Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-07-16 · Civilinė byla Nr. 2-4562-435/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-16
Bylos Nr.
2-4562-435/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00205-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Polistatyba“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tiresta“
Civilinė byla Nr. 2-4562-435/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00205-2018-8 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.16.4; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė - Jocė,

sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei - Kostenko, Ingai Dvareckaitei

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Polistatyba“ atstovui direktoriui Š. G.,

nedalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiresta“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Polistatyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tiresta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Polistatyba“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu,

prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiresta“ (toliau – atsakovė) ieškovės naudai 2 420 Eur skolos, 734,82 Eur delspinigių, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

1.1. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2015 m. kovo 19 d. ieškovė su atsakove sudarė pastolių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovei nuomos pagrindais už nustatytą mokestį perduota laikinai valdyti ir naudotis pastoliais. Ieškovė už suteiktas paslaugas išrašė šias sąskaitas– faktūras: 2017 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita– faktūra (duomenys neskelbtini) serija Nr. 26, 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) serija Nr. 36, 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaita– faktūra (duomenys neskelbtini) serija Nr. 44, 2017 m. liepos 31d. PVM sąskaita– faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaita–faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita– faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo pateiktos atsakovui elektroniniu būdu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 8 d., pagal kurią PVM sąskaitų faktūrų pasirašyti nereikia. Remiantis šio įstatymų nuostatomis PVM sąskaita – faktūra laikoma kliento priimta ir pasirašyta, jeigu nebuvo gauta raštiško kliento atsisakymo priimti (pasirašyti) nurodytą elektroninę sąskaitą - faktūrą per 5 kalendorines dienas nuo jos išsiuntimo. Atsakovė nepateikė ieškovei atsisakymo priimti elektroniniu būdu minėtų sąskaitų faktūrų. Atsakovė su ieškove iki galo neatsiskaitė, todėl atsakovės skola ieškovei šiai dienai sudaro 2420,00 Eur ( b. l. 3– 7).

1.2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildė, kad 2015 m. kovo 19 d. buvo sudaryta pastolių nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei pastolius, o atsakovė pagal sutartį privalėjo atsiskaityti. Pastolių nuoma buvo skaičiuojama pagal kvadratus, atsakovė kiekvieną mėnesį naudojo skirtingą kiekį pastolių, todėl ir kaina buvo skirtinga. Paskutinį kartą ieškovė sumokėjo 2017 m. balandžio 30 d., todėl sąskaita faktūra 2017 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita– faktūra (duomenys neskelbtini) serija Nr. 26 yra apmokėta.

Atsiliepimas

2. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nesutikimą grindžia tuo, kad ieškovė nepagrindė PVM sąskaitose faktūrose nurodytų duomenų dėl pastolių nuomos laikotarpių. Sutarties 2 p. nustatyta, kad nuomos laikotarpis pastolių atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo pastolių perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos ir skaičiuojamas iki pastolių grąžinimo akto pasirašymo dienos. Vadovaujantis sutarties 4 punktu, nuomos mokestis skaičiuojamas bei mokamas už nuomos laikotarpį nuo pastolių priėmimo - perdavimo akto surašymo iki anksčiau minėtame sutarties 2 punkte nustatyto termino. Antra dėl išnuomotų pastolių kiekio kvadratiniais metrais. Sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad pastolių kaina – 1,21 Eur už m2, įskaitant PVM. Teismui pateiktose sąskaitose faktūrose atsakovei neva išnuomoti pastoliai nurodomi vienetais. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai sudaro beveik 1/3 skolos sumos, todėl yra mažintinos iki protingo dydžio, nes faktiškai atlieka baudinę, o ne minimalių nuostolių kompensavimo funkciją. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas jei tokių bus (b. l. 27– 31).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju, ginčas byloje kilo dėl pastolių nuomos laikotarpio ir išnuomotų pastolių kiekio.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pastolių nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei laikinai atlygintinai naudotis pastolius, o atsakovė įsipareigojo už juos atsiskaityti – mokėti nuomos mokestį kas mėnesį, bei pasibaigus nuomos laikotarpiui. PVM sąskaitas faktūras atsakovė įsipareigojo apmokėti per 1 kalendorinę dieną (Sutarties 4 p.). Ieškovė už suteiktas paslaugas išrašė šias sąskaitas faktūras: 2017 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita– faktūra (duomenys neskelbtini) serija Nr. 26, 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita– faktūra (duomenys neskelbtini) serija Nr. 36, 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaita– faktūra (duomenys neskelbtini) serija Nr. 44, 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaita– faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 3d. PVM sąskaita– faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita– faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo pateiktos atsakovui elektroniniu būdu. Atsakovė yra apmokėjusi 2017 m. balandžio 30 d. sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) serija Nr. 26. Kitų PVM sąskaitų– faktūrų atsakovė nėra apmokėjusi. Pagal sutartį pažeidusi atsiskaitymo terminus, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną (Sutarties 5 p.). Pateiktos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina pastolių nuomos atsakovei faktą (b. l. 10– 12, 60– 62). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 420 Eur skolą ir 734,82 Eur delspinigių.

