Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą:

2006-02-02 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. 1, 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:

jis 2012-01-23 apie 22.27 val. Vilniuje, Nemenčinės plente, 300 m už sankryžos su A. S. 1-ąja gatve, vairuodamas automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link Vilniaus miesto centro pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į vietovės reljefą (kelio vingis į dešinę) ir važiavimo sąlygas (kelio danga padengta sniegu), nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V., gim. 1964 m., kuris nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė.

Šiais savo veiksmais R. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje R. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-01-23, apie 22.30 val., jis su I. J. ir D. S. važiavo iš Nemenčinės link Vilniaus automobiliu Jeep Grand Cherokee, greitis apie 60-70 km/h. Buvo tamsi naktis, kelias padengtas sniegu, kelyje buvo dvi eismo juostos. Įvažiavęs į kelio vingį jis, t. y. R. N., pamatė automobilio šviesas, bandė lėtinti greitį, spaudė stabdžio pėdalą, tačiau automobilį sumėtė ir jis pradėjo čiuožti ledu bei trenkėsi į kitą automobilį. Jis, t. y. R. N., išlipo pro keleivio duris, nes jo durys neatsidarė, priėjo prie nukentėjusiojo, pastarasis dejavo, sakė, kad kažkas kojai. Iš automobilio išlipo draugė D. S., draugas iškvietė greitąją pagalbą. Kelio vingis kelio eismo ženklu pažymėtas nebuvo. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės žalos mano, kad suma yra per didelė, per kiek laiko ją išmokėtų neįsivaizduoja, jo atlyginimas yra apie 800 Lt, jis nevedęs, nuomojasi butą. Dėl įvykio labai gailisi ir atsiprašo (b. l. 158).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji su vyru V. V. gyveno (duomenys neskelbtini). 2012-01-23 apie 13 val. vyras išvažiavo į darbą į (duomenys neskelbtini). Jam grįžtant į namus įvyko eismo įvykis, kurio metu vyras žuvo. Jai apie tai pranešė į Nemenčinę važiavę žmonės, kurie buvo avarijos vietoje ir vyrą atpažino. Dėl V. V. žūties be tėvo liko mažametė dukra R. V., gim. 2005 m. (b. l. 71-72).

Papildomai teisiamajame posėdyje I. V. parodė, kad ji gavo kompensaciją už laidojimo išlaidas ir automobilį, draudimo kompanijos „Ergo“ Dukrai yra paskirta socialinė pašalpa (b. l. 158).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas I. J. parodė, kad 2012-01-23, apie 22.30 val., jis su R. N. ir D. S. važiavo Nemenčinės plentu link Vilniaus automobiliu Jeep Grand Cherokee. Jis, t. y. I. J., sėdėjo priekinėje sėdynėje, gale sėdėjo draugė D. S.. Važiavimo greitis buvo nedidelis, kelio būklė bloga, pustė, prastas matomumas, slidu, automobilis slydo į priešingą eismo juostą, atsitrenkė į kitą automobilį (b. l. 159).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2012-01-23 apie 22.30 val. ji kartu su draugu I. J. važiavo automobiliu Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. N.. Iki tol R. N. nepažinojo, jį matė pirmą kartą. Ji sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės dešinėje automobilio pusėje ir rašė žinutes telefonu, todėl kelio nestebėjo. Pajuto, kad automobilį užnešė ir po to sekė smūgis (b. l. 77-78).

