- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-2033-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00598-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Copoint“
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką sumokėjimo ir neturtinės žalos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Copoint“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar pagrįstai neatnaujintas praleistas įstatyme numatytas terminas atskirajam skundui paduoti.
2. Ieškovas V. B. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką sumokėjimo ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Copoint“.
3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovo V. B. ieškinį paliko nenagrinėtu.
4. Ieškovas pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti bei kartu su prašymu pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties.
5. Ieškovas prašyme nurodė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties nuorašas įteiktas 2017 m. birželio 13 d., atskirasis skundas paduotas per septynias dienas nuo teismo nutarties nuorašo gavimo, t. y. 2017 m. birželio 20 d. Pažymėjo, jog prisijungimo prie elektroninio paslaugų portalo neturi, kaip ir neturi asmeninio kompiuterio bei nesinaudoja elektroniniu paštu, todėl galimybę paduoti atskirąjį skundą turėjo tik nuo teismo nutarties įteikimo dienos, t. y. 2017 m. birželio 13 d
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovo prašymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą netenkino.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog ieškovui 2017 m. birželio 7 d. nutarties nuorašas paštu buvo įteiktas 2017 m. birželio 13 d., todėl atskirasis skundas buvo paduotas per septynias dienas nuo teismo nutarties nuorašo gavimo dienos. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, kad terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių.
8. Mano, jog ieškovo pateikiami prašymai per EPP sistemą bei skambučiai telefonu teismo sekretorei patvirtina aplinkybę, jog ieškovas turėjo galimybę pateikti atskirąjį skundą per septynių dienų terminą nuo teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) V. B. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. paduoti. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
9.1. teismas šaukimus į teismo posėdžius bei kitus procesinius dokumentus ieškovui įteikdavo paštu, dokumentų gavimas fiksuojamas pašto spaudais vokuose, teismui grąžinama dokumentų įteikimą patvirtinanti pažymos šaknelė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo gauti rašytinį įrodymą apie teismo 2017 m. birželio 7 d. priimtos nutarties įteikimą;
9.2. kadangi ieškovas sirgo nuo 2017 m. kovo 29 iki 2017 m. gegužės 29 d., iniciatyvos tartis su advokatais dėl atstovavimo civilinėje byloje ėmėsi nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 15 d., todėl septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.
10. Atsakovė UAB „Copoint“ su apelianto atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovas atskirąjį skundą turėjo pateikti iki 2017 m. birželio 20 d., tačiau tiek atskirasis skundas, tiek prašymas atnaujinti terminą pateikti 2017 m. birželio 21 d. Mano, jog ieškovas nenurodė svarbios teismo 2017 m. birželio 7 d. priimtos nutarties termino praleidimo apskundimo priežasties, o pateikęs teismui prašymą atidėti teismo posėdį, nesidomėjo prašymo išsprendimo klausimu, nors turėjo tokią galimybę, be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį, dėl ko Vilniaus rajono apylinkės teismas ir priėmė 2017 m. birželio 7 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu. Pažymi, jog nedarbingumas išduotas dėl patirtos rankos traumos daugiau nei prieš metus, dėl ko ieškovas galėjo dalyvauti teismo posėdžiuose arba rūpintis greitu civilinės bylos išnagrinėjimu. Mano, jog ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovui buvo išsiųsta paštu (2017 m. birželio 7 d. lydraštis). Iš ieškovo pateiktos voko kopijos matyti, jog siųsti teismo dokumentai ieškovui įteikti (2017 m. birželio 13 d.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovo atskirasis skundas ir prašymas dėl termino atnaujinimo pateiktas ieškovo atstovės per EPP sistemą 2017 m. birželio 20 d. (prašymas dėl termino atnaujinimo pasirašytas 23:55:13, atskirasis skundas - 21:34:36). Apeliantas prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties paduoti, kurį prašė atnaujinti.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK nustatytą terminą. Praleidus nurodytą terminą teisė paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą išnyksta, tačiau ši teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-548/2004). Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1486/2002).
13. Iš skundžiamos nutarties turinio bei apelianto atskirojo skundo argumentų matyti, jog skirtingai vertinamas sužinojimo apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį momentas, t. y. pirmosios instancijos teismas laiko, jog apie netenkintą prašymą atidėti teismo posėdį apeliantas sužinojo dar 2017 m. birželio 6 d. (susisiekęs telefonu su teismo posėdžių sekretore), tuo tarpu apeliantas pažymi, jog apie nutartį jam buvo pranešta 2017 m. birželio 13 d. ją įteikiant paštu. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliantas apie netenkintą prašymą galėjo sužinoti telefonu (tikėtina, jog ir sužinojo susisiekęs telefonu), tačiau pažymėtina, jog vien sužinojimo momentas nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertinamas formaliai bei sudarantis pagrindą neatnaujinti termino procesiniam veiksmui atlikti.
14. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta aplinkybė, jog ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie tai, kad 2017 m. birželio 7 d. nutarties nuorašas įteiktas ieškovui paštu 2017 m. birželio 13 d., kad ieškovas atskirąjį skundą ir prašymą terminui atnaujinti pateikė nepraleidęs septynių dienų termino nuo nutarties nuorašo gavimo dienos (kaip minėta, per EPP sistemą dokumentai pasirašyti 2017 m. birželio 20 d.), kad ieškovas, LITEKO duomenimis, neturi prieigos prie EPP sistemos (nurodyta, kad ji jam nesuteikta), kad atstovavimo sutartis su buvusiu atstovu nutraukta nuo 2017 metų (teismas informuotas 2017 m. sausio 6 d.), o su dabartine atstove sudaryta 2017 m. birželio 15 d. ir ieškovas, neturėdamas profesionalaus atstovo, nors ir susisiekęs su teismo posėdžių sekretore ir sužinojęs prašymo netenkinimo aplinkybę, galėjo telefonu nepasidomėti ir nežinoti apie nutarties apskundimo termino skaičiavimo pradžią. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečių faktinių aplinkybių visuma (ne tik rezultato sužinojimo momentas) nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą tenkinti apelianto prašymą ir atnaujinti jam terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 78 straipsnis).
15. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismo nutartis turėtų būti peržiūrėta apeliacine tvarka, siekiant užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, pradėtame civiliniame procese. Minėtas principas įtvirtintas Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taigi siekiant nagrinėjamoje situacijoje kilusio ginčo išsprendimo pagal proceso koncentracijos principą, vertintina, jog apeliantui turėtų būti suteikiama teisė teikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jo ieškinys paliktas nenagrinėtu.
16. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendė tik dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui pateikti, dėl motyvų, kuriais paliktas ieškovo ieškinys nenagrinėtu, taip pat dėl ieškovo elgesio ar veiksmų nepasisako; minėtos aplinkybės, kaip ir atsakovės atsikirtimai, įrodinėjant ieškovo nesąžiningą elgesį, bus įvertinti sprendžiant ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą (priėmus atskirąjį skundą ir perdavus jo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismui).
17. Dėl kitų apelianto atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog apelianto atskirasis skundas tenkintinas ir panaikintina skundžiama nutartis, išsprendžiant klausimą iš esmės – atnaujinant praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir perduodant atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti apelianto V. B. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį ir atnaujinti apeliantui terminą atskirajam skundui pateikti, perduodant atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.