5. 2015 m. kovo 19 d. pastolių nuomos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad pastolių nuomos kaina yra 1,21 Eur už 1 m2 įskaitant pridėtinės vertės mokestį. 2015 m. kovo 19 d. perdavimo – priėmimo aktu atsakovei buvo perduotas naudotis 1 komplektas pastolių, 261 vnt. padų, 12 vnt. padų su liuku, 152 vnt. vokų, 41 vnt. kojų, 16 vnt. kablių, 11 vnt. kablių, 10 vnt. kablių, 39 vnt. movų, 1 vnt. movų modulinių, 39 vnt. įstrižainės, 299 vnt. bortų, 20 vnt. pusinių vokų, 24 vnt. pastolių galų, viso turto, kurio kaina 15 000 Eur. Šis perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas abiejų šalių. Pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras nustatyta, kad iš viso atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 2 420 Eur, nes 2017 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita– faktūra (duomenys neskelbtini) serija Nr. 26 sumoje 1 028,50 Eur yra apmokėta.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.530 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.38, 6.63, 6.200 straipsniai nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 d. 2 p., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.205 straipsnio nuostatas sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.).

7. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovė neapmokėjo išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų: 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos–faktūros (duomenys neskelbtini) serija Nr. 36, 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos–faktūros (duomenys neskelbtini) serija Nr. 44, 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos–faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitos– faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos–faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), sumoje 2420 Eur, kurios buvo atsakovei pateiktos elektroniniu būdu.

8. Atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepagrindė pastolių nuomos laikotarpių bei išnuomotų pastolių kiekio kvadratiniais metrais. Šalys 2015 m. kovo 19 d. pastolių nuomos sutarties 2 punktu numatė, kad pastolių nuomos laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pastolių perdavimo -priėmimo akto pasirašymo dienos ir skaičiuojamas iki pastolių grąžinimo akto pasirašymo dienos. Šie atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad nuomos mokestis mokamas kas mėnesį, bei pasibaigus nuomos laikotarpiui, pasibaigus kalendoriniam mėnesiui ar nuomos laikotarpiui, nuomotojas išrašo ir pateikia nuomininkui PVM sąskaitą – faktūrą. Visas sutarties pagrindu pateiktas sąskaitas nuomininkas privalo apmokėti per 1 kalendorinę dieną. Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei išrašė minėtas sąskaitas–faktūras, kuriose nurodytas faktūros laikotarpis, o atsakovė turėjo pareigą nustatytais terminais jas apmokėti. Be to, atsakovė nesutikdama su pastolių nuomos laikotarpiu nepagrindė savo nesutikimo bei nepateikė paneigiančių įrodymų. Tos pačios sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad pastolių nuomos kaina 1,21 Eur už 1 m2 įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė kiekvieną mėnesį naudojo skirtingą kiekį pastolių, pagal tai, kiek atsakovė faktiškai naudojo pastolių ieškovė apskaičiavo sumą. Pati atsakovė į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nepateikė taip pat nepateikė įrodymų, kurie nuginčytų ieškovės nurodytas aplinkybes. Atsakovė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

9. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), laikytis savo sudarytų sutarčių sąlygų. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis). CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose yra įtvirtinti prievolių ir sutarčių vykdymo principai. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai.

10. Iš byloje pateiktos nuomos sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl pastolių nuomos ir nuomos mokesčio. Atsakovė nuomos sutarties neginčija. Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras, o atsakovė turi pareigą jas apmokėti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl 2 420 Eur skolos yra pagrįstas, todėl yra visiškai tenkintinas.

11. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 str. 1 d.). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 str. 1 d., 6.258 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

12. Nagrinėjamu atveju šalys 2015 m. kovo 19 d. nuomos sutarties 5 p. susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 734,82 Eur delspinigių. Atsakovė nesutinka su paskaičiuota delspinigių suma, nurodo kad 0,2 proc. delspinigiai yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis. Prašo sumažinti iki protingo dydžio delspinigius.

13. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas, – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

14. Ginčo atveju šalys buvo susitarusios dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovė teigia, kad toks delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes. Vien deklaratyviai nurodomi teiginiai, kad delspinigių dydis yra per didelis, nesudaro pagrindo jų mažinti (CPK 185 straipsnis). Mažinti netesybų nėra pagrindo. Priteistos 734,82 Eur netesybos pagal sutartį yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, užtikrinanti ieškovės teisėtus interesus. Atsakovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, praleidžiant terminus įrodyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – 2015 m. kovo 19 d. nuomos sutartimi, perdavimo - priėmimo aktu Nr. 1 prie nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitomis–faktūromis. Paskutinė sąskaita–faktūra išrašyta 2017 m. spalio 31 d., duomenų apie atliktus mokėjimus į bylą nepateikta. Šalys sutartimi susitarė dėl delspinigių dydžio, atsakovė savo parašu patvirtino susitarimą, pretenzijų dėl nustatyto delspinigių dydžio nereiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės prašymas priteisti delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės priteistina 734,82 Eur delspinigių suma (CPK 178 str., CK 6.70 str., 6.71 str., 6.205 str., 6.245 str. 1 d., 6.258 str.).

15. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 1 str. 2 d. nustatyta, jog įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.

MAKSVPĮ 7 str. 1 d. numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismui nustačius, jog ieškovė yra įgijusi teisę į įstatymu numatytas palūkanas, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma skolos išieškojimo išlaidų (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d.).

16. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

17. Ieškovė sumokėjo 96 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus ieškovei iš atsakovės priteistinas 96 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p str., 93 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 7,19 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme. Ieškinį tenkinus valstybei iš atsakovės priteisiamos 7,19 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiresta“, įmonės kodas 301579560, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Polistatyba“, įmonės kodas 300630009, 2 420 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) skolos, 734,82 Eur (septynių šimtų trisdešimt keturių eurų 82 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-12) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 96 Eur (devyniasdešimt šešių eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiresta“, įmonės kodas 301579560, valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 7,19 Eur (septynis eurus 19 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė - Jocė