- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-206/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- Plass Investments Limited
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Registrų centras“
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų įmonių grupės akcinės bendrovės „Alita“, V. J. ir FR&R Invest, IGA S.A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1038-153/2012 pagal ieškovo Plass Investments Limited ieškinį atsakovams akcinei bendrovei įmonių grupei „Alita“, V. J. ir FR&R Invest, IGA S.A. Luxemburg dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei nuostolių atlyginimo priteisimo, dėl įstatų ir akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovai prašė: 1) panaikinti 2012-05-16 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba pakeisti 2012-05-16 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant visas įmonių grupės AB „Alita“ (toliau - Bendrovė) akcijas, nuosavybės teise priklausančias atsakovui FR&R Invest, IGA S.A. Luxemburg (toliau - FR&R), apribojant FR&R teisę Bendrovės akcijas valdyti ir jomis disponuoti; 2) leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Laikinosios apsaugos priemonės skirtos laikinam ginčo santykių sureguliavimui, užtikrinant Bendrovės turto nekintamą vertę, atitinkamai akcijų vertės nekintamumą ginčo metu. Kadangi ieškovas vertina savo tariamus nuostolius 800 000 Lt, atsakovai sutinka į teismo depozitinę sąskaitą pervesti 800 000 Lt nuostolių sumą kaip užstatą, kuriuo būtų garantuotas ieškovo nuostolių atlyginimas. Bendrovė ketina atsisakydama nepelningos veiklos parduoti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą ir visas iš 96 proc. turimų AB „Anykščių vynas“ akcijas, nes ši bendrovė yra sunkioje turtinėje padėtyje ir neišvengiamai bankrutuos. Bendrovės turtas ir disponavimas juo nėra susiję su ieškovo reikalavimais. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesprendžiamas klausimas dėl atsakovų sąžiningumo ar nesąžiningumo, o galioja bendra teisės prezumpcija, kad visi asmenys yra sąžiningi, todėl Bendrovės teisė disponuoti savo turimu teisėtai įsigytu ir valdomu turtu neturi būti ribojama.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovų prašymą ieškovas prašė atmesti kaip nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo. Atsiliepime nurodė, kad atsakovai analogiškus argumentus dėl to, jog ieškinio reikalavimai nėra susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išdėstę atskirajame skunde dėl teismo 2012-05-16 nutarties. Atsakovai negali reikšti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tais pačiais pagrindais, kuriuos nurodė atskirajame skunde dėl teismo 2012-05-16 nutarties. Akcijų vertė yra tiesiogiai susijusi su Bendrovės turimo turto verte. Ieškiniu siekiama atgauti neteisėtų atsakovų veiksmų ir sprendimų pagrindu prarastas Bendrovės akcijas ir atkurti iki šių akcijų praradimo buvusią padėtį, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užtikrinti, kad toks akcijų grąžinimas būtų įmanomas ir kad atsakovai neįvykdytų jokių veiksmų, kurie galėtų žymiai paveikti šių akcijų vertę. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad lėšos už parduotus Bendrovės nekilnojamojo turto objektus ar AB „Anykščių vynas“ akcijas būtų investuojamos į Bendrovės vykdomą veiklą ir gamybos skatinimą. Atsakovų nurodytas Bendrovės turtas gali būti parduotas nuostolingai ir Bendrovei nenaudingomis sąlygomis, dėl ko gali žymiai sumažėti Bendrovės akcijų vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir pakeitimo.
Teismas nustatė, kad atsakovų atžvilgiu teismo 2012-05-16 ir 2012-05-21 nutartimis yra pritaikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės: 1) areštuotos visos nuosavybės teise priklausančios atsakovui FR&R Invest, IGA S.A. Luxemburg įmonių grupės AB „Alita“ akcijos, apribojant akcijas valdyti ir jomis disponuoti; 2) uždrausta atsakovams FR&R Invest, IGA S.A. Luxemburg ir V. J. naudotis įmonių grupės AB „Alita“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, priimant sprendimus dėl įmonių grupės AB „Alita“ įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo, įstatų keitimo ir pelno (nuostolių) paskirstymo; 3) uždrausta atsakovui įmonių grupei AB „Alita“ sudaryti visus sandorius, susijusius su nekilnojamųjų daiktų, kilnojamojo turto - vertybinių popierių (akcijų) ir prekinių ženklų (įskaitant, bet neapsiribojant AB „Anykščių vynas“) perleidimu; 4) uždrausta bendrovei FR&R Invest, IGA S.A. Luxemburg naudotis bet kokiomis įmonių grupės AB „Alita“ akcijų suteikiamomis subjektinėmis teisėmis, kurių naudojimas sudaro sąlygas įsigyti naujų įmonių grupės AB „Alita“ akcijų. Atsakovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo 2012-05-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad atsakovai prašymą panaikinti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja tuo, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštų ieškinių reikalavimais. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai grindė tuo pačiu motyvu, kurį nurodė atskirajame skunde dėl teismo 2012-05-16 nutarties, t. y. tuo, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais. Pažymėjo, kad naujų aplinkybių atsakovai prašyme nenurodė. Teismas nesutiko su minėtu ieškovų motyvu. Nurodė, kad ieškovo vienas iš ieškinio reikalavimų yra reikalavimas pripažinti akcijų pasirašymo sutartį, kurios vertė 91 072 084,50 Lt, negaliojančia. Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-19 nutartyje, minėto reikalavimo patenkinimo atveju, iškiltų restitucijos taikymo klausimas. Ieškiniu siekiama atkurti iki Bendrovės akcijų perleidimo FR&R buvusią padėtį. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tam, kad Bendrovės akcijų vertė išliktų tokia pati, kokia buvo ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. tam, kad restitucijos vykdymas nebūtų apsunkintas - Bendrovei būtų sugrąžintos akcijos turinčios tokią pat vertę, kaip ir jų perleidimo metu. Priešingu atveju, Bendrovės akcininkai, tarp jų ir ieškovas, dėl akcijų nuvertėjimo patirtų nuostolius. Bendrovės akcijų vertė yra tiesiogiai susijusi su įmonės turimo turto verte. Bendrovei nustatyti apribojimai perleisti Bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą bei AB „Anykščių vynas“ akcijas yra pritaikyti apsaugant Bendrovę nuo jos turto vertės sumažėjimo, tuo atveju, jeigu minėti objektai būtų parduoti nuostolingai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymo.
Išaiškino, jog teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 148 str. 2 d.). Atsakovams įmokėjus jų nurodytą 800 000 Lt sumą ir teismui panaikinus draudimus Bendrovei sudaryti sandorius, susijusius su nekilnojamųjų daiktų, kilnojamojo turto - vertybinių popierių (akcijų) ir prekinių ženklų (įskaitant, bet neapsiribojant AB „Anykščių vynas“) perleidimu, susidarytų tokia situacija, kad Bendrovė galėtų netrukdomai disponuoti žymiai didesnės vertės Bendrovės turtu nei įmokėta suma. Nustatė, kad atsakovai, teikdami teismui parašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nurodė, jog rengiasi parduoti Bendrovės turto už 2 007 000 Lt, o už AB „Anykščių vynas“ akcijas Bendrovei siūloma 8 700 000 Lt. Teismo 2012-06-15 nutartyje, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, konstatuota, kad AB „Anykščių vynas“ pagal finansinės atskaitomybės