Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-08-18 · Civilinė byla Nr. 2-6881-907/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-18
Bylos Nr.
2-6881-907/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05524-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Pareiškėjas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro
Suinteresuotas asmuo
D. R.
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6881-907/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05524-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 113.2; 117.2; 129.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundą suinteresuotiems asmenims D. R., antstoliui Arturui Bložei dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas panaikinti pavaduojančio antstolio S. D. 2015-05-29 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto grąžinimo Nr. BLO024719 ir tęsti Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-14 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6-9-616/2013 vykdymą.

Pareiškėjas nurodė, kad antstolis, vykdydamas Šiaulių apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6-9-616/2013 dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), konfiskavimo iš D. R. išieškotojo valstybės naudai, patikrino sprendimo įvykdymo galimybes ir nustatė, kad minėtos transporto priemonės buvimo vieta nežinoma, todėl realios galimybės įvykdyti sprendimą nėra ir vykdomasis dokumentas grąžintinas išieškotojui. Pareiškėjo nuomone, ta aplinkybė, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), buvimo vieta nežinoma, nesudaro sąlygų realiai įvykdyti teismo sprendimą. Šiaulių apskr. VPK nuomone, antstolis nenurodė ir nesiėmė visų įmanomų priemonių transporto priemonės identifikavimui ir jos buvimo vietai nustatyti. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

Antstolis 2014-07-08 (padarytas rašymo apsirikimas, turi būti 2015-07-08) patvarkymu tenkinti skundą atsisakė ir skundą su vykdomąja byla Nr. 41-976/14 LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui.

Atsisakydamas patenkinti pareiškėjo skundą antstolis nurodė, kad vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo 2014-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-852-368/2014 vykdomoji byla Nr. 41-976/14 dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), konfiskavimo iš D. R. buvo atnaujinta. Atnaujinus vykdomąją bylą, siekiant išsiaiškinti nurodytos transporto priemonės buvimo vietą, buvo atlikti šie veiksmai: susisiekta su L. D., kuris informavo, kad minėtą transporto priemonę pardavė D. R.. Paskutinės žinomos ir vykdomajame dokumente nurodytos D. R. gyvenamosios vietos adresu siųstas laiškas grįžo su žyma, kad skolininkas išvyko į užsienį. Gyventojų registro tarnybos duomenimis D. R. deklaravo išvykimą į J. K. (D. B.). Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, pateikė ir 2013-10-18 tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio tyrimo, kuriame nurodyta, kad automobilis yra laužyne. Antstolis mano, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių transporto priemonės identifikavimui ir jos buvimo vietai nustatyti, tačiau realios galimybės įvykdyti sprendimą nėra, todėl, vadovaujantis LR CPK 631 str. 1 d. 2 p. ir 632 str. 1 d. 2 p., vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui.

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 12 b. l.). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys prašymų papildyti bylos medžiagą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR CPK 510 str. 2 d. nurodyta, jog skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolio A. Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-976/14 dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), konfiskavimo išieškotojo valstybės naudai pagal 2014-03-14 Šiaulių apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6-9-616/2013. 2014-03-14 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta administracinė sankcija – transporto priemonės konfiskavimas.

Konfiskavimas yra specialusis nuosavybės teisės įgijimo (kartu ir nuosavybės teisės pasibaigimo) pagrindas, kuomet teisės pažeidimą padaręs asmuo praranda nuosavybės teisę į konfiskuojamą turtą, o valstybė įgyja nuosavybės teisę į konfiskuotą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 10 punktas, 4.67 straipsnis). Taigi nuosavybės teisės perėjimo valstybei momentu laikytinas nuosprendžio (nutarimo) konfiskuoti daiktinius įrodymus įsiteisėjimo momentas. Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. Nr. 5-V-229 įsakyme Dėl paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos 16 punkte numatyta, kad konfiskuotas turtas Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti perduotas per 10 darbo dienų nuo sprendimo konfiskuoti turtą įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad asmuo, kurio turtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu konfiskuotas, yra praradęs ne tik konfiskuojamo turto valdymą, bet ir nuosavybės teises į jį.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolis Arturas Bložė 2014 m. balandžio 14 d. priėmė patvarkymą Nr. BLO017913 priimti vykdyti vykdytiną dokumentą administracinio teisės pažeidimo byloje A2.6-9-616/2013 dėl automobilio (duomenys neskelbtini), konfiskavimo iš D. R..

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 320 straipsnio 1 punktą, nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, vykdo antstoliai – padarius šio kodekso atitinkamuose straipsniuose, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus administracinius teisės pažeidimus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 321 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir pajamas ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą ir šias pajamas valstybės nuosavybėn. Antstolio, kuris pagal pirmiau nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 320 straipsnio 1 punkto nuostatas vykdo nutarimą konfiskuoti daiktą, veiksmų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas detaliau nereglamentuoja. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad šis kodeksas nustato, be kita ko, sprendimų vykdymo tvarką. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad pagal šio kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Nurodytos teisės normos teikia pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju antstolio veiksmus, vykdant administracinėje byloje priimtą teismo nutarimą konfiskuoti daiktą, reglamentuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

Pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras mano, kad antstolis nesiėmė visų įmanomų priemonių transporto priemonės identifikavimui ir jos buvimo vietai nustatyti.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-04-14 buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0041/14/00976. Buvo atliekamos užklausos VSDFV, LR kelių transporto priemonių registre. 2014-04-24 antstolis patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes ir nustatęs, kad transporto priemonė VĮ ,,Regitra“ duomenų bazėje neregistruota, priėmė išieškojimo negalimumo aktą. 2015-02-18 vykdydamas 2014-03-14 Šiaulių apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6-9-616/2013 dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), konfiskavimo iš D. R. išieškotojo valstybės naudai, vadovaudamasis 2014-07-01 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5184-883, atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0041/14/00976. Atnaujinus vykdomąją bylą vykdymo procese buvo imtasi tolimesnių veiksmų – toliau atliekamos užklausos VSDFV, LR kelių transporto priemonių registre, LR gyventojų registre. 2015-02-19 transporto priemonės savininkui D. R. jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas prašymas pateikti visą žinomą informaciją apie minėtos transporto priemonės buvimo vietą bei pateikti dokumentus, kad konfiskuota transporto priemonė priklauso jam. Antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo išsiųstas D. R. gyvenamosios vietos adresu, tačiau antstolio siųstas laiškas D. R. neįteiktas, nes nurodytu adresu jis nerastas. Gyventojų registro tarnybos duomenimis D. R. deklaravo išvykimą į J. K. (39 vykd. b. l.).

Taigi, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad atlikdamas priverstinius vykdymo veiksmus, antstolis nepažeidė jokių imperatyvių normų, nes sistemingai buvo atliekami vykdymo veiksmai – antstolis periodiškai tikrino duomenis apie minėtą transporto priemonę, užklausinėjo buvusius bei galimus savininkus ir/ar transporto priemonės valdytojus, buvo siunčiamos užklausos dėl informacijos apie transporto priemonės buvimo vietą bei priimami patvarkymai dėl informacijos pateikimo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į vykdomojo dokumento pobūdį, pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro argumentas, kad antstolis nesiėmė efektyvių ir operatyvių veiksmų transporto priemonės identifikavimui ir jos buvimo vietai nustatyti, nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėjas skundu prašė tęsti Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-14 administracinėje byloje Nr. A2.6-9-616/2013 priimto sprendimo vykdymą.

Lietuvos Respublikos administracinio teisės paržeidimo kodekso (toliau - ATPK) 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami.

Iš vykdomojoje byloje esančio Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistės J. G. 2013-10-18 tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio tyrimo kopijos (2 vykd. B. l.) matyti, kad atliekant administracinį bylos tyrimą buvo žinoma, kad automobilis yra laužyne. Pagal ATPK 269 straipsnį kilnojamasis daiktas privalomai turėjo būti sulaikytas ir saugomas, nes už padarytą administracinės teisės pažeidimą grėsė minėto automobilio konfiskavimas, todėl automobilis turėjo būti saugomas iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje, tačiau tai policijos pareigūnų nebuvo padaryta. 2013-10-18 tarnybiniame pranešime buvo konstatuota, kad automobilis yra laužyne, akivaizdu, jog jis buvo labai apgadintas ir iki šiol išlikti negalėjo, šiai dienai galimai yra sunaikintas. Atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių apskrities VPK ne tik automobilio nepaėmė galimam konfiskavimo užtikrinimui, bet dar gi nedetalizavo konkrečios jo buvimo vietos, t. y., nenurodė, kurioje konkrečioje įmonėje jis randasi, taip apsunkindamas galimą konfiskavimą, todėl praėjus beveik dvejiems metams laiko nėra galimybės net padaryti užklausas atitinkamai įmonei apie galimai laikytą automobilį.

Be to, transporto priemonės nuvertėjimas pinigine išraiška per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. yra didelis. Iš byloje pateiktos 2013-08-26 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad minėta transporto priemonė buvo parduota už 145 eurus. 2013-08-28 įvykusiame eismo įvykyje minėtas automobilis buvo apgadintas. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad minėto automobilio vertė per dvejus metus bei dėl eismo įvykyje padarytos žalos automobiliui ženkliai sumažėjo. Šiuo atveju iš konfiskuoto turto numatomų gauti lėšų galimai nepakaktų net vykdymo išlaidoms padengti, todėl atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus būtų ne tik kad nenaudinga, bet dar ir nuostolinga, nes dar didėtų vykdymo išlaidos.

Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad joje sistemingai buvo atliekami vykdymo veiksmai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyti duomenys leidžia spręsti, kad antstolis ėmėsi visų įmanomų priemonių transporto priemonės identifikavimui ir jos buvimo vietai nustatyti, tačiau to padaryti nepavyko. Pareiškėjas prašo tęsti vykdymo veiksmus, tačiau nenurodo, kokius dar veiksmus galima būtų atlikti. Teismo nuomone, rašytiniai įrodymai ir antstolio nurodyta aplinkybė, kad 2013-10-18 minėta transporto priemonė yra laužyne bei antstolio atlikti sistemingi vykdymo veiksmai, kuriais antstolis patikrino sprendimo įvykdymo galimybes, leidžia spręsti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), buvimo vieta nežinoma, todėl realios galimybės įvykdyti sprendimą nėra. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui ir vykdomosios bylos užbaigimas atitinka proceso ekonomiškumo, tikslingumo principus ir nepažeidžia vykdymo proceso reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendžia, kad antstolis tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymą, teisėtai priėmė 2015-05-29 išieškojimo negalimumo aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui bei vykdomąją bylą užbaigė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundą atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė