Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1483-656/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-31
Bylos Nr.: 2A-1483-656/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24050-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrius Ignotas
Ieškovas: UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas: A. K.

Kategorijos

2.5.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Bylos Nr. 2A-1483-656/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24050-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.5; 2.3.2.9.1.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės (apeliantės) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės A. K. 1 007,98 Eur (3 480,35 Lt) skolą, 62,72 Eur (216,56 Lt) palūkanų už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2013-07-18, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas Pastatu). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad name dalis vartotojams priklausančių butų/patalpų nėra šildomos nuo centralizuoto šildymo sistemos, įskaitant ir atsakovės butą, bei, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 p., 2010-10-25 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4. p., 31 p., (duomenys neskelbtini), suvartotos šilumos paskirstymui ginčo laikotarpiu taikytas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19, kartu su Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Ieškovas nurodo, jog tarp šalių susiklosčiusius energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reguliuoja ir atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškovu už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui/bendroms reikmėms numatyta CK 6.383-6.391 str., 4.76, 4.82 str., Šilumos ūkio įstatymo 12 str., 19 str., 25 str., 29 str. 3 d., 2010-10-25 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 124 p.1, LR energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.1 p. Ieškovo teigimu, atsakovė tinkamai nevykdė prievolės laiku atsiskaityti, todėl už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui/bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2013-05-31 susidarė 1 007,98 Eur įsiskolinimas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1102-734/2011 konstatavo, jog atsakovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2008-10-10 yra teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Minėtoje byloje ieškinio dalykas buto skola - mokesčiai už (duomenys neskelbtini), šildymą, bet ne už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų bendroms reikmėms.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1101-734/2011 ir Vilniaus apygardos teismas nutartimi civ. byloje Nr.2A-254-823/2013 ieškovo reikalavimus dėl skolos už esą tiektą ir sunaudotą šilumą atmetė. Kadangi šioje byloje dalyvauja tie patys asmenys ir byla nagrinėjama dėl panašaus pobūdžio ieškinio reikalavimų, esant praktiškai visoms toms pačioms jau teismų konstatuotoms aplinkybėms, būtina vadovautis šiais procesiniais teismų sprendimais. Šiose bylose teismas konstatavo, kad atsakovė A. K. ieškovo nurodytu laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2010-01-31 jo šilumos nevartojo. Teismai patvirtino, kad sutartiniai santykiai tarp ginčo šalių yra pasibaigę, atsakovei teisėtai vienašališkai nutraukus su ieškovu sutartį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad „pagal byloje surinktus įrodymus matyti, jog atsakovė ginčo laikotarpiu faktiškai nenaudojo ieškovo tiekiamos šilumos energijos, todėl apelianto argumentai, kad ginčijamu sprendimu kitiems namo gyventojams perkeliama atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškovu negali būti pripažinti pagrįstais“, kad buvo patvirtinta, kad atsakovei nekyla pareiga sumokėti už paslaugą, kuri jai nebuvo suteikta, o sutartis su ieškovu dėl šilumos tiekimo yra nutraukta. Namo gyventojai buvo pasirinkę metodą Nr. 4, kurio esmė ta, jog namui tiektas bendras šilumos energijos kiekis paskirstomas tarp ieškovo tiektos šilumos vartotojų. Nurodo, jog iš ieškovo ieškinio matyti, kad jis vienašališkai keičia šilumos energijos paskirstymo metodą, taikydamas kartu metodus Nr. 4 ir 5, kurių bendras taikymas reiškia, jog dalis namui tiektos energijos kiekio priskiriama namo bendrų patalpų šildymui ir ši dalis paskirstoma. Ieškovo vienašališki veiksmai prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., pagal kurios nuostatas ne ieškovas, bet namo gyventojai apsisprendžia dėl minėtų metodų taikymo. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad namo gyventojai būtų pakeitę savo sprendimą šiuo klausimu. Nurodo, jog name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nėra jokių bendras patalpas šildančių įrenginių. Išnagrinėtoje byloje ieškovas teikė reikalavimą dėl visos skolos, Vilniaus apygardos teismo 2012-02-20 nutartyje užfiksuotuose ieškovo apeliaciniame skundo motyvuose nurodoma, kad buvo reikalaujama skola ir už namo bendroms patalpoms šildyti skirtą energiją. Ieškinys šioje byloje grindžiamas metodu Nr. 5 (taikomu kartu su metodu Nr. 4), pagal kurį dalis namui tiektos šilumos yra išskiriama ir padalinama gyventojams, kaip šiluma, sunaudota namo bendrų patalpų šildymui, tais atvejais, kai name yra butų su autonominiu šildymu. Ieškovas neneigia ir pripažįsta, kad ginčo name bendro naudojimo patalpose nebuvo šildymo įrenginių tiek išnagrinėtai bylai aktualiu laikotarpiu, tiek ir po to. Kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų, butų su autonominiu šildymu name jau buvo ir tuo laikotarpiu, už kurį skaičiuotos skolos išnagrinėtoje byloje teismai nepriteisė, o ieškovas metodo Nr. 5 netaikė ir neprašė jo taikyti.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės A. K. 1 007,98 Eur skolą, 62,72 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 070,7 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,86 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Vilniaus energija“.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 007,98 Eur skolą už tiektą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui/bendroms reikmėms (už Pastato bendro naudojimo patalpų šildymą) laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2013-05-31. Ieškovas pateiki4 mokesčių paskaičiavimo pažymą, iš kurios matyti, kad 1 096,18 Lt skola yra „už B. N. P. šildymą“ nuo 2008-11-01 iki 2010-01-31. Ieškovas taip pat pateikia mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymui apskaičiavimą nuo 2008-11 iki 2013-04. Iš pateiktų įrodymų ir dublike nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nors ieškovas ieškinyje skolos laikotarpį nurodė 2010-02-01 iki 2013-05-31, tačiau, faktiškai 2012 m. 10 mėnesį jis yra atlikęs perskaičiavimus ir už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2010-01-31, tad pareikštu šioje byloje ieškiniu jis prašo skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą/bendroms reikmėms priteisimo ir už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2010-01-31.

Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1101-734/2011 ieškinys pareikštas pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str., kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ieškovas nurodė, kad ginčo pastate šilumos energija skirstoma pagal Metodą Nr. 4, kad atsakovė neatsiskaitė už tiekiamą šilumos energiją butui. Iš ieškinio priedo matyti, kad skola įvardinta kaip „už šildymą“. Tačiau teismas minėtoje anksčiau išnagrinėtoje byloje sprendimo ir nutarties motyvuose nepasisakė dėl atsakovės pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, priešingai, byloje buvo spendžiamas klausimas dėl atsakovės veiksmų atjungiant jai priklausantį butą nuo centrinio šildymo sistemos teisėtumo, tiek dėl atsakovės pareigos mokėti už jos butui priskirtą šilumos energijos kiekį, nepriklausomai nuo to, kad ginčo laikotarpiu atsakovė ieškovo paslaugomis faktiškai nesinaudojo Atsakovė siekia įrodyti tapatumą, remdamasi skolos paskaičiavimo mechanizmu. Teismo nuomone, skolos skaičiavimas (pagal metodą Nr. 4, dabar pagal Nr. 5) buvo tik pasirinktas būdas ieškinio dalykui įrodyti, bet ne pats dalykas. Įvertinus, kad skolos priteisimo ieškovas prašo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kuris teisėtai yra apskaičiuotas/perskaičiuotas pagal kitą metodą, esant duomenims apie name teisėtai atsijungusius nuo šildymo sistemos, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškiniai yra tapatūs. Išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar tarp šalių buvo susiklostę šilumos pirkimo-pardavimo santykiai ir tiekiama šiluma butui, šioje byloje gi ieškovas ieškinį grindžia atsakovės, kaip bendrasavininkės, pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus. Teismas padarė išvadą, kad skolą prašoma priteisti už skirtingų įsipareigojimų nevykdymą. Vien tai, kad skaičiavimo būdas yra skirtingas, nors skola paskaičiuoti ir atsižvelgiant į visą šilumos kiekį, neleidžia daryti išvados, kad reikalavimai, faktinės aplinkybės yra tapačios. Dėl nurodytų priežasčių nenustačius, kad toks pats ieškovo reikalavimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu (tapatumas nenustatytas), teismas neturi pagrindo nutraukti bylą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2013-11-14 išvadoje patvirtino, kad nepaisant to, kad vartotojai buvo pasirinkę tik Metodo Nr. 4 taikymą, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, privalėjo būti pradėtas taikyti Metodas Nr.5. Skolos paskaičiavimus atliktas tinkamai.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Taigi, atsakovė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakinga už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos, tad atsakovė, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, proporcingai savo daliai, atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją (CK 4.82 str. 1 d., CK 4.83 str. 3 d., CK 4.76 str.) .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, bylą nutraukti. Atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:

Ieškovo ieškinys nagrinėjamoje byloje yra tapatus ieškovo ieškiniui išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1101-734/2011. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo konstatuota gyvenamojo namo bendrųjų patalpų nešildymo aplinkybė. Teismas išnagrinėtoje byloje akivaizdžiai konstatavo, kad laiptinės nešildomos ir atsakovo nesuvartojo šilumos energijos nei savo buto nei laiptinių šildymui. Atsakovės atstovų 2015-11-24 atlikti skaičiavimai patvirtina, kad ginčo namas 2008 m. lapkričio mėnesį sunaudojo 24,07296 MWh šilumos energijos, kurios dalis, tenkanti atsakovei, išnagrinėtoje byloje buvo apskaičiuota atsakovės 650,94 Lt dydžio skolą už visą jai kaip vartotojai prisikirtą šilumos kiekį 2008 m. lapkričio mėnesį. Nagrinėjamoj byloje iš atsakovės reikalaujama 88,41 Lt dydžio skola įtraukta į atmestą reikalavimą priteisti 650,94 Lt skolą.Teismas nesirėmė ankstesnių teismų ginče tarp šalių nustatyta bendro naudojimo patalpų nešildymo aplinkybe.Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje skola reikalaujama priteisti kitais - bendrosios nuosavybės - pagrindais. Jos nuomone, ieškovas nėra ginčo namo bendrasavininkas, todėl ginčo šalių nesieja jokios pareigos ir prievolės, išplaukiančios iš bendrosios nuosavybės instituto.

Atsiliepimas

Ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir atsiliepimą grindė šiais argumentais:

Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismai sprendė dėl Buto šilumos tiekimo įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumo. Atsakovė neginčijo nei metodo, pagal kuri apskaičiuoti mokesčiai, pagrįstumo, nei matematinio paskaičiavimo ar pačių mokesčio už šildymą sudėtinių daliu. Ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo faktinis pagrindas išnagrinėtoje civilinėje byloje - mokesčiai už Buto šildymą; teisinis reikalavimo pagrindas - Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. ir Metodas Nr. 4. Ieškovė, reikšdama ieškinio pareiškimą 2010-03-29, laikė, kad atsakovė neteisėtai, ne pagal teisės aktais nustatytą tvarką atjungė Buto šilumos tiekimo įrenginius nuo centrinės šildymo sistemos, ir, vadovaudamasi tuo metu galiojusių LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 195-196 p., mokesčius skaičiavo taip pat, kaip ir butų / patalpų šilumos tiekimo įrenginių neatjungusiems nuo centrinės šildymo sistemos savininkams. Iki 2012 m. spalio mėn., kol nebuvo atliktas mokesčių už šilumos energiją perskaičiavimas, mokesčius ieškovė skaičiavo pagal Komisijos patvirtintą Metodą Nr. 4. Esama Pastato šildymo ir karšto vandens sistema labiausiai atitiko Metodo Nr. 4 taikymo sąlygas, (nustatytas nutarimo 1 punkte). Metodas Nr. 4 taikomas paskaičiuoti mokesčiams už šilumos energiją, kuri tiekta butams/patalpoms ir pagal Metodą Nr. 4 nėra nustatinėjama/skaičiuojama/išskiriama šilumos energijos dalis bendro naudojimo patalpų šildymui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje Ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo faktinis pagrindas - mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą / šilumos energiją bendroms reikmėms; teisinis reikalavimo pagrindas - Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., 25 str., 29 str. 3 d. ir Metodas Nr. 5.Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai - šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Faktinis reikalavimo pagrindas šioje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje skiriasi, nes faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškovo reikalavimai, yra skirtingos (pirmuoju atveju ginčas kilo dėl Buto šilumos įrenginių atjungimo teisėtumo vertinimo ir dėl nuo tokio vertinimo rezultato priklausančios prievolės mokėti mokesčius už Buto šildymą buvimo, t.y. ar gavo (tiek de jure, tiek de facto). Ginčas kilo iš daiktinės teisės, t.y. dėl atsakovės kaip bendro naudojimo objektų bendraturtės prievolės išlaikyti bendrą turtą).Pastate esanti šildymo sistema priklauso vartotojams bendrosios nuosavybės teise. Šilumos ūkio įstatymo 25 str., 29 str. 3 d. įtvirtina pareigas vartotojams, kurie savo buto šilumos įrenginius atjungė nuo Pastato šildymo sistemos, prisidėti prie bendro turto išlaikymo, prie mokesčių už šilumos energiją bendro naudojimo patalpose / šilumos energiją bendroms reikmėms.Atsakovė neteisingai aiškina prejudicinio fakto (bendro naudojimo patalpų šildymo aplinkybės išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje) esmę. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtu reikšmingas abiejose bylose. Išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek nagrinėjamoje ginčo dėl fakto, kad Pastato laiptinėse nėra šildymo prietaisų, nėra. Ši aplinkybė nebuvo ir nėra įrodinėjimo dalykas ar jo dalis abiejuose bylose, todėl teismas, priimdamas Sprendimą, teisingai konstatavo, kad šis faktas nėra prejudicinis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais bei išvadomis.

