- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-850-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24050-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. K. 3 480,35 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2014-01-20 teismo posėdžio metu atsakovė pateikė prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, ieškovui nepasinaudojus išankstine privaloma ginčo sprendimo tvarka arba bylos nutraukimo, jei išankstine tvarka pasinaudoti negalima. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi netenkino atsakovės A. K. prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. 2014-02-03 teisme gautas atsakovės atskirasis skundas, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės A. K. 2014-01-31 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties. Teismas pažymėjo, kad CPK nenumato galimybės skųsti nutarties, kuria atsisakyta ieškinį palikti nenagrinėtą. Be to, teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartyje išaiškino atsakovei, jog atskirasis skundas gali būti paduodamas tik dėl nutarčių palikti pareiškimą nenagrinėtą (CPK 298 str.), tačiau nagrinėjamu atveju teismas ieškinio nepaliko nenagrinėto, todėl teismas darė išvadą, kad nutartis yra neskundžiama. Teismas konstatavo, kad 2014 m. sausio 27 d. nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.), be to, nutartis, teismo nuomone, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties ir ieškinį palikti nenagrinėtu, jei išankstine tvarka dar galima pasinaudoti arba bylą nutraukti, jei išankstine tvarka nebegalima pasinaudoti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, kad išankstinė tvarka nėra privaloma ir kad 2014 m. sausio 27 d. nutartis nėra skundžiama. Apeliantė mano, kad nutartis dėl jos prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu yra skundžiama pagal CPK 334 str. 1 d. 2 p., nes ši nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos dėl šalių ginčo eigai išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje energetikos inspekcijoje ir Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje ir tolesnei bylos eigai Vilniaus apygardos teisme, kuriam pagal Energetikos įstatymo 16 d. yra teismingi visi vartotojų ir energetikos įmonių ginčai pagal Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. ir 3 d. Pažymėjo, kad analogiškoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2462-466/2014, ištaisė procesinius trūkumus, nurodydamas, jog tokia nutartis yra skundžiama per 7 dienas Vilniaus apygardos teismui. Pažymėjo, kad teismas turi vadovautis CPK nuostatomis, nes kodeksas nesuteikia Energetikos įstatymo normoms pirmenybės ginčuose tarp vartotojų ir energetikos įmonių. Nurodė, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl atsakovės tariamo įsiskolinimo, nesilaikė privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kurią reglamentuoja Energetikos įstatymo 34 str. 2 d., 34 str. 3 d. Apeliantė mano, kad ieškinys yra pareikštas dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų ir energijos apskaitos bei šilumos paskirstymo metodikos taikymo ir šilumos energijos kainų ir tarifų taikymo, nors ieškovas kitais žodžiais suformulavo ieškinio dalyką. Nurodė, kad tokiems ginčams yra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka ir tai patvirtina kitų teismų 2012 - 2013 metų praktika. Pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatymas nereglamentuoja išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, nes reglamentuoja tik pasirinktinę skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, kuri nėra tapati privalomai tvarkai. Be to, minėtas įstatymas nėra specialusis įstatymas Energetikos įstatymo atžvilgiu. Taip pat apeliantė nurodė, kad nors ieškovas tik formaliai kreipėsi į teismą dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus, prašydamas priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už šilumos energiją neva suvartotą bendro naudojimo patalpų šildymui, tačiau faktiškai ieškovas įrodinėja, kad atsakovė, neapmokėdama už bendro naudojimo patalpų šildymą, įvykdė apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus kaip civilinius deliktus, o atsakovė tvirtina, kad ieškovas netinkamai apskaitė šilumos energiją metrologiškai nepatikrintais apskaitos prietaisais, pritaikė netinkamas šilumos paskirstymo metodikas, taikė netinkamus tarifus ir todėl neteisingai išrašė sąskaitas. Pažymėjo, kad teismas netinkamai įvertino bylos šalių ginčo teisinį santykį, nes ginčo dalyką ir pagrindą vertino tik pagal ieškovo argumentus, visiškai nevertindamas atsakovės argumentų dėl ginčo teisinio santykio, nors ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais siekia paneigti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Todėl mano, kad šalių ginčui yra privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija” atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovės skundą, kadangi skundžiama 2014 m. sausio 27 d. nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas. Todėl paaiškėjus tokiai aplinkybei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turėtų būti nutraukiamas. Nurodė, kad apeliantė pateikia prieštaringus vertinimus, kadangi ji mano, jog šioje byloje UAB „Vilniaus energija“ privalėjo ir vis dar gali pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-21 suformavo LR Energetikos įstatymo 34 str. aiškinimo ir taikymo taisykles ir nuosekliai jų laikosi, kad skolos byloje šilumos tiekėjui ši tvarka netaikoma, o tuo tarpu kitoje Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-3661-653/2014, apeliantė laiko, kad būtent ji pati privalo ir neva dar gali pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis, kuria atsakovės prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu nepatenkintas, teisėtai ir pagrįstai įvardinta kaip neskundžiama, nes CPK tiesiogiai nenumatyta galimybė skųsti nutartį, kuria teismas nepalieka ieškinio nenagrinėto (CPK 298 str.) ir tokia nutartis, kuria atsisakyta palikti ieškinį nenagrinėtu, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Nurodė, kad nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Ieškovas mano, kad šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis neužkerta kelio proceso eigai, priešingai yra pagrindas tolesnei bylos eigai.
