Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo RUAB „Molesta“ prašymą sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, vykdymą,.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas RUAB „Molesta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, vykdymą. Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-30634-599/2016. Išieškotojos L. T. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų atmesti.Savo reikalavimų užtikrinimui prašė sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, vykdymą. Nurodė, kad šiuo metu Pareiškėjas vykdo restruktūrizavimo planą – atsiskaito su kreditoriais plane nurodyta tvarka. Antstolio pradėti priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje suvaržo Pareiškėjo galimybes laikytis plano nuostatų. Pareiškėjo kreditorių teisės atgauti skolas šiuo metu yra pažeidžiamos, kadangi Pareiškėjo turtas yra suvaržytas iš esmės tik vieno kreditoriaus naudai ir priverstinai išieškoma skola būtent Išieškotojos naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo RUAB „Molesta“, j. a. k. 167553831, prašymo sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, netenkino. Teismas nurodė, kad vien galimos neigiamos sprendimo vykdymo pasekmės pareiškėjo veiklai nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018) vykdymą.Pareiškėjas RUAB „Molesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, vykdymą. Nurodo, kad antstoliui pradėjus priverstinį vykdymą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, buvo pažeista kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Šiuo metu Apeliantas vykdo restruktūrizavimo planą, kuriame yra numatyta, kurių kreditorių reikalavimai ir kokia tvarka turi būti tenkinami.Dėl antstolio A. N. nustatytų apribojimų Apelianto sąskaitose ir rezervuotų piniginių lėšų Apeliantas negalėjo sumokėti ESO AB už tiekiamą elektros energiją, ko pasėkoje buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, sąlygojęs Apelianto įprastos veiklos sustabdymą.Nurodo, kad priverstinis vykdymas iš restruktūrizuojamos įmonės neprieštarauja įstatymui tik tuo atveju, kai antstolis priverstinį vykdymą vykdo, atsižvelgdamas į ĮRĮ 13 str. įtvirtintą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę bei teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą. Antstolis privalo atsižvelgti į visą Apeliantų kreditorių reikalavimų tenkinimo masę ir priverstinį vykdymą vieno kreditoriaus, t.y. išieškotojos L. T., naudai vykdyti proporcingai visiems Apelianto vykdomiems kreditoriniams reikalavimams.Nurodo, kad priverstinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, vykdymas sukelia neigiamas pasekmes ne tik pačiam Apeliantui, bet ir Apelianto kreditoriams, kurių interesai yra saugomi įstatymo, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešo intereso elementai, todėl teismai turi itin atidžiai taikyti teisės normas bei atsižvelgti būtent į kreditorių interesų apsaugą.A. A. Naujokaitis ir L. T. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškė ir prašymą sustabdyti įsiteisėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties vykdymą iki proceso atnaujinimo. Taigi, pareiškėjo prašyta taikyti priemonė iš esmės atitiko CPK 145 straipsnio 10 punkte numatytą priemonę, t. y. išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstoliui pateikiami vykdyti įsiteisėję vykdomieji dokumentai. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo (CPK 372 str. 1 d.). Nors vienas iš CPK numatytų atvejų, kada gali būti stabdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, yra ir tuo atveju, kai sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.), tačiau pripažintina, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai, juo labiau, kad CPK 373 straipsnis numato įvykdytų teismo sprendimo (nutarčių) atgręžimo galimybę. Priešingu atveju įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas būtų sumenkinamas. Apeliantas savo reikalavimą stabdyti įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą bei atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog antstoliui pradėjus priverstinį vykdymą buvo pažeista kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Šiuo metu Apeliantas vykdo restruktūrizavimo planą, kuriame yra numatyta, kurių kreditorių reikalavimai ir kokia tvarka turi būti tenkinami.Atkreiptinas apelianto dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018 18 punktą, kuriame teismas nurodė, kad naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus kai gaunamas teismo leidimas – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 26 punktas; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu.Vilniaus apygardos teismas 2014-01-03 nutartimi UAB „Molesta“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2014-03-27 Lietuvos apeliaciniam teismui šią nutartį palikus nepakeistą.2013 m. birželio 26 d. RUAB „Molesta“ sudarė su pareiškėja sutartį dėl teisinės pagalbos; šios sutarties pagrindu pareiškėja atstovavo restruktūrizuojamos bendrovės interesams visose įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose, teikė teisines paslaugas. RUAB „Molesta“ tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų atsiskaityti su pareiškėja, todėl liko skolinga 4713,34 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 4713,34 Eur skolos, 212,10 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dėl 110,28 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės RUAB „Molesta“ išieškotojos L. T. naudai. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-22 sprendime nurodė, kad „pagal sutarties 4.5. punktą, klientas atsiskaito su advokate iki einamojo mėnesio 5 d. Ieškovė reiškiamą reikalavimą grindžia minėta sutartimi dėl teisinės pagalbos ir 2015-03-31 d. išrašyta sąskaita-faktūra už teisines paslaugas ALT Nr. 000644, 2015-04-30 d. išrašyta sąskaita-faktūra už teisines paslaugas ALT Nr. 000648, 2015-05-29 d. išrašyta sąskaita-faktūra už teisines paslaugas ALT Nr. 000651 ir 2015-06-15 d. išrašyta sąskaita-faktūra už teisines paslaugas ALT Nr. 000656 (e. b. l. 21-27).“ Tai gi, visos sąskaitos pareiškėjui išrašytos jau po gerokai restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įsiskolinimas susidarė teikiant RUAB „Molesta“ įvairias teisines paslaugas, taigi išlaidos, už teikiamas restruktūrizuojamai bendrovei teisines įvairias paslaugas yra laikomos einamosiomis išlaidomis.Susiklosčius išvardintai situacijai darytina išvada, jog apelianto atskirasis skundas nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.