Dėl ieškinių pagrindo ir dalyko tapatumo

Atsakovės atsikirtimų esmę sudaro argumentas, kad ieškovo ieškinys nagrinėjamoje byloje yra tapatus ieškovo ieškiniui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1101-734/2011. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prijungta išnagrinėtos Vilniaus 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1101-734/2011 medžiaga, konstatuoja, kad abiejose bylose ieškinio dalykas skiriasi. Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašė teismo priteisti skolą už šilumos energiją; skola paskaičiuota pagal Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr.5, kuris skirtas nustatyti šilumos kiekį bendro naudojimo patalpų šildymui (arba šilumos energiją bendroms reikmėms). Tuo tarpu išnagrinėtoje byloje ieškovas prašė teismo pripažinti atsakovės atliktus buto, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos veiksmus savavališka statyba, panaikinti 2008-10-10 statinio (Buto), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2278, pripažinti Buto įregistravimą VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registre 2008-10-10 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2278 pagrindu negaliojančiu, ieškovas taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovės skolą už šilumos energiją, kai skola apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kuris taikomas daugiabučiuose, kur visi butai/patalpos šildomos centralizuotai ir kur nereikia nustatinėti šilumos energijos kiekio, skirto bendro naudojimo patalpų šildymui ar šilumos energijos skirtos bendroms reikmėms. Atsakovė atsikirsdama į ieškinį neginčijo nei metodo, pagal kuri apskaičiuoti mokesčiai, pagrįstumo, nei matematinio paskaičiavimo ar pačių mokesčio už šildymą sudėtinių daliu. Šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos.

Išnagrinėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1101-734/2011 buvo nurodytas ieškinio teisinis reikalavimo pagrindas - Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. ir Metodas Nr. 4. Ieškovė, reikšdama ieškinio pareiškimą 2010-03-29, laikė, kad atsakovė neteisėtai, ne pagal teisės aktais nustatytą tvarką atjungė buto šilumos tiekimo įrenginius nuo centrinės šildymo sistemos, ir, vadovaudamasi tuo metu galiojusių LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4¬258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 195-196 p. (kurie reglamentavo, kad šilumos įrenginiai laikomi neatjungtais tol, kol buto savininkas neįvykdo teisės aktų keliamų reikalavimų), mokesčius skaičiavo taip pat, kaip ir butų / patalpų šilumos tiekimo įrenginių neatjungusiems nuo centrinės šildymo sistemos savininkams. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai - šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas - ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Ieškovo reikalavimas išnagrinėtoje civilinėje byloje - skola už mokesčius, priskaitytus už Buto šildymą, nagrinėjamojoje - skola už mokesčius, priskaitytus už bendro naudojimo patalpų šildymą. Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisinis reikalavimo pagrindas skiriasi: išnagrinėtoje civilinėje byloje - Metodas Nr. 4, nagrinėjamoje - Metodas Nr. 5.

