad ieškovės žemės sklypais nesinaudoja, išskyrus po pastatais esančiu žemės sklypo plotu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovių ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad savivaldybė apskaičiuoja ir teikia žemės nuomos mokestį pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Klaipėda administratoriui – UAB „Paslaugos būstui“, kuris mokestį paskirsto butų savininkams proporcingai turimam buto plotui. Nurodė, kad remiantis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14, apmokestinamas žemės sklypo plotas apskaičiuojamas atsižvelgiant į šiame kvartale kiekvieno pastato/butų savininkų faktiškai naudojamą plotą, namų valdos techninės apskaitos duomenų byloje esantį sklypo inventorinį planą. Nurodė, kad valstybinės žemės naudotojams žemės nuomos mokestis skaičiuojamas vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 8 punktu, kuriame nurodyta, kad duomenys apie mieste esančius statiniams ir įrenginiams reikalingus žemės sklypus, kurie nebuvo suteikti ar išnuomoti, rengiami vadovaujantis informacija apie NTR įregistruotus nekilnojamuosius daiktus ir (ar) pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį inventorinį sklypo planą. Nesant duomenų apie naudojamo žemės sklypo plotą, naudojamu žemės sklypo plotu laikomas statiniais ir įrenginiais užstatytas plotas. Atsiliepime taip pat pažymima, kad nors pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo 2010 m. spalio 1 d. įsakymu pakeistas 15 punktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, kuriuo buvo reglamentuojami žemės naudojimo būdai „V. Kitos paskirties žemė“, pastatai esantys (duomenys neskelbtini) buvę priskiriami prie mažaaukščių pastatų, yra priskiriami prie daugiabučių pastatų, tačiau inventorizuotos sklypo ribos yra teisinis pagrindas dėl namui priskirto žemės sklypo/ploto apmokestinimo. Taip pat nurodė, kad savivaldybės darbuotojams patikrinus prie pastatų (duomenys neskelbtini) 9, 11, 15, 17, 23, 25, 27, 29, 31,12, 16, 22 (tarp kurių ir ieškovių namai) žemės naudojimą buvo nustatyta, kad žemės plotai apsodinti želdiniais, aptverti tvorelėmis, kai kurie kiemai išgrįsti trinkelėmis, kiemuose stovi ūkiniai pastatai - sandėliukai, metaliniai garažai, mašinos, t y. plotai faktiškai naudojami pastate esančių butų savininkų, todėl turi būti mokamas žemės nuomos mokestis už faktinį valstybinės žemės naudojimą. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas naudojantis programa MASIS, kurioje užtikrintas teisės aktų laikymasis, imant asmens naudojamos valstybinės žemės vidutinę rinkos vertę einamųjų metų sausio 1 d., nustatytą masinio vertinimo būdu pagal žemės verčių žemėlapius bei taikant savivaldybės tarybos sprendimu nustatytus atitinkamiems metams žemės nuomos mokesčio tarifus.
4. Teismo posėdžio metu abi ieškovės paaiškino, kad jos neginčija prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau nesutinka su atsakovės pasirinktu mokėtino mokesčio apskaičiavimo būdu. Paaiškino, kad iki 2018 metų rugsėjo mėnesio žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal faktinį pastato plotą, tačiau savivaldybė paskaičiavimą pakeitė ir ėmė skaičiuoti mokestį nuo viso žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, nors pats sklypas net nėra suformuotas. Ieškovių manymu, šiuo atveju taikytinas Aprašo 25 punktas, kuris laikytinas specialiąja teisės norma to paties Aprašo 8 punkto atžvilgiu, ir kuriame nurodyta, jog esant dviem sąlygoms – kai daugiabučiam namui nėra suformuotas ir NTR įregistruotas žemės sklypas, žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas tik už žemės plotą, kurį faktiškai užima pastatas (esantį po pastatu). Ieškovių teigimu, būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju, todėl, remiantis minėta nuostata, ieškovių mokėtinas žemės nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas tik už žemės plotą, kurį užima pastatas - gyvenamasis namas.
