- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-127-425/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- X
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo X atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo X ieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Y“ dėl vienašališko banko sąskaitos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas X (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Y“ (toliau – ir atsakovė), prašydamas: 1) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti su ieškovu sudarytas sutartis – Banko sąskaitos sutartį ir Banko sąskaitos sutartį dėl elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimų įstaigų klientų lėšų laikymo ir jį panaikinti; 2) uždrausti atsakovei uždaryti ieškovės sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (banko sąskaita), Nr. (duomenys neskelbtini) (klientų lėšų saugojimo banko sąskaita) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo sąskaita), įpareigojant atsakovę toliau teikti paslaugas ieškovui proporcingu, rizika pagrįstu režimu; 3) įpareigoti atsakovę pateikti teismui atsakovės Lietuvos bankui pateikto pranešimo apie uždaromas sąskaitas (REJECT formos) nuorašą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti 2025 m. spalio 1 d. atsakovės pranešimo („Notice Letter“) įgyvendinimą, kuriuo numatyta nutraukti Banko sąskaitos sutartį ir Banko sąskaitos sutartį dėl elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų klientų lėšų laikymo, – iki teismas išnagrinės ginčą dėl šio sprendimo teisėtumo; 2) įpareigoti atsakovę laikinai, iki teismas priims galutinį sprendimą dėl ginčo esmės arba iki kitaip nuspręs teismas, nesiimti jokių veiksmų, susijusių su (1) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (banko sąskaita), (2) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (klientų lėšų banko saugojimo (safeguarding) sąskaita), (3) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo sąskaita) uždarymu, paslaugų nutraukimu ar apribojimu ir lėšų iš šių sąskaitų pervedimu. Alternatyviai, teismui nusprendus visa apimtimi netenkinti 1–2 punktuose nurodytų prašymų, taikyti šias priemones: a) įpareigoti atsakovę tęsti paslaugų teikimą ieškovui ribota apimtimi iki kol ieškovas atidarys alternatyvias sąskaitas ir bus užtikrintas sklandus klientų lėšų perkėlimas, t. y. leisti vykdyti būtiniausias, mažos rizikos mokėjimo operacijas (pvz., klientų inicijuotus pervedimus), o dėl didesnės rizikos operacijų – taikyti papildomo tikrinimo ar informacijos pateikimo mechanizmus; b) sustabdyti klientų lėšų saugojimo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) uždarymo įgyvendinimą, kol bus išspręstas ginčas dėl šių veiksmų teisėtumo arba kol bus užtikrinta galimybė ieškovui organizuoti ir saugiai perkelti klientų lėšas į kitą reguliacinius reikalavimus atitinkančią sąskaitą, užtikrinant nepertraukiamą klientų lėšų prieinamumą.
3. Prašymą ieškovas grindė tuo, kad, egzistuoja reali, faktiniais duomenimis pagrįsta grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo. Jeigu atsakovė įgyvendins savo sprendimą ir uždarys sąskaitas 2025 m. lapkričio 27 d., egzistuoja realus pavojus ieškovo, kaip elektroninių pinigų įstaigos, veiklos tęstinumui ir klientų lėšų apsaugai. Teigė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti atsakovę laikinai nesiimti jokių veiksmų, susijusių su pirmiau nurodytų trijų sąskaitų uždarymu ar lėšų pervedimu – yra proporcingos ir būtinos siekiant išsaugoti status quo iki bylos išnagrinėjimo, užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, apsaugoti viešąjį interesą, susijusį su klientų lėšų saugumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškovo pareikštu reikalavimu, t. y. ieškinio dalyku, todėl patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje būtų priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o tokia situacija neatitiktų įstatymu deklaruojamų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų – iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti byloje status quo padėtį, t. y. iki ieškinio pareiškimo buvusią padėtį. Teismas vertino, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones nebūtų užtikrintas būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
6. Pažymėjo, kad ieškovas pats dar 2025 m. spalio 28 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas palikti ieškovo atsiskaitymo paslaugą aktyvią iki lapkričio pabaigos. Taip pat nurodė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, kurios trukdytų jam sudaryti kitą sutartį dėl sąskaitos atidarymo kitame ar tame pačiame banke. Todėl ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti apelianto ieškinyje prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7.1. Apelianto teigimu, banko sąskaitų uždarymas yra negrįžtamas faktas, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelis veiksmingas būdas apsaugoti ieškinio dalyką. Status quo padėtis ginčo atveju yra galimybė apeliantui naudotis jo banko sąskaitomis, atidarytomis pas atsakovę. Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, galbūt patenkinus ieškinį, nebebus galimybės užtikrinti būsimo, apeliantui palankaus, teismo sprendimo faktinio vykdymo, teisminė gynyba liks tik teorinė, bet ne praktinė.
7.2. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas susijęs ne tik su tarp šalių esančių santykių (sutarčių) nutraukimu, bet su klientų lėšų apsaugos (safeguarding) režimu ir viešuoju interesu (klientų lėšų apsauga, finansų rinkos stabilumas). Uždarius „safeguarding“ sąskaitą ir lėšas skubotai perkėlus, net ir ieškovui palankus sprendimas nebegalės atkurti nepertraukiamo kliento lėšų prieinamumo režimo, atstatyti prarasto klientų pasitikėjimo, užtikrinti, kad apelianto, kaip elektroninių pinigų įstaigos, veikla bus realiai tęsiama.