Faktinis ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Faktinis reikalavimo pagrindas šioje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje skiriasi, nes faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškovo reikalavimai, yra skirtingos. Ankstesnėje išnagrinėtoje byloje ginčas kilo dėl buto šilumos įrenginių atjungimo teisėtumo vertinimo ir dėl nuo šio vertinimo rezultato priklausančios prievolės mokėti mokesčius už buto šildymą buvimo, t.y. ar gavo atsakovė kaip vartotoja šilumos energiją buto šildymui ar ne. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš daiktinės teisės, t.y. dėl atsakovės kaip bendro naudojimo objektų bendraturtės prievolės išlaikyti bendrą turtą.

Dėl atsakovės pareigos prisidėti prie bendrosios nuosavybės išlaikymo

Pagal CK 6.384 str. numatyta, kad energijos pirkimo - pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pastate esanti šildymo sistema priklauso vartotojams bendrosios nuosavybės teise. Šilumos ūkio įstatymo 25 str., 29 str. 3 d. įtvirtina pareigas vartotojams, kurie savo buto šilumos įrenginius atjungė nuo Pastato šildymo sistemos, prisidėti prie bendro turto išlaikymo, prie mokesčių už šilumos energiją bendro naudojimo patalpose / šilumos energiją bendroms reikmėms. Kad šios teisės aktuose numatytos šilumos vartotojų pareigos kildinamos iš nuosavybės teisės instituto patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų suformuota praktika, pavyzdžiui 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621-916/2015 ir kitos. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę, pagal kurią visa energija, tiekiama į daugiabutį namą, turi būti apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečiu vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendrasavininkų nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis) ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra suformavęs praktiką, 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012 pažymėdamas, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Ieškovo reikalavimo teisinis pagrindas šioje nagrinėjamoje byloje yra - Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., 25 str., 29 str. 3 d. ir Metode Nr. 5 numatytos vartotojų pareigos mokėti už šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms / šilumos energiją bendroms reikmės ir visos šios energijos pirkimo - pardavimo sutarties prievolės išplaukia iš bendrosios nuosavybės instituto ir su juo susijusių įsipareigojimų, įtvirtintų CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.

Dėl prejudiciįos - bendro naudojimo patalpų šildymo aplinkybės išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje

Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtu reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Faktas dėl bendro naudojimo patalpų šildymo (šiluminės energijos sąnaudų) nebuvo įrodinėjimo dalykas ankstesnėje byloje. Dėl šio fakto nėra ginčo ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismai sprendė dėl buto šilumos tiekimo įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumo ir su tuo susijusio reikalavimo dėl skolos skaičiavimo. Atsakovė neginčijo nei metodo, pagal kurį apskaičiuoti mokesčiai, pagrįstumo, nei matematinio paskaičiavimo ar pačių mokesčio už šildymą sudėtinių dalių. Aplinkybė, kad Pastato laiptinėse nėra šildymo prietaisų, neįtakoja Pasato bendrasavininkės atsakovės prievolės dėl bendro turto išlaikymo, dėl šilumos energijos bendro naudojimo patalpoms (ne tik laiptinėms)/ šilumos energijos bendroms reikmėms buvimo ar nebuvimo. Ieškovo teisėtai taikomas Metodas Nr. 5, kurio 3.1 punkte nustatyta, kad koeficientai pagal laiptinių kiekį taikomi visiškai neatsižvelgiant į faktą, ar laiptinės šildomos (t.y. ar laiptinėse įrengti šildymo prietaisai). Komisija į civilinę bylą pateiktoje išvadoje paaiškino, kad „ <...> vartotojui kyla pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymų net kai bendrosiose patalpose nėra įrengtų šilumos prietaisų, nes pastate yra įrengti šilumos tiekimo vamzdžiai, be to, šiluma yra išspinduliuojama iš kitų šildomų patalpų". Teisinę reikšmę 2008-10-17 aktas, patvirtinantis, kad abi namo laiptinės nėra šildomos, turi nuo 2015-03-07, kai įsigaliojo Metodo Nr. 5 nauja redakcija, numatanti du skirtingus šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientus: 18 proc. kai pastato bendro naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, ir 10 proc. kaip pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą nėra įrengtų šildymo prietaisų.

Net ir pripažinus, kad aplinkybė dėl Pastato laiptinių šildymo, yra prejudicinė, tai neturėtų įtakos atsakovės prievolei dėl mokesčių mokėjimo, nes išnagrinėtoje byloje teismas nusprendė, kad atsakovė neturi mokėti mokesčių už buto šildymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas