Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, plytelių klojėju, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. J. 2021 m. vasario 27 d. apie 12.43 val., Kaune, Žiemgalių g., šalia (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę - „Volkswagen Sharan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0077, nustatytas 2,36 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinime nurodytas ir paties E. J. pripažintas aplinkybes visiškai įrodo ne tik liudytojo R. K. parodymai, jog matė kaip E. J. vairavo transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Sharan“, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolas, bei vyriausiojo patrulio E. Č. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad pranešėjui R. K. nurodžius, jog automobilį „Volkswagen Sharan“ vairavo ir kitas vyriškis - E. J., kuris pats paaiškino, jog bandė patraukti automobilį. Patikrinus E. J. jam nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, ką taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame įvykio metu, užfiksuoti kaltinamojo neblaivumo požymiai, dėl ko patikrinus E. J. 13.03 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0077 jam nustatytas 2,36 promilių girtumas, o 13.20 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 2,41 promilių girtumas, ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti E. J. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad E. J. suprato savo veiksmų pavojingumą, ką ir pats pripažino. E. J. kaltė patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog jis nepaisydamas apsvaigimo nuo alkoholio, įsėdęs į automobilį juo važiavo dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė ne tik realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, sukėlė techninį eismo įvykį, todėl šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl E. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pasiūlytas laiduotojas A. G., byloje dėl to apklaustas liudytoju, palaikė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, netaikant užstato bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, kartu taikant 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumos dalį - 2000,00 eurų.

Kaltinamojo gynėja palaikydama prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė teismo paskirti laidavimą be užstato.

Liudytojas A. G. sutinka laiduoti už kaltinamąjį E. J., nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, nors ir praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. A. G. yra kaltinamojo patėvis, jį užauginęs ir auklėjęs, kurie nors ir kartu negyvena, tačiau palaiko glaudų ryšį, kaltinamasis jo klauso ir pripažino, kad po įvykio kalbėjosi su E. J., kuris labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą. Tikina galintis realiai daryti teigiamą įtaką E. J., dėl to už jį laiduoja.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad A. G. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. A. G. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo ir siūlomo laiduotojo tarpusavio santykiai yra geri, jie yra šeimos nariai ir vienas kitu pasitiki, palaiko glaudžius ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas laiduotojas atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamuoju, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra vertas teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo E. J. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastarasis visiškai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, turtinė žala jo veiksmais nebuvo padaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. 1. 53), tačiau baustas administracine tvarka (b. 1. 54–56), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra įrašytas psichiatrinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (b. 1. 57), o laiduotojas A. G. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galimąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą A. G. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,36 promilių neblaivumas), nustatytinas 2 (dviejų) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį - tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,36 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas (b. 1. 53), baustas administracine tvarka (b. 1. 54-56), jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones). Pažymėtina, kad E. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė E. J. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones trijų metų laikotarpiui.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti E. J. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. J. pripažino visiškai, yra teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, šiuo atveju vairavo būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (nustatytas 2,36 promilių girtumas), neturėdamas specialiosios teisės - teisės vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam E. J. nustatytinas trijų metų terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos - tai yra nuo 2021 m. kovo 4 d. (b. 1. 72–73).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2000,00 eurų.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai - kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas asmeniui turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam bausmė nėra skiriama, jis nepatiria kitų neigiamų pasekmių (neturi teistumo), būtent baudžiamojo poveikio priemonių tinkamas parinkimas ir individualizavimas padeda užtikrinti bausmės paskirtį ir tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50- 788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – tarp jų ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas turi įvertinti tesėtai ar neteisėtai buvo įgytas automobilis, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė E. J., buvo įvykdytas jam manevruojant ne jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 3260,00 eurų su PVM, tačiau šio turto savininkui apie tai žinant ir jo akivaizdoje, negana to, jo paties prašymu. Taigi, priešingai nei nurodė prokurorė, šioje byloje yra formalus pagrindas spręsti klausimą ne dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo E. J., o dėl šio turto konfiskavimo BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Visgi šiuo atveju turto konfiskacija prieštarautų teisingumo principui, todėl netaikytina.

Nors kaltinamasis neneigė vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, o jo padarytas nusikaltimas yra tyčinė, pavojinga veika, galinti sukelti itin neigiamas pasekmes ne tik pačiam kaltininkui, bet ir kitiems asmenims, jų turtui, tačiau analizuojamu atveju pažymėtina, kad dėl vieno ir to paties automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairavimo būnant neblaiviam Kauno apskrities VPK buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai, o šis automobilis laikomas prie šiuo metu tebeatliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamasis E. J. minėtu automobiliu daugiabučio namo kieme manevravo jo savininko Ž. L. prašymu ir jo akivaizdoje, taigi toks turtas turėtų būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visgi įvertinus tai, kad tuojau pat po to pats turto savininkas Ž. L. juo naudodamasis padarė analogišką nusikaltimą ir šis automobilis paimtas kitoje byloje, kai šiuo atveju yra pagrindas atleisti E. J. pagal laidavimą, todėl konstatuotina, kad turto konfiskacija prieštarautų teisingumo principui, todėl netaikytina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamoje byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus prašymu, vadovaujantis BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamajam E. J. buvo paskirtas gynėjas (b. 1. 79, 80), kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko advokatę A. F., kuri pateikė 2021 m. kovo 9 d. advokato orderį LA Nr. 777304 (b. 1. 95).

Iš 2021 m. kovo 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Nr. (12.33 Mr) PT-1689, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. J. buvo patirta 18,00 eurų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms (b. l. 93). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas, yra darbingo amžiaus asmuo, be to prašoma išieškoti 18,00 eurų suma yra sąlyginai nedidelė. Įvertinus šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo E. J. valstybės naudai.

Kaltinamajam E. J. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. 1. 69-70, 72–73) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. J. atėmimą trejiems metams.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. G. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. J., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per du metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per du metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 4 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išieškoti iš E. J. 18,00 (aštuoniolika) eurų valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba kitas) nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.