Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja RUAB „Molesta“ kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-30634-599/2016.Nurodė, kad civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas tiesiogiai susijęs su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis. Teismai procesiniuose sprendimuose pasisakė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų turinio, tačiau apie civilinės bylos nagrinėjimą, bei priimtus procesinius sprendimus nebuvo informuotas. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, būti išklausytam, ginti savo pažeistas teises, todėl bylos nagrinėjimo procesas turėtų būti atnaujintas.Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2018 m. sausio 11 d. paskelbus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, kiti antstoliai pradėjo pareiškėjos atžvilgiu priverstinį išieškojimą, neatsižvelgdami į įsiskolinimo pobūdį.Išieškotojos naudai vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjos turto ir piniginių lėšų pažeidžia kitų pareiškėjos kreditorių teises ir teisėtus interesus, kadangi, pareiškėjos manymu antstolis privalo vykdyti išieškojimą, atsižvelgdamas į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, bei išieškodamas įsiskolinimą iš pareiškėjos turto proporcingai visų pareiškėjos turimų įsipareigojimų kreditoriams.Suinteresuotasis asmuo išieškotoja L. T. pateikė atsiliepimą į RUAB „Molesta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad su RUAB „Molesta“ prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti.Pažymėjo, kad RUAB „Molesta“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau įsiskolinimas yra atsiradęs jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos pradėjimo, todėl santykiai buvo susiklostę tik tarp antstolio ir išieškotojos. Teismo išduoto vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui klausimas nėra niekaip susijęs su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis, nes nuo to ar bus pradėta vykdomoji byla, ar ne nepriklauso nei pareiškėjos įsiskolinimo dydis, nei išnyks pareiga atsiskaityti su išieškotoja pagal priimtus ir įsiteisėjusius teismų sprendimus, nei kils naujų pareigų pareiškėjai. Nagrinėjantiems bylą teismams buvo žinoma, jog skolininkė yra restruktūrizuojama bendrovė, tačiau teismai pagrįstai neįtraukė pareiškėjos į civilinės bylos nagrinėjimą.Antstolis A. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarė pareiškėjos RUAB „Molesta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.Nustatė, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos pradėjimo, todėl santykiai buvo susiklostę tik tarp antstolio ir išieškotojo, ir teismo išduoto vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui klausimas nėra susijęs su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis. Teismams nagrinėjant ginčą buvo žinoma, jog skolininkė yra restruktūrizuojama bendrovė, kada iškelta restruktūrizavimo byla, kada ir kokiu pagrindu yra atsiradęs įsiskolinimas ir pan., todėl teismai pagrįstai neįtraukė pareiškėjos į civilinės bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartyje teisės aiškinimo aspektu pasisakė dėl visų pareiškėjos keliamų klausimų ir argumentų dėl einamųjų įmokų ir jų traktavimo bei kreditorių reikalavimų tenkinimo, todėl iš naujo nagrinėti tų pačių klausimų proceso atnaujinimo metu, dėl kurių jau yra suformuota teismų praktika, nėra pagrindo, taigi nėra pagrindo ir proceso atnaujinimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė RUAB „Molesta“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-30634-599/2016, o išieškotojos L. T. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų atmesti.Nurodė, kad nesutinka su teismo argumentu, jog vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui klausimas nėra susijęs su apeliantės teisėmis ir pareigomis. Apeliantė laikytina vykdymo proceso šalimi, nes ji pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą turi skolininko procesinį statusą. Net jeigu vykdomojo rašto priėmimo vykdyti veiksmas nelaikytinas pradėtu vykdymo procesu, vykdomojo rašto pateikimas antstoliui vykdyti sukelia arba gali sukelti apeliantei tam tikras teisines pasekmės, todėl ji laikytina suinteresuotu asmeniu.Apeliantė pažymėjo, kad sutinka, jog teismas žinojo apie apeliantės atžvilgiu vykdomą restruktūrizavimo procesą, tačiau nevertino itin reikšmingų aplinkybių – teismas netyrė ir