Apklaustas teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ atstovas J. S. parodė, kad draudimo kompanijos „Ergo Lietuva“ atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos yra kylanti iš draudimo sutarties, todėl šiam atsakovui netaikomas visiškas nuostolio atlyginimo principas, priešingai nei kaltinamajam, kadangi tiek atsakomybės skyrimas, tai apimtis yra ribojama draudimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir būtent pačia draudimo sutartimi, kuri sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomu draudimo įstatymu, kuris nustato tam tikras sumas ribojančias draudiko atsakomybę. Pagrindinė ir aktualiausia yra jų neturtinės žalos draudimo išmokos suma, kuri eismo įvykio metu, pagal galiojančią įstatymo redakciją, buvo 2 500 eurų, kas atitinka 8 632 Lt neturinės žalos draudimo išmokos sumą, kuri I. V. yra išmokėta visa, todėl šiuo atveju reikia vadovautis CK 6.254 str., kuriame nurodyta, kad kai draudimo sumos nepakanka, likusią žalą atlygina tiesiogiai už žalos padarymą atsakingas asmuo, šiuo atveju kaltinamasis, todėl suma viršijanti 8 632 Lt neturtinės žalos kompensaciją turėtų būti priteisiama tiesiogiai iš kaltinamojo. Pareikštas civilinis ieškinys susideda iš dviejų reikalavimų, vienas yra tai tiesiogiai I. V. padaryta žala, dėl sveikatos sutrikdymo, psichinės sveikatos, tai yra su psichoterapiauto gydymo išlaidomis, kurios yra visiškai kompensuotos. Kita civilinio ieškinio reikalavimo dalis susijusi su I. V. dukros, kurios I. V. yra įstatyminė atstovė, maitintojo netekimo išlaikymo kompensacijos priteisimu. Atliekant draudžiamo įvykio administravimo veiksmus, susijusius su šiuo reikalavimu, buvo nustatyta kad žuvusysis taip pat turi dar dvi dukras ir iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos buvo gauti duomenys, kad šioms dukroms yra paskirta našlaičio pensija, kuri pilnamečiam asmeniui skiriama keliais atvejais, tai vienas jų yra tais atvejais kai pilnametis asmuo yra dieninių studijų studentas, todėl atsižvelgiant į Aukščiausio teismo praktiką ir civilinio kodekso 3 knygos nuostatas dėl asmenų kuriems priklauso teisė gauti išlaikymą, buvo šia linkme atliekami administravimo veiksmai, buvo iš pilnamečių žuvusiojo dukrų pareikalauti atitinkami duomenys, kurie patvirtino, kad žuvusiojo dukra S. V. studijuoja (duomenys neskelbtini) ir jos studijos yra visiškai finansuojamos iš valstybės, tai reiškia kad mokosi pažangiai. Taip pat M. V. studijuoja (duomenys neskelbtini), kur studentės 2011-2012 metų mokslo metų vidurkis siekia 8,5. Taip pat buvo gauti duomenys apie jų mamos A. V. pajamas, turtinę padėti, tai yra darbo biržos duomenys, kurie nurodo, kad pastaruoju metu ji yra bedarbė, todėl atsakingas draudikas „Ergo Lietuva“, spręsdamas išlaikymo dydžio kompensacijos nustatymo klausimą, vadovaudamasis žuvusiojo vaikų lygiateisiškumo principu, laikė jog tiek žuvusiojo nepilnametei dukrai, tiek pilnametėms dukroms, išlaikymas turėtų būti dalijamas lygiomis dalimis, kol pilnametės dukros turi teisę gauti tokį išlaikymą. Atitinkamai vadovaujantis CK 6 knygos 284 str. taip pat ir 283 str. nuostatomis buvo apskaičiuojamos vidutinės žuvusiojo pajamos iki eismo įvykio už paskutinius tris mėnesius iki to mėnesio kuomet žuvo nukentėjusysis. Buvo apskaičiuotos vidutinės 2 728,28 Lt pajamos. Kiekvienai nukentėjusiojo dukrai buvo apskaičiuota 4 191,91 Lt maitintojo netekimo kompensacija, kurios buvo išmokėtos M. ir S. V. bei R. V. įstatyminei atstovei I. V., pastarajai išmoka buvo išmokėta kartu su 1500 Lt gydymo išlaidomis. Atsižvelgiant į išdėstytą „Ergo Lietuva“ iki šio momento yra atlyginęs visą pagal privalomo draudimo įstatymą jam tenkančius atlyginti nuostolius susijusius su maitintojo netekimu, taip pat civilinei ieškovei I. V. išmokės visą įstatyme numatytą neturtinę žalą, bei su sveikatos sutrikdymu susijusią žalą. Nustatant civilinio ieškinio dydį R. V. turėtų būti atkreipiamas dėmesys, kad dalis žalos jau yra atlyginta, taip pat į tai, kad reikalaujama kompensacija buvo apskaičiuota neatsižvelgiant į kitų dviejų išlaikytinių teisę gauti tokią kompensaciją. Taip pat prašo atkreipti dėmesį, kad transporto priemonės apžiūros akte yra užfiksuota, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo su kelių eismo taisyklių reikalavimų neatitinkančiomis padangomis, todėl galima daryti prielaidą, jog ši aplinkybė galėjo lemti paties eismo įvykio kilimą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M119/12(01) matyti, kad V. V. mirtis įvyko nuo daugybinių kūno sužalojimų, tai rodo odos nubrozdinimai veide, minkštųjų audinių kraujosruvos veide, krūtinėje, kojose, plėštinė-muštinė žaizda kairiojo kelio srityje, atviras kairiojo kelio sąnario sužalojimas su kairiojo šlaunikaulio, kairės blauzdos ir kairės girnelės atvirais, skeveldriniais kaulų lūžiais, bei pakinklio arterijų ir venų pilnais nutraukimais, dvigubas krūtinkaulio, kairiųjų VI-IX, dešiniųjų III-V šonkaulių viengubi, bei kairio dilbio kaulų lūžiai, aortos kylamosios dalies pilnas perplėšimas, kepenų sužalojimas. Tai komplikavosi nukraujavimu (b. l. 64-70).