Šalies argumentai
5. Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad visi gyventojai, t. y. nekilnojamojo turto savininkai, moka žemės nuomos mokestį, kaip sklypų naudotojai. Paaiškino, kad pagal Žemės įstatymą bei Žemės reformos įstatymą valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus žemę, perduotą naudotis panaudai. Kadangi ieškovėms žemės sklypas nebuvo suteiktas panaudai, už jį turi būti mokamas žemės nuomos mokestis, o aplinkybė, kad ieškovės faktiškai nenaudoja dalies sklypo, šios pareigos neeliminuoja. Mokestis teikiamas namo administratoriui, kuris žemės nuomos mokestį paskirto butų savininkams. (duomenys neskelbtini) 9, 15,17, 23,25,29,31 22 12, 16 esančių namų (tarp kurių patenka ir 25 ir 27 namai, kuriuose gyvena ieškovės) administratoriui teikiamas žemės nuomos mokestis už užimamą ne tik po pastatu plotą, bet ir už kiemą, nes sklypas/teritorija yra naudojama butų savininkų, taip pat atsižvelgiant ir į turimus sklypo inventorinius planus ko neturi kiti daugiabučiai pastatai ar kitos teritorijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemė, esanti po pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei G. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda (el. b. l. 15), ieškovei J. J. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda (el. b. l. 17-18) bei butas (duomenys neskelbtini) Klaipėda (el. b. l. 19-20). Ieškovės neginčija, kad jos kaip ir kiti namo gyventojai, faktiškai naudojasi po pastatais esančiais žemės sklypais, kaip bendrojo naudojimo objektais. Tačiau, patys sklypai, kuriuose pastatyti gyvenamieji namai (kuriuose butus nuosavybės teise valdo ir ieškovės) nėra įstatymo nustatyta tvarka suformuoti pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įregistruoti viešame registre. Žemė, kuri yra nesuformuota ir neidentifikuota įstatymo nustatyta tvarka kaip atskiri žemės sklypai bei neįregistruoti viešame registre, negali būti civilinių teisių objektu ir negali būti apmokestinami žemės nuomos mokesčiu. Ieškovių teigimu nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas ne nuo viso žemės sklypo, kuris net nėra suformuotas, bet nuo ploto, kurį užima pastatas – gyvenamasis namas ir apskaičiuotas mokestis proporcingai dalinamas būtų savininkams, pagal jų valdomų patalpų plotą. Atsakovė su ieškovių teiginiais nesutinka ir teigia, kad valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti mokamas ne tik už plotą, esantį po pastatu, bet ir už kiemą, nes visa sklypo teritorija yra naudojama butų savininkų, o tai, kad valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas NTR nesudaro pagrindo spręsti, jog sklypu nėra naudojamasi.
7. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad nuomos sutarčių dėl daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Klaipėda, faktiškai naudojamos po pastatais esančios žemės, nebuvo sudaryta. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovėms suteikto faktiškai valdomo valstybinės žemės ploto, už kurį turi būti mokamas nuomos mokestis.
8. Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas).
9. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018 ir kt.).
10. Valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Taigi valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos.
11. Pažymėtina, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, yra ne kartą analizuota kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
12. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu. Nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte žemės naudotojas apibrėžiamas kaip žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklių 28 punktą naudojami žemės sklypai – užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798) 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.5 punktas).
13. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Valstybinės žemės, kaip nacionalinio turto, nuomininkas yra saistomas valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, t. y. turi mokėti žemės nuomos mokestį nustatytais terminais ir sąlygomis, o už įsipareigojimo nevykdymą – turi atsakyti pagal įstatymus.
14. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Minėta norma reiškia, kad valstybinės žemės naudotojai, jeigu jie teisėtai naudojasi šia žeme, visais atvejais privalo mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė suteikiama panaudos pagrindais ir tokia valia yra aiškiai išreikšta suteikimo dokumentuose. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 18 punktas; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 28 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 18 punktas).
15. Analogiško turinio nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Asmenys, nesudarę valstybinės žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių, už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu privalo mokėti žemės nuomos mokestį, jį administruoja savivaldybės, kuriame yra naudojamas žemės sklypas, vykdomoji institucija.
16. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 dalį valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-491-684/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog, nesant sudarytos nuomos sutarties, statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Valstybinės žemės naudotojas Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; kt.). CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016).
17. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013).
18. Apraše nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal valstybės įmonės Registrų centro NTR įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis ir valstybinės žemės nuomos sutartis. Aprašo 17 punkte nurodoma, kad žemės nuomos mokestis metams už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, apskaičiuojamas pagal valstybinės žemės nuomos sutartis – žemės sklypo vertę padauginus iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyto mokesčio tarifo. Žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ar naudojamą be žemės nuomos sutarties, metinius mokesčio tarifus nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atskirais sprendimais.
