Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir E. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirtos pareigos: tęsti darbą arba visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti registruotam darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str., E. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 2 metus atlyginti nukentėjusiajai B. B. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

B. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – priteista iš E. V. 1514 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista Valstybinei ligonių kasai žalos atlyginimui iš E. V. 587,25 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš E. V. 715,56 Eur žalos atlyginimui.

Priteista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos atstovaujant nukentėjusiąją B. B. – 158,92 Eur iš E. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. spalio 8 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) kieme, prie antros laiptinės, dėl asmeninio pykčio – nepasitikėjimo ir pavydo, tyčia vieną kartą ranka sudavė B. B. į kairės akies sritį, nukentėjusiajai nukritus bei atsitrenkus galva į namo sieną, padarė kraujosruvą dešinės ausies būgnelyje ir pakauškaulio kairės pusės šoninės dalies bei žvyno lūžį, taip dėl kaukolės pamato lūžio sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios B. B. sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. priimto nuosprendžio dalį dėl 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai B. B., priteisiant nukentėjusiajai 3000 Eur. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Teigia, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teismo posėdžio metu neneigė ir dabar neneigia, kad jis yra kaltas ir pagrįstai nuteistas. Sutinka su paskirta bausme. Nurodo, jog niekada nebuvo teistas. Pažymi, kad jis stengsis atlyginti teismo priteistus civilinius ieškinius. Sutinka, kad nukentėjusioji patyrė skausmą, nemalonumus. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji iki šiol dirba, vairuoja automobilį, jos klausos sutrikimas nėra nepagydomas, gydymas tebesitęsia, nedarbingumas nenustatytas. Teismo priteista 15000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Jis per mėnesį turi mokėti po 749 Eur. Tačiau jis dirba pas ūkininką ir gauna tik minimalų atlyginimą.

Nurodo, kad jis nors su nukentėjusiąją nevedė bendro ūkio, negyveno kaip šeima, tačiau per penkerius su ja bendravimo metus, jis kiek galėdamas padėjo jai ūkio darbuose, tiek ir finansiškai. Jam yra žinoma, kad nukentėjusioji turi didelių skolų ir po įvykio jam grasino, jog dabar iš jo pareikalaus tiek, kad galės padengti visas savo skolas. Teigia, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo nori finansiškai pralobti ir visiškai neadekvačiai vertina neva patirtą neturtinę žalą. Mano, kad šiuo atveju peržengtos bet kokios žmoniškumo, socialinio teisingumo, humanizmo, objektyvumo, jo ir nukentėjusiosios turtinės padėties pusiausvyros ribos. Apelianto įsitikinimu, neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 3000 Eur.

Atsiliepimu į nuteistojo E. V. apeliacinį skundą nukentėjusioji B. B. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta žala sveikatai ir tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas jai, kaip nukentė­jusiam asmeniui, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlygi­nimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje.

Teigia, kad apie savo dvasinius išgyvenimus ji jau išdėstė civiliniame ieškinyje, kurį pateikė teismui, reikalaudama priteisti 25000 Eur neturtinę žalą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kokios sužalojimo pasekmės ją lydės iki pat gyvenimo pabaigos. Jai diagno­zuotas lėtinis kurtumas, privalo nešioti klausos aparatą, nuolat jaučiamas ūžimas galvoje, pastoviai skauda galva, darbingumo lygis vos siekia 60 procentų. Esant tokiai situacijai, jai labai sunku bendrau­ti su kitais asmenimis, sudėtinga buvo dalyvauti teisminiame procese, nes susijaudinusi ji girdi dar blogiau, sunku buvo atsakinėti į teisėjos ir kitų proceso dalyvių klau­simus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. V. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, bausmės dydžio, tačiau nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, manydamas, kad nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 3000 Eur.

Nukentėjusioji B. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš nuteistojo 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1, 2 d. ir atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo E. V. veiksmais B. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, iki šiol jaučia nusikalstamos veikos pasekmes bei į tai, kad E. V. dirba, jo turtinę padėtį, priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajai 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala CK 6.250 str. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d.: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

Jei asmuo patyrė skausmą ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustraciją dėl to, kad sutrikdžius sveikatą visam gyvenimui tapo neįgalus, jei asmuo, atėmus jo artimam asmeniui gyvybę, patyrė didelius išgyvenimus, neteko galimybės su tuo asmeniu palaikyti šiltų santykių ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiajai B. B. neabejotinai padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimo atveju jos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 4344,30 Eur iki 11584,8 Eur. Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajai B. B. padarytos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino, kad E. V. finansinė padėtis yra patenkinama (2 t. 11 b. l.), kad nukentėjusiajai B. B. po įvykio ir patirtų sužalojimų (galvos smegenų trauma ir pakauškaulio lūžis, prikurtimas kairėje ausyje, dešinės ausies kurtumas, organinė depresija, potrauminis sindromas) nustatytas 60 procentų darbingumas (Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. SS-1727 dėl B. B. darbingumo lygio), kas pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 3 p. laikoma, jog asmuo yra darbingas. Taip pat nepakankamai atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, jo veiksmų intensyvumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai B. B. priteista suma padarytai neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 8000 Eur. Kolegijos nuomone, toks (8000 Eur) nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Taip pat nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d.), kadangi pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam E. V. įpareigojimą per du metus atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, nesilaikė BK IX skyriaus nuostatų, reglamentuojančių baudžiamojo poveikių priemonių skyrimą.

BK 67 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas. Taigi teismas gali įpareigoti asmenį atlyginti tik vienos rūšies – turtinę žalą.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas vadovaudamasis BK 67 str. 2 d. 4 p. įpareigojo E. V. atlyginti nukentėjusiajai B. B. ne tik turtinę žalą, tačiau ir padarytą neturtinę žalą. Kadangi teismas nuteistajam E. V. paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytą baudžiamojo poveikio priemonę – neturtinės žalos atlyginimą, šis įpareigojimas naikintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuteistajam E. V. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 2 metus atlyginti nukentėjusiajai B. B. padarytą neturtinę žalą, paliekant įpareigojimą per 2 metus atlyginti nukentėjusiajai B. B. padarytą turtinę žalą;

iš nuteistojo E. V. nukentėjusiajai B. B. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 8 000 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.