Motyvuojamoji dalis

Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo paaiškinimai sutampa su liudytojų paaiškinimais ir kitais įrodymais, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl teismą daro išvadą, kad R. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis dėl kurio žuvo žmogus. R. N. savo kaltę pripažino, ją taip pat patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada. Nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. N. teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad praeityje teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs, taip pat į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant bei skiriant įpareigojimus. Taip pat įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, sukeltas pasekmes, padarytų KET pažeidimų pobūdį, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. V. pareiškė 1500 Lt civilinį ieškinį gydymo išlaidoms atlyginti ir 100000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios R. V. įstatyminė atstovė I. V. pareiškė 159600 Lt civilinį ieškinį R. V. išlaikymui iki pilnametystės ir 200000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 112-113).

Spręsdamas šiuos civilinius ieškinius teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusių asmenų teises baudžiamajame procese.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. V. pareiškė 1500 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai, t. y. gydymo išlaidoms, atlyginti. Iš byloje esančio ADB „Ergo Lietuva“ pranešimo apie draudimo išmoką matyti, kad ADB „Ergo Lietuva“ 2012-02-29 atlygino 1500 Lt už psichologo konsultacijas, todėl I. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, gyvybės atėmimo atveju. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Iš pareikšto civilinio ieškinio turinio, teisme apklaustos I. V. paaiškinimų, akivaizdžių sunkių ir kilusių nepataisomų pasekmių dėl V. V. mirties akivaizdu, kad civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios I. V. ir mažametė R. V. patyrė vidinį skausmą ir neigiamas emocijas, praradimą ir nebeegzistuojantį artimo asmens ryšį. Akivaizdu, kad artimo žmogaus netektis sukelia stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kurie išlieka visą likusį gyvenimą, negrįžtamai pakeičia šeimos įprastą gyvenimo būdą. Įvertinus bylos duomenis, reikšmingus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, o būtent neatsargų ir rizikingą pačio nukentėjusiojo elgesį, taip pat įvertinus tai, jog kaltinamasis buvo blaivus, jo veika padaryta neatsargiai, taip pat įvertinant kaltinamojo elgesį po eismo įvykio, teisminio proceso metu, jo turtinę padėtį, tai, jog yra jauno amžiaus, jo darbo užmokestis nedidelis, taip pat į tai, jog sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, laikytinos pačiomis sunkiausiomis. Įvertinęs visą tai bei Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijus teismas nukentėjusiųjų neturtinę žalą įvertina po 35000 Lt I. V. ir R. V.. Atsižvelgiant į draudimo bendrovės pareigą atlyginti ne didesnę nei 2 500 eurų neturtinę žalą, į tai, kad minėta suma yra I. V. yra atlyginta (b. l. 167), todėl I. V. priteistina suma dėl neturtinės žalos atitinkamai mažinama 8632 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytą I. V. priteistina 26368 Lt ir R. V. priteistina 35000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš kaltininko R. N..