dokumentus nėra bankrutuojanti įmonė, o byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad AB „Anykščių vynas“ akcijų vertė nustatyta laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, atsakovų nurodyta AB „Anykščių vynas“ akcijų vertė, apskaičiuota vien pagal vertybinių popierių biržoje pasiūlytą akcijų pardavimo kainą, teismo manymu, nepagrindžia realios akcijų vertės, todėl egzistuoja rizika, kad AB „Anykščių vynas“ akcijos gali būti parduotos nuostolingai, kas sąlygotų Bendrovės turimo turto nuvertėjimą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovų teismo 2012-05-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti pakeistos, nes, teismo nuomone, toks pakeitimas prieštarautų aukščiau nurodytam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui (CPK 144 str.) bei pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovai įmonių grupė AB „Alita“, V. J. ir FR&R Invest, IGA S.A. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patenkinti atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas, nepagrįstai pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones Bendrovės turto atžvilgiu, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba panaikinimo, neįvertino, kokias pasekmes Bendrovei ir jos veiklai sukelia laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Nepaisant to, kad esminis ginčas byloje vyksta dėl Bendrovės įstatinio kapitalo modifikavimo ir kontrolės perėjimo FR&R, pati Bendrovės veikla ir jos teisė sudaryti sandorius neturėtų būti ribojama su ieškinio reikalavimais nesusijusiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, atsakovai siūlė į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti ieškovo deklaruojamą nuostolių sumą, kuri užtikrintų ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą ir kartu leistų Bendrovei netrukdomai tęsti savo veiklos efektyvumo didinimą (parduodant nuostolingą įmonę AB „Anykščių vynas“ ir gautas lėšas investuojant į Bendrovės veiklą). Svarbu ir tai, kad, jei ieškovui kiltų dvejonių dėl Bendrovės sandorių ekonominės naudos, jis turi neribotą teisę reikšti ieškinius dėl žalos Bendrovei atlyginimo.Teismas nurodo, kad atsakovams įmokėjus jų nurodytą 800 000 Lt sumą ir teismui panaikinus draudimus Bendrovei sudaryti sandorius, susijusius su nekilnojamųjų daiktų ir kilnojamojo turto perleidimu, susidarytų tokia situacija, kad Bendrovė galėtų netrukdomai disponuoti žymiai didesnės vertės Bendrovės turtu nei įmokėta suma. Būtent taip ir turėtų būti, nes tai atitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo ir ekonomiškumo principus, t. y. nevaržytų atsakovų teisių daugiau nei būtina. Juk Bendrovės turtas nėra ginčo objektas, valdymo organų veiksmų teisėtumo ir jų įgaliojimų apimtis neginčijami, o visi Bendrovės akcininkai yra suinteresuoti pelninga ir efektyvia Bendrovės veikla bei jos augimu ir konkurencingumo didinimu. Teismas atmesdamas atsakovų prašymą akivaizdžiai suteikia prioritetą ieškovui. Be to, nurodo, kad egzistuoja rizika, kad AB „Anykščių vynas“ akcijos gali būti parduotos nuostolingai, nors tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, atsakovai viešina gautus pasiūlymus įsigyti AB „Anykščių vynas“ tuo parodydami, jog nesiekia mažinti Bendrovės turto vertės. Kadangi ieškiniu Bendrovės atžvilgiu nėra keliami jokie materialaus pobūdžio reikalavimai, susiję su jos turtu, o nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra itin apribojama Bendrovės teisė sudaryti sandorius su savo turtu, motyvuojant teorine grėsme dėl Bendrovės turto vertės mažinimo, pirmosios instancijos teismas nutartimi nepagrįstai ir neatskleisdamas visų motyvų atmetė atsakovų prašymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atsakovų atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų.
