Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovoERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovoERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialąpatikslintą ieškinį R. N. žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ir atsakovasrėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovas R. N. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2012 m. sausio 23 d. apie 22:30 val. Vilniuje, Nemenčinės plente, kelio vingyje nesuvaldė automobilio JeepGrandCheroke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. V. nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje žuvo.Transporto priemonės JeepGrandCherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2012-01-23 eismo įvykio metu buvo apdrausta ieškovo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovo bendrovėje(draudimo sutartis Nr. 02-1743589). Ieškovas atlygindamas dėl eismo įvykio patirtą žalą, išmokėjo nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas.

Ieškovas reiškia reikalavimą, kurio teisinis materialinis pagrindas – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

Vilniaus apygardos teismas2016-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1060-614/2016prįpažino ieškovo teisę TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindususigrąžinti iš atsakovo 50 proc. dėl 2012-01-23 eismo įvykio išmokėtų draudimo išmokų sumų. Šiuo sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistos laikotarpiu nuo 2012-03-07 iki 2015-04-15 ieškovo išmokėtos draudimo išmokos.

Laikytina, kad nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016-04-27 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2A-1060-614/2016.Taigi ši byla turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir iš naujo nereikia įrodinėti teismo nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas).

Draudiminio įvykio metu galiojusios TPVCAPDĮ redakcijos 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

Byloje nėra ginčo, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovui TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kyla piniginė prievolė grąžinti ieškovui 2012-01-23 eismo įvykio metu atsakovo sukeltiems nuostoliams kompensuoti ieškovo išmokėtų draudimo išmokų sumas.

Byloje kilo ginčas dėl senaties termino taikymo dėl dalies draudimo išmokų priteisimo už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2022-10-12 ir priteistinos žalos mažinimo.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2022-10-12 ieškovas išmokėjo 14 977,01 Eur draudimo išmokų. Ieškovas prašo priteisti 50 proc. draudimo išmokų – 7 488,50 Eur, iš kurių 434,43 Eur išmokėta M. V. kaip negautos pajamos pagal taikos sutartį, patvirtintą 2014-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-817/2014, o likusi dalis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip našlaičio S. V., M. V. ir R. V..

Atsakovas prašo taikyti senaties terminą 434,43 Eur išmokai, išmokėtai M. V., ir išmokoms, sumokėtoms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos po 2021-06-15.

Ieškovo reikalavimas atsakovui yra regresinis irkildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Tai suponuoja, kad šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (LietuvosRespubliko civilinio kodekos (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalis). Pagal CK1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Nagrinėjamu atveju minėtos draudimo išmokosbuvo mokamos vykdant pagrindinę prievolędėl žalos, atsiradusios netekus maitintojo atlyginimonukentėjusiems asmenims (S. V., M. V.,R. V.). Taigi draudimo išmokos, kurios sudaro ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimą, turi būti traktuojamos ne atskirai, o kaipsudarančios pagrindinės prievolės visumą. Ši prievolė dar nėra įvykdyta, todėl ir pagrindo taikyti senaties terminą nėra.Atsižvelgiant į tai,atsakovo prašymas taikyti senaties terminą atmestinas.

Atsakovas taip pat prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes.

Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu, o ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.282 straipsnio 3 dalyje taip pat yra įtvirtinta išimtis iš visiško žalos atlyginimo principo, kuri suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Kadangi CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, įtvirtintos CK 6.281 straipsnio 1 dalyje, tai ji gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklė, šeimyninė ir socialinė padėtis ir kitos aplinkybės, galinčios daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje.

Nagrinėjamu atvejupagal atsakovo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus nustatyta: atsakovas neturi jo vardu registruotų nekilnojamojo turto ir transporto priemonių; iš gaunamo darbo užmokesčio, kurio dydis vidutiniškai artimas šiuo metu Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio dydžiui, vienas išlaiko du nepilnamečius vaikus, nes sutuoktinei diagnozuota sunki liga ir nustatytas 25 proc. darbingumas; atsakovo atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos dėl žalos atlyginimo išieškojimo; dalį žalos atlyginimo padengė atsakovo giminaičiai. Teismo vertinimunustatytų aplinkybių pakanka išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis ne tik šiuo metuyra, bet ir ateityjebustiek sunki, kad sprendimas iš atsakovo priteisti visą žalos atlyginimą, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, todėl ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas mažintinas 1000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinasiš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistinas 6488,50 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 488,50 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022-06-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (86,65 proc.) priteistinos 146,43Eur bylinėjimosi išlaidos ((žyminis mokestis)CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siųntimo išlaidos šioje byloje (13,44 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovuiERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (k. 302912288), iš atsakovo R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)6488,50 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 50 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 488,50 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2022-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 146,43Eur (vieno šimtoketuriasdešimt šešių eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudaiiš atsakovo R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sumokėjus šią sumą būtina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.