- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- e2-1728-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01340-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- N. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. S. pareiškimą dėl 2017 m. sausio 5 d. teismo sprendimo, priimto už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nevada LT“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Inovestus“, ieškinį atsakovui N. S. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. sprendimu, priimtu už akių dėl atsakovo, patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nevada LT“ iš atsakovo N. S. žalos atlyginimą 43 836,89 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 89 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (43 836,89 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei priteisė 874 Eur ( aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atsakovas N. S. 2017 m. sausio 25 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad apie bylos nagrinėjimą nežinojo, nes nuo 2014 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, tokioje vietoje, kurioje yra ribotas interneto ryšys. Be to, nurodė, kad teismas, priėmęs sprendimą, nesilaikė kasacinio teismo praktikos, nenustatė visų atsakovo kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų. Įmonės balanso duomenys neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Balansas sudaromas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada leidžia daryti išvadą, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. Kauno apygardos teismas, iškėlęs bankroto bylą UAB „Nevada LT“, patvirtino kreditorinius reikalavimus 22 406,75 Eur vertės. Atsakovo žiniomis, dalis skolos kreditoriams jau yra priteista teismų procesiniais sprendimais. Taigi, išnagrinėtoje civilinėje byloje priteistos žalos dydis nėra prilygintas nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžiui, ir toks sprendime nurodytas žalos apskaičiavimo būdas prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai.
Atsiliepimas
Ieškovė, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Nevada LT“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Inovestus“, pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atsakovo N. S. pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1359-638/2017 peržiūrėjimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad gyvena užsienyje, nes nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos, ir nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio savo gyvenimą Jungtinėje Karalystėje. Todėl buvo pagrindas apie gautą ieškinį paskelbti viešu paskelbimu. Be to, atsakovas nepagrįstai cituoja kasacinio teismo praktiką ir nepagrįstai teigia, kad žalos dydis turi būti lygus kreditorinių reikalavimų sumai. Atsakovo cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose buvo nagrinėjami klausimai dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tuo tarpu šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl bendrovės patirtos žalos bendrovės vadovui neperdavus bendrovei priklausančio turto bankroto administratoriui. Kai turtas neperduotas, bendrovės patirta žala yra laikoma bendrovei priklausiusio prarasto turto vertė, nurodyta bendrovės finansiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį, buvimas nėra viena iš sprendimo už akių panaikinimo sąlygų. Vis dėlto šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikdama pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, turi nurodyti svarbias neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas visų pirma turi pasisakyti dėl CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių buvimo (nebuvimo), ir tik tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta panaikinti sprendimą už akių, analizuoti nurodytas neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir spręsti dėl jų svarbos, kartu ir dėl CPK 288 straipsnio 7 dalies normoje nustatytų padarinių taikymo. <...> Sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012).
Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių pagrindu šioje byloje būtų įmanoma priimti kitokį sprendimą. Atsakovas nurodo, kad patvirtinta bankrutuojančios UAB „Nevada Lt“ kreditorinių reikalavimų suma yra 22 406,75 Eur ir kad dalis skolos kreditoriams jau yra priteista teismų procesiniais sprendimais. Atsakovas nenurodo, kokius konkrečiai teismų procesinius sprendimus jis turi galvoje, ir kaip priimti teismų sprendimai, kuriais iš UAB „Nevada LT“ yra priteisti mokėjimai kreditoriams, gali įtakoti žalos atlyginimo iš atsakovo N. S. reikalavimą.
LITEKO duomenimis, egzistuoja tik viena civilinė byla Nr. 2-2998-214/2011 ( teisminio proceso Nr. 2-21-3-02393-2011-9) kurioje Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu iš atsakovo A. N. yra priteista 5273,00 Lt (penki tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys litai) nuostolių, 158,00 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni litai) žyminio mokesčio ieškovo IĮ „NT Nevada“, naudai. Kitų teismo sprendimų, kuriais bankrutuojančiai įmonei UAB „Nevada LT“ būtų priteistos pinigų sumos iš jos debitorių, nenustatyta. Dar trijose civilinėse bylose iš atsakovės UAB „Nevada LT“ yra priteistos skolos kreditoriams. Jau po minėtų teismų sprendimų priėmimo Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1753-264/2016 UAB „NEVADA LT“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankroto byloje buvo įvertinta įmonės turtinė padėtis, visi priimti teismo sprendimai kitose bylose, debitorių įsipareigojimai ir patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Todėl spręstina, kad atsakovas nenurodė jokių naujų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad UAB „Nevada LT“ kreditorių reikalavimai yra kitokio dydžio, negu kad yra konstatuota teismo sprendimu.