19. Ginčo dėl aplinkybės, jog šalis sieja valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, byloje nėra, ieškovės pripažino aplinkybę, jog valdo ir naudoja žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius valstybei, todėl ši aplinkybė laikoma nustatyta (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis). Kadangi ieškovės naudojasi valstybine žeme, joms kyla pareiga sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (CK 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016). Pagal Aprašo 15 punktą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Mokesčių skyrius (toliau – Mokesčių skyrius) apskaičiuoja žemės nuomos mokestį žemės nuomos mokesčio mokėtojams ir pateikia jiems Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą žemės nuomos mokesčio deklaraciją (toliau ir – deklaracija). Atsakovė daugiabučių namų administratorei UAB „Paslaugos būstui“ pateikė parengtą deklaraciją už 2018 metus, kurioje nurodoma ieškovių namų gyventojų mokestinė prievolė – 130,00 Eur (namui (duomenys neskelbtini) Klaipėda) ir 139,60 Eur (namui (duomenys neskelbtini) Klaipėda), kurią atsakovės kaip ir visi nurodytų namų gyventojai turi sumokėti iki 2018 m. lapkričio 15 d. (el. b. l. 151, lentelės eil. Nr. 60,61).
20. Ieškovės nesutinka su Klaipėdos savivaldybės administracijos taikomu mokesčio skaičiavimo metodu, taigi, esminis ginčas yra dėl to ar valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti mokamas tik už pastato – gyvenamojo namo užimamą žemės plotą, ar, kaip teigia atsakovė, už faktiškai naudojamą gyvenamojo namo gyventojų žemės plotą. Ieškovės teigia, kad remiantis Aprašo 25 punktu, jų namui nesant suformuoto ir NTR įregistruoto žemės sklypo, mokėtinas žemės mokestis privalo būti skaičiuojamas tik už žemės plotą, esantį po pastatu. Tuo tarpu savivaldybės atstovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei dėstant savo poziciją teismo posėdžio metu, nurodė, kad ieškovės klaidingai supranta minėto punkto esmę ir jų atžvilgiu šis punktas netaikomas, kadangi ieškovių gyvenamiesiems daugiabučiams namams buvo atlikti kadastriniai matavimai, todėl tokių pastatų gyventojams žemės mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį inventorinį sklypo planą.
21. Naudojama valstybinės žemės sklypo dalis yra nustatoma taikant Taisykles, patvirtintas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, šios Taisyklės nereglamentuoja teisinės situacijos, kai valstybinės žemės naudotojai yra ne konkretaus pastato (pastatų) bendraturčiai, o žemės sklype esančių atskirų pastatų savininkai, arba situacijos, kai nėra žemės suformuoto sklypo, tačiau mokestis už faktinį žemės sklypo naudojimą turi būti surenkamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės akto, kuris reglamentuotų tokias situacijas, nėra, dėl ko tokiais atvejais yra pagrindas taikyti Taisyklių nuostatas teisės akto analogijos pagrindu, kad tokiose situacijose yra pagrindas žemės sklypo dalių dydžius nustatyti vadovaujantis proporciniu principu.
22. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams, jei nėra suformuotas žemės sklypas ir nėra duomenų apie naudojamo žemės sklypo plotą, mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal NTR nurodytą užstatytą namo plotą. Tuo tarpu Aprašo 13 punkte nustatyta, metinis valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo NTR pateiktos sklypo vertės. Mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Minėto Aprašo 8 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta, bet statinys stovi kadastriniame sklype arba yra patvirtintas detalusis sklypo planas, valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal kadastrinio arba suformuoto sklypo duomenis.
23. Išanalizavus teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos teisinius santykius ir nuomos mokesčio apskaičiavimo taisykles, teismas daro išvadą, kad, nustatant mokėtino nuomos dydį, esminę reikšmę turi faktinio žemės sklypo valdymo nustatymo faktas.
24. Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis už faktinį žemės naudojimąsi nustatomas atsižvelgiant į faktiškai naudojamos žemės (žemės sklypo) dydį. Naudojamos žemės (žemės sklypo) dydis nustatomas įvertinus visas byloje aplinkybes pagal įrodinėjimo taisykles. Remiantis CPK 178 straipsnyje nustatyta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, faktinę aplinkybę dėl faktiškai naudojamo žemės (žemės sklypo) dydžio turi asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o asmuo, nesutinkantis su nurodomu faktiškai naudojamu žemės (žemės sklypo) dydžiu, turi pateikti tai paneigiančius įrodymus. Taigi, nagrinėjamu atveju Klaipėdos savivaldybei tenka našta įrodyti, kad nuomos mokestis apskaičiuotas už faktiškai valdomą žemės sklypo plotą. Šią aplinkybę įrodinėdama atsakovė pateikė duomenis, kad nors minėtiems sklypams (duomenys neskelbtini), kuriuose yra ieškovių gyvenamieji namai nėra suformuotas ir NTR įregistruotas žemės sklypas, tačiau šiems sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai, todėl žemės mokestis skaičiuojamas pagal kadastro duomenų byloje esantį inventorinį sklypo planą.
25. Pažymėtina, kad sklypų kadastriniai matavimai yra tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas, tikslus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinavimas. Taigi, pagal kadastro byloje esančius duomenis galima nustatyti sklypo matmenis taip pat apskaičiuoti sklype esančių statinių faktiškai užimamą plotą bei gyventojų naudojamą plotą.
26. Ieškovės sutinka, kad žemės nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas nuo faktiškai naudojamo sklypo ploto, tačiau teigia, kad sklypo naudoja tik tiek, kiek užima gyvenamasis namas, kuriame yra jų butai. Atsakovės teigimu sklypo faktiškai valdomos ribos sudaro ne tik po gyvenamuoju namu esanti žemė, bet ir žemė ant kurios stovi namo priklausiniai, kiti statiniai taip pat gyventojų naudojamas plotas statyti automobiliams, rengti gėlynams ir kt.
27. Savivaldybės atstovė nurodė, kad faktinis žemės sklypo valdymas buvo užfiksuotas ir savivaldybės darbuotojams atlikus žemės naudojimo prie pastatų (duomenys neskelbtini) 9, 11, 15, 17, 23, 25, 27, 29, 31,12, 16, 22 (tarp kurių ir ieškovių namai) patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad žemės plotai apsodinti želdiniais, aptverti tvorelėmis, kai kurie kiemai išgrįsti trinkelėmis, kiemuose stovi ūkiniai pastatai - sandėliukai, metaliniai garažai, mašinos, t y. plotai faktiškai naudojami pastate esančių butų savininkų. Ieškovės šias aplinkybes neigia, nurodydamos, kad ieškovės žemės sklypais nesinaudoja, pažymi, kad G. S. nesinaudoja nei šiuo sklypu nei pačiu butu (duomenys neskelbtini), tai pagrindžia savivaldybės sprendimai dėl G. S. atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
28. Ieškovės taip pat nurodė, kad sklypo ribose jos nelaiko automobilių, neturi garažų, netveria jokių tvorų ir nekloja trinkelių taip pat nesodina jokių augalų, neveisia jokių sodų, o tai rodo, kad ieškovės faktiškai nesinaudoja minėtu sklypu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovių nurodomą faktinio nesinaudojimo sklypu aplinkybę paneigia NTR centro išrašas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėda name suformuoti 5 atskiri nekilnojamojo turto objektai ir šiam namui priskiriamas priklausinys pastatas – sandėlis unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris lygiomis dalimis po 10/100 priklauso minėto namo butams, tarp kurių ir J. J. priklausančiam butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 53-56). Taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėda gyvenamajam pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamas pastatas – sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 12/100 dalis priskiriama butui Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam J. J. (el. b. l. 57-58, 61-62), tuo tarpu to paties sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 17/100 dalis priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam G. S. (el. b. l. 59-60). Ieškovės taip pat akcentavo, kad ne tik sklype esančiais statiniais nesinaudoja, bet G. S. net nesinaudoja jai priklausančiu gyvenamuoju turtu – butu adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, tai tik pagrindžia ieškovės poziciją, kad ji nesinaudoja kiemu, namo priklausiniais, nes iš vis minėtame bute negyvena. Šias aplinkybes grindžia pateikdama duomenis apie tai, kad Klaipėdos savivaldybės administracija ne vienerius metus buvo G. S. nuo vietinės rinkliavos už komunalines paslaugas. Su šiais ieškovių argumentais nesutiktina. Ieškovės G. S. atleidimas nuo tam tikrų mokestinių prievolių ar net fakto, kad ji negyvena minėtame bute (duomenys neskelbtini) Klaipėda konstatavimas, nepaneigia faktinio naudojimo fakto. Pažymėtina, kad žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už valstybinės žemės naudojimą, kuris reikalingas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, apskaičiuotas žemės plotas yra apstatytas gyventojams priklausančiais statiniais ir šis plotas laikomas bendro naudojimo plotu. Taigi, vien faktas, kad valstybei priklausančiuose žemės sklypuose stovi pastatai, kurių bendrasavininkėmis yra ieškovės, rodo, jog sklypas yra naudojamas – jame stovi gyventojų, tarp jų ir ieškovių, statiniai, Nepaisant to ar juose gyvenama ar negyvenama, fiziškai jie naudojami ar ne, tačiau vien statinių buvimo faktas, rodo, kad valstybinės žemės plotas, šių pastatų eksploatavimui yra priskirtas, o sudaro pagrindą skaičiuoti žemės nuomos mokestį.