7.3. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesprendžia ginčo iš esmės ir nesutampa su ieškinio dalyku, kadangi ieškinio dalykas yra prašymas pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus (sprendimą) dėl sutarčių nutraukimo ir sąskaitų uždarymo, o laikinosiomis priemonėmis yra prašoma laikinai sustabdyti nutraukimo įgyvendinimą iki sprendimo priėmimo.
7.4. Pasak apelianto, ginčo atveju status quo yra, kai sąskaitos aktyvios, kai paslaugos teikiamos, kai veikla vykdoma, kai klientų lėšos apsaugotos. Jei sąskaitos uždaromos – status quo sunaikinamas prieš teismo sprendimą ir grįžti į pirminę padėtį vėliau objektyviai neįmanoma.
7.5. Mano, kad teismas iš esmės suformavo prezumpciją, jog banko sąskaitą — o ypač klientų lėšų apsaugos (safeguarding) sąskaitą — yra paprasta ir greita atidaryti, ir kad tai įmanoma padaryti per 30 dienų terminą, kurį atsakovė buvo suteikusi pranešdama apie sutarčių nutraukimą ir sąskaitų uždarymą. Tačiau tokia prezumpcija neatitinka faktinės situacijos, finansų rinkos realijų ir Lietuvos banko viešai skelbiamų priežiūrinių lūkesčių dėl „safeguarding“ sąskaitų. Taip pat mano, kad teismas iš esmės perkėlė apeliantei pareigą įrodyti neigiamą faktą – tai yra įrodyti, kad ji negali atsidaryti sąskaitos niekur.
7.6. Apelianto teigimu, „safeguarding“ sąskaitos uždarymas be realios ir laiku prieinamos alternatyvos yra susijęs su viešuoju interesu – elektroninių pinigų įstaigos, šiuo atveju – apeliantės, klientų teisių apsauga ir finansų sistemos stabilumu. Todėl nagrinėjant laikinųjų priemonių taikymą, šis viešasis interesas turi būti tinkamai įvertintas.
7.7. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias priemones, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-611/2024 išdėstytą doktriną ir faktiškai leido atsakovei įgyvendinti kraštutinę priemonę (santykių nutraukimą) dar prieš išnagrinėjant ginčą iš esmės.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti.
8.1. Atsakovės teigimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos, nes sutampa su apelianto ieškinio reikalavimais (ieškinio dalyku), jas taikant byla neleistinai būtų išnagrinėta iš esmės. Be to, iki ieškinio padavimo situacija dėl lėšų perkėlimo susidarė dėl paties apelianto delsimo ir neveiklumo, nes apeliantui buvo sudarytos visos galimybės perkelti lėšas į sąskaitas kitose finansų įstaigose bei tinkamai pasirengti šiems pokyčiams, sutarčių nutraukimo terminas, geranoriškai buvo pratęstas iki 2025 m. lapkričio 27 d.
8.2. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu teismo nutarties panaikinimas ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, apeliantui nesukels jokių norimų materialiųjų teisinių pasekmių, nes yra pasikeitusi faktinė situacija iš esmės, nebeliko saugomo objekto, nes banko sąskaitos buvo uždarytos, apeliantas turėtas piniginės lėšas, esančias pas atsakovę, persivedė į kitą banką ir nebesinaudoja jokiomis atsakovės (kaip banko) paslaugomis, t. y. 2025 m. lapkričio 27 d. atsakovė visas sutartis su ieškovu nutraukė, 2025 m. lapkričio 27 d. ieškovas visas savo (ir savo klientų) piniginės lėšas, laikytas pas atsakovę bankų sąskaitose, persivedė į kitas kredito įstaigas, visos ieškovo banko sąskaitos (3 vnt.) buvo uždarytos 2025 m. lapkričio 28 d. bei 2025 m. gruodžio 1 d.
8.3. Mano, kad atskirasis skundas turi būti atmestas, nes nebeliko ginamo objekto, pažeidžiamų apelianto teisių ir grėsmės joms. Apeliantas savo konkliudentiniais veiksmais (persivedamas pinigines lėšas į kitas banko sąskaitas) de facto atsisakė savo teisių ir pažeistų interesų, jis nebėra banko klientas, todėl net ir pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemonės, jos apeliantui šiuo metų nebesukels jokių norimų procesinių – materialių pasekmių.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
11. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti su ieškovu sudarytas Banko sąskaitos sutartį ir Banko sąskaitos sutartį dėl elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimų įstaigų klientų lėšų laikymo ir jį panaikinti; uždrausti atsakovei uždaryti tris ieškovės sąskaitas, įpareigojant atsakovę toliau teikti paslaugas ieškovui.