Kasacinio teismo praktikoje yra pasakyta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Ši bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABĮ: bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą; sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar bendrovės įstatus (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 4 punktas). Vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims.
Šioje byloje buvo nustatyta, kad UAB „Nevada LT“ vieninteliu akcininku laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 17 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d. bei nuo 2013 m. spalio 22 d. buvo atsakovas N. S., be to, jis buvo įmonės vadovu nuo pat įmonės įsteigimo, t. y. nuo 2011 m. vasario 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, paskutinis įmonės balansas buvo pateiktas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, paskutinė metinė pelno mokesčio deklaracija buvo pateikta mokesčių administratoriui už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis, paskutinis įmonės darbuotojas atleistas 2013 m. gruodžio 17 d., o tai suponuoja, kad įmonė faktiškai veiklos nebevykdė nuo 2013 m. gruodžio 1 d. Iš viso 2012 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 69 361,10 Eur sumą. Bendrovės vadovo pareiga yra ne tik tinkamai apskaityti turtą, fiksuoti bendrovės paskaitoje visas operacijas, atliekamas su bendrovės turtu, bet ir išsaugoti turtą. Tačiau atsakovas šių pareigų nevykdė, turto neišsaugojo ir bankroto administratoriui neperdavė. Tuo pačiu atsakovas nepateikė jokių dokumentų ar paaiškinimų, kur yra bendrovės turtas. Šiais neteisėtais veiksmais ir neveikimu atsakovas padarė žalą bendrovei ( CK 6.245 straipsnis).
2012 m. gruodžio 31 d. įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 47 930,96 Eur sumą. Įmonės bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma sudaro 22 406,75 Eur. Tai reiškia, kad įmonė yra iš dalies atsiskaičiusi su kreditoriais, kuriems buvo sumokėta 25 524,21 Eur suma. Ši suma yra atimtina iš įmonės 69 361,10 Eur vertės turto. Likusio įmonės turto 43 836,89 Eur sumai įmonės vadovas administratoriui neperdavė, tai ir yra šio ieškinio suma. Dokumentų, kurie patvirtintų, kad turtas įmonės vadovo buvo panaudotas įmonės interesais ar perduotas tretiesiems asmenims, administratorius neturi. Pateikęs pareiškimą dėl teismo sprendimo, priimto už akių, peržiūrėjimo, atsakovas jokių naujų duomenų apie turto panaudojimą, nusidėvėjimą, nurašymą, nepateikė. Taip pat atsakovas nenurodė jokių naujų argumentų, kurių pagrindu būtų įmanoma pagal byloje jau esančius įrodymus priimti kitokį sprendimą.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
Spręstina, kad atsakovas nepateikė jokių naujų duomenų, kurie būtų pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Atsakovo abstraktūs teiginiai, kad įmonės balansas sudaromas ne žalos dydžiui nustatyti, o turto apskaitos tikslais, nieko šioje byloje neįrodo, todėl negali būti pagrindas panaikinti priimtą sprendimą.
Atsakovas nurodė, kad jis negavo pranešimo apie iškeltą bylą ir apie būtinybę pateikti atsiliepimą. Tačiau tokie atsakovo teiginiai yra nepatikimi ir atmestini. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo, priimto už akių, peržiūrėjimo, nenurodo, kur konkrečiai jis šiuo metu gyvena. Atsakovas nėra deklaravęs savo išvykimo iš Lietuvos, jo deklaruota gyvenamoji vieta nurodoma(duomenys neskelbtini), kur ir buvo siunčiami atsakovui skirti procesiniai dokumentai. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kur jis dirba, Sodros duomenų bazėje jo darbo santykiai neregistruoti ( b.l. 33). Todėl teismas turėjo pagrindo taikyti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą ir pranešti atsakovui apie gautą ieškinį viešu paskelbimu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes spręstina, kad nėra pagrindo patenkinti atsakovo pareiškimą ir panaikinti 2017 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, priimtą už akių dėl atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo, priimto už akių dėl atsakovo, peržiūrėjimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.