29. Kaip jau buvo minėta, valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialus teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, o valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir CK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno rajono veislininkystė“ prieš Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009). Taigi, teisės norminiai aktai imperatyviai ir detaliai reglamentuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, kuri paremta objektyvaus pobūdžio, matematiniais skaičiavimais, formulėmis, modeliais ir pan. paremtais kriterijais ir rodikliais, nesuteikiančiais subjektyviems ar vertinamojo pobūdžio faktoriams pasireikšti: tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos patvirtinimo“. Remiantis aukščiau byloje paminėtais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, apskaičiuojant nuomos mokestį duomenys apie NTR neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus, jų naudotojus ir žemės naudojimo pasikeitimus kaupiami Savivaldybės informacinėje sistemoje MASIS, mokesčiui administruoti naudojama Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo informacinė sistema, kurių teisingumu ir teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimu teismas neturi pagrindo abejoti, nes kiekviena duomenų bazė, informacinė sistema, kuria norima naudotis valstybės / savivaldybės institucijose, įstaigose, organizacijose, turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, yra patikrinama, aprobuojama, įteisinama, rengiami jos nuostatai, t.y. visas informacinių sistemų ir duomenų bazių naudojimo procesas reglamentuojamas atitinkamais įstatyminiais ir poįstatyminiais teisės (pvz., šiuo atveju aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 451 „Dėl valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kt.).
30. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti savivaldybės, remiantis teisės aktais atlikto, nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo teisingumu, juo labiau, kad ieškovės nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, kad nurodomi žemės sklypai faktiškai yra naudojami mažesne apimtimi nei tai nustatė savivaldybės darbuotojai. Priešingai, atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą minėtuose žemės sklypuose, savivaldybės darbuotojai nustatė, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stovi ne tik gyvenamieji namai, tačiau ir jų priklausiniai – sandėliai, taip pat buvo nustatyta, kad sklype yra suformuoti gėlynai, užstatytos tvoros, tai rodo, kad minėtų namų gyventojai faktiškai naudoja daugiau žemės sklypo ploto nei užima jų gyvenamasis namas. Pažymėtina ir tai, kad be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas (išnuomojamas) statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad faktiškai valdomo sklypo plotas buvo nustatytas remiantis sklypo inventoriniu planu taip pat NTR įregistruota informacija bei faktinių aplinkybių konstatavimu, kai savivaldybės darbuotojai apžiūros metu nustatė, kad žemės sklypuose stovi ne tik namo priklausiniai – sandėliai, bet taip pat gyventojams priskiriama ir bendro naudojimo plotas reikalingas stovėjimo aikštelei, kiemui ir t.t. NTR registro duomenys taip pat pagrindžia, kad ieškovės kaip ir kiti jų namo gyventojai yra bendrosios dalinės nuosavybės savininkai (bendraturčiai), duomenų, kad atskiri statiniai ar objektai būtų įregistruoti konkrečiam gyventojui nenustatyta, taip pat šių objektų eksploatavimui reikalingas žemės plotas nėra priskirtas konkrečiam vienam ar keliems statinių savininkams. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad registruoti statiniai priklauso daugiabučio namo gyventojams bendrai, tai reiškia jie valdo turtą ir naudojasi užimamu sklypo plotu bendrai, todėl žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už bendrai gyvenamojo namo gyventojų naudojamą žemės plotą proporcingai paskirstant jį gyventojų nuosavybės teise valdomo turto plotui.
31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo spręsti, kad Klaipėdos savivaldybės administracija netinkamai ar nepagrįstai apskaičiavo ieškovėms tenkančią mokėti žemės nuomos mokesčio dalį, nėra, todėl ieškinys atmetamas.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, o atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nei prašymo jas atlyginti, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 96 straipsniai).
33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.