Apeliantai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinio reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. ir 2012 m. gegužės 16 d. nutartimis. Abi šios nutartys buvo apskųstos apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimis buvo įvertinta, kad šiuo metu nagrinėjamoje byloje galiojančios laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos pagrįstai. Pažymėtina, kad atskirieji skundai dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. ir 2012 m. gegužės 16 d. nutarčių buvo iš esmės grindžiami tapačiais argumentais kaip ir šis apeliantų atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties. Kartu buvo nurodytas ir argumentas, jog laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinio reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, kurioje vertino Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties pagrįstumą (būtent šia nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones apeliantai siekia pakeisti), nustatė, kad byloje vyksta ginčas dėl įmonių grupės AB „Alita“ didžiosios dalies akcijų, kaip vertybinių popierių, grąžinimo pradiniams savininkams, kurios šiuo metu priklauso atsakovui FR&R Invest, IGA S.A. Teismas pripažino, kad, laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti pašalintos grėsmės, kurios ieškinio tenkinimo atveju apsunkintų ar padarytų neįmanomu akcijų grąžinimą pradiniams savininkams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad skundžiama nutartimi pritaikytas atsakovo FR&R Invest, IGA S.A. nuosavybės teise valdomų įmonių grupės AB „Alita“ akcijų areštas, uždraudžiant jam šias akcijas valdyti bei jomis disponuoti, yra tinkamai pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, atitinkanti savo paskirtį bei nepažeidžianti proporcingumo ir ekonomiškumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Taigi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės tinkamai užtikrina ieškovo Plass Investments Limited nagrinėjamoje byloje keliamus reikalavimus, t. y. juos atitinka. Teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškinio reikalavimus, o tai lemia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties atsižvelgiant į minėtą apeliantų argumentą.
Atsakovai siūlė į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti ieškovo deklaruojamą nuostolių sumą, kuri užtikrintų ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą ir kartu leistų Bendrovei netrukdomai tęsti savo veiklos efektyvumo didinimą. Apeliantai nurodo, kad, jei ieškovui kiltų dvejonių dėl Bendrovės sandorių ekonominės naudos, jis turi neribotą teisę reikšti ieškinius dėl žalos Bendrovei atlyginimo. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas atsakovams į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjus 800 000 Lt neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir proceso ekonomiškumo principų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai įgytų teisę parduoti Bendrovės turtą, t. y. jį sumažinti, kas lemtų Bendrovės akcijų vertės sumažėjimą ir, jei būtų patenkintas ieškovo ieškinys, atitinkamai apsunkintų restitucijos taikymą nagrinėjamoje byloje, t. y. Bendrovei nebūtų sugrąžintos akcijos turinčios tokią pat vertę, kaip ir jų perleidimo metu. Taigi toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas akivaizdžiai prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui užtikrinti ieškinio reikalavimus. Kaip minėta, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, apeliantai siūlo ieškovui inicijuoti naujus teisminius ginčus, jei į teismo depozitinę sąskaitą įneštų pinigų neužtektų jo nuostoliams padengti. Toks apeliantų pasiūlymas prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui, nes civilinio proceso tvarka nagrinėjamus teisinius ginčus yra siekiama išnagrinėti kuo greičiau, jų nevilkinant, o ne taip kaip teigia apeliantai, t. y. sudarant būtinybę inicijuoti vis naujus teisinius ginčus (CPK 7 str.).
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad AB „Anykščių vynas“ akcijos gali būti parduotos nuostolingai. Nurodo, kad atsakovai viešina gautus pasiūlymus įsigyti AB „Anykščių vynas“ tuo parodydami, jog nesiekia mažinti Bendrovės turto vertės. Pažymėtina, kad apeliantų viešinami pasiūlymai nepaneigia to, kad AB „Anykščių vynas“ akcijos gali būti parduotos nuostolingai, tuo sumažinant Bendrovės turtą ir sumažinant jos akcijų vertę. Šiuo atveju atsakovų teikiami nekonkretūs keli pasiūlymai neleidžia tiksliai įvertinti, ar AB „Anykščių vynas“ akcijų pardavimas bus/nebus nuostolingas, t. y. nėra galimybės nustatyti, ar bus sumažintas Bendrovės turtas ir jos akcijų vertė, kas apsunkintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tinkamai užtikrina ieškovo reikalavimus ir jos atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus, o jų keisti nėra pagrindo. Tai pagrįstai skundžiama nutartimi pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai tai reiškia, kad nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.