Nurodė, kad jei teismas vertins kitaip ir nagrinės apeliantės atskirąjį skundą, tuomet prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą bei nepriimti atsakovės 2014-01-31 atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties. Pažymėjo, kad LR Energetikos įstatymo 34 str. 3 d. (bendroji norma), LR Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. (specialioji norma), 21 str. 2 d. (blanketinė norma), LR Vartotojų teisių gynimo įstatymo 19 str. 1 d., 22 str. 1 d., 23 str. 1 d. analizė leidžia daryti išvadą, jog būtent vartotojui, bet ne šilumos tiekėjui yra suteikiama teisė kreiptis į ginčus nagrinėjančias institucijas. Be to, LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų aktualios redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 240 p. numato, kad nepriklausomai nuo to, ar ginčas tarp vartotojo ir tiekėjo buvo sprendžiamas ginčų sprendimo ne teisme tvarka, bet kurios ginčo šalies iniciatyva jis gali būti sprendžiamas teisme. Todėl ieškovas turi teisę rinktis, kada esant įsiskolinimui, kreiptis į teismą. Nurodė, kad apeliantės pateikta teismų praktika priimta iki LAT išaiškinimo dėl LR Energetikos įstatymo 34 str. taikymo, kurio nuosekliai laikosi sekančiose nutartyse. Pažymėjo, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, kadangi vartotojas privalo mokėti ir už priskirtą šilumos kiekį bendrųjų patalpų šildymui/bendroms reikmėms tol, kol jis yra daugiabučio namo bendrasavininkas. Nurodė, kad pagal suformuotą LAT praktiką, tokio pobūdžio ginčui nėra taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis, kuria nepaliko ieškinio nenagrinėto, priimta teisėtai pagrįstai, tokai nutartis neužkerta kelio bylos nagrinėjimui.
Šalies argumentai
Taip pat ieškovas prašė skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad atsakovė atskirajame skunde atsikerta į jau neva išsakytus/žinomus ar tikėtinus ieškovo argumentus ir nurodo, kad ieškovas neva piktybiškai klaidina teismą, naudoja tam tikrą teismų praktiką ir argumentus. Tačiau, pažymėjo, kad ieškovas šioje byloje atsakovės nurodytų neva klaidinančių teismą ar tikėtinų argumentų iki šiol nei raštu, nei žodžiu nebuvo išdėstęs. Be to, ieškovas į teismą kreipėsi dar 2013 m. liepos mėn., ir tik paskyrus ginčo iš esmės nagrinėjimą (prieš tai šalims apsikeitus paruošiamaisiais dokumentais), Komisijai pateikus dvi išvadas, ignoruojant teismo nurodymą likus savaitei iki 2014-01-20 posėdžio pateikti visus prašymus, atsakovė tik 2014-01-20 teismo posėdžio metu pateikė 17 lapų paaiškinimus, kuriuose nauji prašymai išdėstyti net 4 lapuose, vienas iš jų – palikti ieškinį nenagrinėtu, nes neva ieškovas privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka ir ja vis dar gali pasinaudoti. Nurodė, kad pati atsakovė 2014-01-17 padavė Komisijai skundą dėl to, kad neva ieškovas neteisėtai taiko šilumos paskirstymo metodiką, nors šiuo klausimu Komisija byloje yra pateikusi dvi išvadas. Pažymėjo, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti apeliantės skundą, tačiau ji apskundė sprendimą Vilniaus apygardos teismui (bylos Nr. 2-3661-653/2014). Ieškovas mano, kad apeliantės elgesys nesąžiningas, ji galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o atskirasis skundas paduotas tikslu sąmoningai užvilkinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atskiruoju skundu atsakovė skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad 2014 m. sausio 27 d. nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, taip pat, nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.
Pažymėtina, kad pagal CPK 315 str. 2 d. 3 p. nuostatą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Ši nuostata taikoma ir atskirųjų skundų padavimui (CPK 338 str.). Teisė apskųsti pirmosios instancijos nutartis apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo yra įtvirtinta CPK 334 str., pagal kurio 1 d. nuostatą, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis gali būti apeliacinio apskundimo objektas, pažymėtina, kad CPK 298 str. numato, jog dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. CPK nenumato, kad teismo nutartis, kuria atsisakoma palikti pareiškimą nenagrinėtą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nutartis, kuria teismas ieškinio nepaliko nenagrinėtu, nėra skundžiama. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad tokia nutartis neužkerta kelio procesui toje byloje vykti toliau ir išspręsti procesiniai klausimai nesudaro kliūčių teisingam galutiniam bylos išsprendimui, todėl ji negali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui vadovaujantis CPK 334 str. 1 d. 2 p. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis, kuria atmestas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl šio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savarankiškas apeliacinio apskundimo objektas gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys, o tik apibrėžtos įstatyme nutartys, kurios gali būti skundžiamos atskirai nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 334 str. 1 d.). Kitos pirmosios instancijos teismo nutartys negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pažymėtina, kad CPK 334 str. 3 d. numato, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
Dėl ieškovo prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti atsakovei A. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pagal CPK 95 str. 1 d. nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ji turi teisę apeliacine tvarka skųsti byloje priimtus teismų procesinius sprendimus. Vien faktas, kad atsakovė teikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, savaime nesuponuoja išvados, kad yra piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, nes tokią teisę apeliantei nustato CPK bei garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Nenustačius, kad apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.