nevertino Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau-ĮRĮ) 13 straipsnio nuostatų ir nepasisakė dėl kitų apeliantės kreditorių teisės atgauti skolas pagal patvirtintą planą įgyvendinimo. Teismai netyrė ir nevertino aplinkybės, kad be einamųjų įmokų išieškojimo, šiuo metu iš apeliantės turto ir piniginių lėšų vykdomas ir restruktūrizavimo plane numatytas skolų išieškojimas. Todėl yra itin svarbu įvertinti, kaip turi būti vykdomi restruktūrizavimo plane numatyti ir restruktūrizavimo metu susidariusių įsiskolinimų išieškojimai. Šiuo metu, iš restruktūrizuojamos bendrovės yra išieškoma keliais pagrindais, t.y. pagal restruktūrizavimo planą bei pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą. Apeliantės vertinimu, išieškotojos ir antstolio ginčą nagrinėjantys teismai negalėjo pasisakyti visais apeliantės ir antstolio ginčą nagrinėjantys teismai negalėjo pasisakyti visais apeliantės keliamais klausimais, nes apeliantei buvo apribota teisė teikti savo paaiškinimus šioje civilinėje byloje.Išieškotoja L. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Nurodė, kad kol antstolis nėra priėmęs patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, tol vykdymo procesas nėra prasidėjęs ir skolininkas (šiuo atveju pareiškėja) nėra nei proceso šalis, nei suinteresuotas asmuo. Kadangi šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos pradėjimo, todėl santykiai buvo susiklostę tik tarp antstolio ir išieškotojo, ir teismo išduoto vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui klausimas nėra niekaip susijęs su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis, nes nuo to ar bus pradėta vykdomoji byla, ar ne nepriklauso nei pareiškėjos įsiskolinimo dydis, nei išnyks pareiga atsiskaityti su išieškotoja pagal priimtus ir įsiteisėjusius teismų sprendimus, nei kils naujų pareigų pareiškėjai. Nei vienos instancijos teismas nematė pagrindo įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu pareiškėjos, jokio procesinių teisės normų pažeidimo nebuvo nustatyta ir konstatuota visų trijų instancijų teismų spendimuose, todėl pats faktas, jog nei vienos instancijos teismas į bylą neįtraukė.Šiuo atveju įsiskolinimas susidarė teikiant RUAB „Molesta“ įvairias teisines paslaugas, jau esant iškeltai restruktūrizavimo bylai, taigi išlaidos, už teikiamas restruktūrizuojamai bendrovei įvairias teisines paslaugas, atstovaujant restruktūrizuojamai bendrovei visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat ir teismuose, todėl jos pagrįstai yra laikomos einamosiomis išlaidomis, nes akivaizdu, jog bet kuriai restruktūrizuojamai bendrovei yra reikalingos teisinės konsultacijos, įvairūs teisiniai ginčai yra neišvengiami, todėl einamosios išlaidos teisinėms paslaugoms taip pat yra numatomos restruktūrizavimo byloje ir restruktūrizavimo byloje. Jeigu pareiškėja nesugeba restruktūrizavimo metu sumokėti elementarių einamųjų įmokų, padengti einamųjų išlaidų, ir sumokėti palyginus nedidelę sumą už jau suteiktas paslaugas, tai turėtų būti keliamas klausimas, ar iš viso RUAB „Molesta“ pajėgi įvykdyti restruktūrizavimo planą, atsiskaityti už einamąsias įmokas ir padengti einamąsias išlaidas, ar neturėtų būti restruktūrizavimo byla nutraukta ir keliama bankroto byla.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. balandžio 2 d. antstoliui A. N. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. vykdomasis raštas Nr. e2-4522-541/2016, išduotas dėl 4713,34 Eur skolos, 212,10 Eur palūkanų ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiko įvykdymo ir 110,28 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš RUAB „Molesta“ išieškotojos L. T. naudai. Antstolis 2016 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. 0157/15/02280 grąžino vykdomąjį raštą. Išieškotoja L. T. 2016 m. birželio 30 d. pateikė skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. birželio 27 d .patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Antstolis 2016 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. B-85921 atmetė L. T. skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjos L. T. