Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-02-06 · Civilinė byla Nr. e2S-274-524/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
e2S-274-524/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02164-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Ieškovas
N. R.
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-274-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02164-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4; (S) 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2 569,22 Eur kompensaciją už bendro turto išlaikymą, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės N. R. ieškinio atsakovui A. R. dalį dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., kitai ieškinio daliai nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės prašo priteisti kompensaciją už namo bei buto priežiūrą, tačiau teismo sprendime, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, teismas vertino ir pasisakė dėl šalių pareigų išlaikyti, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą. Šioje byloje buvo iš dalies nagrinėtas laikotarpis už kurį šioje byloje ieškovė prašo priteisti kompensaciją, buvo vertinami abiejų šalių teikti įrodymai, dėstomos faktinės aplinkybės. Taigi ginčo šalys yra tapačios, byloje buvo sprendžiami reikalavimai dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo ir dalinant šalių turtą ir priteisiant kompensaciją, buvo į tai atsižvelgta. Santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiami visi turtiniai klausimai, taip pat mažinama dalintino turto masė, įvertinus šalių atliktus mokėjimus už bendro turto išlaikymą, tačiau jei ieškovė mano kitaip, tai yra, jog ne visos prievolės buvo padalintos santuokos nutraukimo byloje neišspręsti klausimai dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą priteisimo, tokiu atveju santuokos proceso atnaujinimo byloje turėtų būti sprendžiami klausimai dėl turto padalijimo ir kompensacijų. Atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją, į tai, jog šiuo atveju, teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nurodytą ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. nagrinėti kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje, be to santuokos nutraukimo byloje jau buvo nagrinėti reikalavimai dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo ir dalinant šalių turtą ir priteisiant kompensaciją buvo į tai atsižvelgta, darytina išvada, jog yra pagrindas toje dalyje atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Išaiškinant ieškovei, kad tuo atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje buvo išspręstas ne viso sutuoktinių bendro turto, prievolių padalijimo klausimas, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje. Ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 20 d., kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo gali būti nagrinėtinas kitoje byloje, tačiau būtina sutikslinti reikalavimą dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą dydį, taip pat pateikti įrodymus apie šių išlaidų patyrimą, todėl ieškovei nustatytas terminas patikslinti reikalavimą dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą dydį, taip pat pateikti įrodymus apie šių išlaidų patyrimą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, CPK 115 straipsnio 2 – 3 dalimis, 135 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktai).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog ieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto išlaikymo ir šioje byloje reiškiamo ieškinio reikalavimai dalyje dėl kompensacijos už būsto išlaikymą 2017 m. kovo 1 d. – 2018 m. lapkričio 20 d. laikotarpyje priteisimo yra tapatūs, nors akivaizdu, kad tai nėra tiesa - santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl šalims priklausiusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo 2017 m. kovo 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, tuo tarpiu šiuo ieškiniu prašoma spręsti klausimą dėl šio namo išlaikymo 2017 m. spalio 1 d. – 2019 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu (ieškovė prašo atlyginti dalį jos turėtų būtinų išlaidų namo patalpų šildymui), o klausimas dėl kompensacijos už buto esančio, (duomenys neskelbtini), išlaikymą santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas nebuvo.

4.2. Pirmosios instancijos teismas ieškovei skundžiama nutartimi išaiškino, kad ieškovei manant, kad santuokos nutraukimo byloje buvo išspręsti ne visi sutuoktinių bendrų prievolių padalijimo klausimai, ieškovė turi teisę teismui pateikti prašymą atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje ir joje išspręsti atsakovo jai turimo įsiskolinimo už bendro turto išlaikymą kompensavimo klausimą. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė, įvykdžiusi už atsakovą jo prievolės dalį atsiskaityti su turimais kreditoriais- komunalines paslaugas bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusiam būstui teikusiomis įmonėmis, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą ir pageidauja savo pažeistas teises ginti savarankiškame civiliniame procese.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškovės ieškinyje reiškiamų reikalavimų, o kitai daliai reikalavimų nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų (ne)teisėtumo

7. Skundžiama nutartimi atsisakyta priimti ieškovės N. R. ieškinio atsakovui A. R. dalį dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., kaip reikalavimą, kuris jau buvo išnagrinėtas šalių santuokos nutraukimo byloje.

8. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, kadangi santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl šalims priklausiusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo 2017 m. kovo 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, tuo tarpu šiuo ieškiniu prašoma spręsti klausimą dėl šio namo išlaikymo 2017 m. spalio 1 d. – 2019 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu (ieškovė prašo atlyginti dalį jos turėtų būtinų išlaidų namo patalpų šildymui), o klausimas dėl kompensacijos už buto esančio, (duomenys neskelbtini), išlaikymą santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas nebuvo. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

9. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Sprendimo įsiteisėjimas sukelia teisinių padarinių. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. tampa šalims privalomas. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra prejudicinės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, teismo sprendimas įgyja nenuginčijamumo ir išimtinumo savybes. Išimtinumas suprantamas kaip draudimas šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjams iš naujo pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10. Iš ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei reiškiamų reikalavimų nustatyta, jog iškovė prašo iš buvusio sutuoktinio priteisti kompensaciją už dviejų nekilnojamojo turto objektų išlaikymą. Ieškovės teigimu, atsakovas neprisidėjo prie namo išlaikymo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., o prie buto išlaikymo neprisidėjo nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d..

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-176-1025/2018 nutraukta šalių santuoka ir išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Minėtoje byloje ieškovas (šioje byloje atsakovas) buvo pareiškęs reikalavimą priteisti kompensaciją už bendro turto – namo išlaikymą laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio. Minėtu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas iš viso už namo išlaikymą nurodytu laikotarpiu patyrė 1 003,93 Eur išlaidų, todėl iš atsakovės (šioje byloje ieškovė) priteista 501,97 Eur.

12. Šioje byloje ieškovė už namo išlaikymą prašo priteisti kompensaciją iš buvusio sutuoktinio už visai kitą laikotarpį nei buvo nagrinėjama nurodytoje santuokos nutraukimo byloje – 2017 m. spalio mėnuo – 2019 m. rugpjūčio 2 d.. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė, klausimas dėl kompensacijos priteisimo už kito turto – buto išlaikymą, minėtoje civilinėje byloje visai nebuvo sprendžiamas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog dalis ieškovės reikalavimo – priteisti kompensaciją už nekilnojamojo turto išlaikymą yra tapatus.

13. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimai dėl nekilnojamojo turto išlaikymo už laikotarpį iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, turėtų būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu. Ieškovės vertinimu, ieškovė, įvykdžiusi už atsakovą jo prievolės dalį atsiskaityti su turimais kreditoriais - komunalines paslaugas bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusiam būstui teikusiomis įmonėmis, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą ir pageidauja savo pažeistas teises ginti savarankiškame civiliniame procese.

14. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Procesinę pareigą pateikti informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų pagrindas išnagrinėti atskiroje byloje klausimą dėl buvusių sutuoktinių turtinių klausimų dėl išlaidų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymu, turėtų susiklostyti išimtinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018).

15. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą, buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos priteisimo už šalių bendro turto išlaikymą, todėl ieškovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, pareikšti tokį reikalavimą. Tačiau ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti kompensaciją ir neįrodinėjo, jog atsakovas turi pareigą sumokėti kompensaciją už bendro turto, tiek namo, tiek buto išlaikymą. Todėl sutiktina, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nesusiklostė jokių išskirtinių ar individualių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nagrinėti ieškovės reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo už bendro turto išlaikymą už laikotarpį iki 2018 m. lapkričio 20 d. atskiroje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti dalį ieškovės reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo iki 2018 m. lapkričio 20 d. ir kuria pasiūlyta ieškovei pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu santuokos nutraukimo byloje (CPK 366 straipsnis), yra teisėta ir pagrįsta.

16. Dėl kitos skundžiamos nutarties dalies, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti teisinių argumentų ieškovė nenurodo, todėl dėl šios nutarties dalies teisėtumo plačiau nepasisakytina.

17. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Teisėja Erika Misiūnienė