R. V. įstatyminė atstovė I. V. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 156 600 Lt R. V. išlaikymui iki pilnametystės. Reikalavimo faktą šioje dalyje teismas pripažįsta pagrįstu ir teisėtu. Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str. 5 d. nustato, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra ir išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (iki 2012-07-31 800 litų, nuo 2012-08-01 850 litų). Iš byloje esančių SoDros pažymų apie asmens įdarbinimus bei įmokas matyti, kad I. V. dirba, gauna pastovias pajamas. Įrodymų, kad mažametei R. V. būtų nustatyti kokie nors specialūs poreikiai, nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas nustatydamas išlaikymo dydį, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, ieškovės atstovė yra darbinga ir gauna pastovias pajamas, todėl spręstina, kad R. V. iki 2012-07-31 turėjo teisę iš kiekvieno iš tėvų gauti po 400 litų, o nuo 2012-08-01 po 425 litus išlaikymo. Ieškovės tėvas miręs, todėl ji netekusi tos išlaikymo dalies, kurią galėjo iš jo gauti jam esant gyvam. Iš byloje esančių duomenų (b. l. 178) matyti, jog R. V. paskirta ir valstybės mokama kas mėnesį 267,91 Lt našlaitės pašalpa, kuri bus mokama iki jos pilnametystės, todėl ši suma įskaičiuotina į jau gaunamą žalos atlyginimą bei minusuojama iš reikalaujamos priteisti sumos. Laikotarpis, už kurį R. V. turi teisę į pajamų dalį yra nuo tėvo mirties 2012-01-23 iki pilnametystės 2023-02-27, bendras laikotarpio periodas yra 133 mėnesiai ir 4 dienos, už šį laikotarpį susidaranti suma yra 20757,25 Lt. Bylos duomenimis ADB „Ergo Lietuva“ R. V. įstatyminei atstovei I. V. yra išmokėjusi 4191,91 Lt dėl maitintojo netekimo (b. l. 219), todėl ši suma minusuojama iš priskaičiuotos sumos. Atsižvelgiant į išdėstytą R. V. įstatyminės atstovės I. V. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš ADB „Ergo Lietuva“ priteistina 16565,34 Lt turtinės žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo.

I. V. proceso metu naudojosi advokato kaip jos atstovo paslaugomis, dėl ko patyrė 3000 Lt proceso išlaidų. Šios išlaidos įrodytos byloje pateiktomis pinigų priėmimo kvito kopijomis (b. l. 154), suma atitinka protingumo kriterijus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. ši suma priteistina iš kalto asmens.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, įpareigojimo vykdymą - nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d., 68 str. R. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti motorines transporto priemones vieneriems metams.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš R. N. I. V. priteisti 26368 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. įstatyminės atstovės I. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš R. N. R. V. priteisti 35000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatant I. V. uzufrukto teisę į šias lėšas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. įstatyminės atstovės I. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš ADB „Ergo Lietuva“ R. V. 16565,34 Lt turtinei žalai atlyginti, nustatant I. V. uzufrukto teisę į šias lėšas.

Priteisti iš R. N. I. V. 3000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomosios priemonės R. N. iki nuosprendis įsiteisės, neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.