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – L. T. skundą tenkino ir panaikino antstolio 2016 m. birželio 27 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje. Skolininkė BUAB „Molesta“ 2018 m. kovo 21 d. pateikė prašymą byloje atnaujinti procesą, nes ji nebuvo įtraukta suinteresuotu asmeniui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007), todėl jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo instituto tikslas, kaip ir teismų sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimas apeliacinėje bei kasacinėje teismų instancijose, yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsiranda teisinių santykių stabilumas, dėl to siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – kiek įmanoma greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), itin svarbu prašymus dėl proceso atnaujinimo nagrinėti pagal proceso atnaujinimo instituto paskirtį CPK nustatyta tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais siekiama ištaisyti esmines ankstesnių procesų klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2007).Pareiškėja RUAB „Molesta“ prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nurodė, kad pareiškėja turėjo būti byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos pradėjimo – ar gali antstolis priimti vykdyti išieškotojos pateiktą teismo vykdomąjį raštą dėl skolos priteisimo iš restruktūrizuojamos bendrovės. Šiuo atveju vykdomoji byla nebuvo pradėta, nes antstolis atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį raštą, todėl santykiai susiklostė tik tarp antstolio ir išieškotojos. Šia aplinkybę patvirtina ir tai, jog byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame teisme, tačiau nei vienas iš teismų neįtraukė RUAB „Molesta“ į bylą kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens. Taigi, nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jog apeliantė neturėjo būti įtraukta byloje suinteresuotu asmeniu.Apeliantė atskirajame skunde teigė, kad prašomoje atnaujinti byloje priimti teismo sprendimai sukelia jai teisines pasekmės ir pareigas, todėl jai nebuvo suteikta teisė pasisakyti nagrinėjamu klausimu taip pažeidžiant jos teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga pareiškėjai mokėti skolą išieškotojos naudai kilo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo ieškovės (advokatės) L. T. naudai iš atsakovės RUAB „Molesta“ buvo priteista 4713,34 Eur skola, 212,10 Eur palūkanos, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 110,28 Eur bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-4522-541/2016 pagrindu. Tuo tarpu prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr.2YT-30634-599/2016 buvo sprendžiamas teisės taikymo klausimas, t.y. ar antstolis vadovaudamasis įstatymais turi teisę atsisakyti priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą ir grąžinti jį dėl to, kad skolininkė yra restruktūrizuojama įmonė. Prašomoje atnaujinti byloje Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi išaiškino, jog restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, taip pat suvaržo teisę atsisakyti su senaisiais kreditoriais, tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, jog tarp išieškotojos L. T. ir skolininkės RUAB „Molesta“ buvo sudaryta teisinės pagalbos iškeliant restruktūrizavimo bylą ir restruktūrizuojant įmonę teikimo sutartis. RUAB „Molesta“ pagal sutartį nuo 2015 m. kovo mėn. neatsiskaitė, todėl 2016 m. kovo 22 d. sprendimu iš jos skola buvo priteista ir išduotas vykdomasis raštas šiuo pagrindu. Kadangi RUAB „Molesta“ skola už advokatės paslaugas susidarė jau po restruktūrizuojamos bylos iškėlimo, reikalavimas nėra įtraukiamas į kreditorių sąrašą, todėl šiuo atveju nėra varžoma antstolio teisė į priverstinį laiku nesumokėtų einamųjų įmokų ir palūkanų išieškojimą. Kitaip tariant, Lietuvos Aukščiausiasis teismas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pasisakė, kad vykdomasis raštas dėl einamųjų įmokų ir palūkanų, kurios susidarė jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkui turi būti priimtas vykdyti.Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-30634-599/2016 buvo išspręstas teisės taikymo klausimas susijęs su antstolio teise priimti vykdomąjį raštą vykdymui, kai skolininkei yra iškelta restruktūrizavimo, darytina išvada, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas tiesiogiai susijęs su RUAB „Molesta“ materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šiuo atveju, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarčiai panaikinti, todėl įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiama nutartį tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias proceso atnaujinimą, nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.