12. Reikalavimų užtikrinimui ieškovas iš esmės prašė sustabdyti banko sąskaitos sutarčių nutraukimo procesą ir įpareigoti atsakovę laikinai nesiimti jokių veiksmų, susijusių su banko sąskaitų uždarymu, paslaugų nutraukimu ar apribojimu ir lėšų iš šių sąskaitų pervedimu, arba, alternatyviai, įpareigoti atsakovę tęsti paslaugų teikimą ribota apimtimi iki kol ieškovas atidarys alternatyvias sąskaitas ir bus užtikrintas sklandus klientų lėšų perkėlimas, sustabdyti klientų lėšų saugojimo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) uždarymo įgyvendinimą, kol bus išspręstas ginčas dėl šių veiksmų teisėtumo arba kol bus užtikrinta galimybė ieškovui organizuoti ir saugiai perkelti klientų lėšas į kitą reguliacinius reikalavimus atitinkančią sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą atmetė, konstatavęs, kad tokio prašymo patenkinamas sutaptų su ieškinio reikalavimo patenkinimu, kad pati atsakovė jau paliko ieškovo atsiskaitymo paslaugą aktyvią iki lapkričio pabaigos, sprendė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, kurios trukdytų jam sudaryti kitą sutartį dėl sąskaitos atidarymo kitame ar tame pačiame banke.
Šalies argumentai
14. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, teigdamas, kad teismas paneigė laikinųjų apsaugos priemonių, kurios užtikrina status quo, esmę, nesprendė alternatyvaus ieškovo prašymo ir nevertino prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių svarbos tiek ieškovui, tiek jo klientams, neatsižvelgė į viešąjį interesą. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, šiuo atveju, nebėra aktualus, nes ieškovo sąskaitos jau yra uždarytos ir ieškovas visas savo lėšas yra perkėlęs į kitas sąskaitas.
15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
16. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ta aplinkybė, kad teismas sprendė dėl grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui bei vertino laikino ginčo situacijos sureguliavimo galimybę, leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktą ieškinį vertino kaip tikėtinai pagrįstą.
17. Nustačius, kad apelianto ieškinys nėra prima facie nepagrįstas, vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.
18. Kaip jau minėta, skųsdamas teismui atsakovės sprendimą dėl vienašališko sutarčių (dėl banko sąskaitų) nutraukimo, prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iš esmės siekė, kad iki ginčo sprendimo priėmimo, atsakovė sustabdytų savo sprendimo dėl sutarčių su ieškovu nutraukimo procesą ir laikinai ieškovui būtų suteikta teisė naudotis turimomis banko sąskaitomis.
19. Nagrinėjant atskirąjį skundą nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 27 d., skundžiamos nutarties priėmimo dieną, atsakovė visas sutartis su ieškovu nutraukė, o ieškovas 2025 m. lapkričio 27 d. visas savo piniginės lėšas, laikytas pas atsakovę bankų sąskaitose, persivedė į kitas kredito įstaigas, kaip nurodo atsakovė, visos ieškovo banko sąskaitos (3 vnt.) buvo uždarytos 2025 m. lapkričio 28 d. bei 2025 m. gruodžio 1 d. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme pateikto ieškovo dubliko, šių aplinkybių ieškovas neginčija, dublike, atsižvelgdamas į po ieškinio pateikimo pasikeitusią faktinę situaciją – ieškovo sąskaitų uždarymą ir sutartinių santykių pasibaigimą, ieškovas nusprendė atsisakyti reikalavimo uždrausti atsakovei uždaryti ieškovo sąskaitas ir įpareigoti atsakovę toliau teikti paslaugas proporcingu, rizika pagrįstu režimu. Nors ieškinio reikalavimo atsisakymo priėmimo klausimas atskirojo skundo nagrinėjimo metu dar nėra išspręstas, ši ieškovo išreikšta pozicija reiškia, kad ieškovui šiuo metu nebėra aktualus sutartinių santykių tęsimas, o juo labiau – laikinas situacijos sureguliavimas, kuris, šiuo metu, nebėra objektyviai įmanomas, kadangi sutartiniai santykiai yra nutraukti, banko sąskaitos yra uždarytos, o ieškovo lėšos perkeltos į kitas finansines įstaigas.
20. Ta aplinkybė, kad ieškovas visas atsakovės įstaigoje turėtas lėšas (savo ar jo klientų) jau 2025 m. lapkričio 27 d. perkėlė į kitas sąskaitas, leidžia spręsti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones nebus užtikrintas būsimo, galbūt, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kad ieškovas nepagrindė, jog egzistuoja aplinkybės, trukdančios jam atsidaryti sąskaitas kitose įstaigose. Nors atskirajame skunde ieškovas akcentuoja ypač sudėtingą naujų sąskaitų atidarymo procesą, viešojo intereso neužtikrinimą ir pan., byloje nustatytos aplinkybės apie lėšų pervedimą į kitas sąskaitas dar 2025 m. lapkričio 27 d. patvirtina, kad šie apelianto argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
21. Atsižvelgus į tai, kad jau skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes banko sąskaitų sutartys buvo nutrauktos ir visos ieškovo lėšos pervestos į kitas sąskaitas dar 2025 m. lapkričio 27 d., o atskirojo skundo nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitus faktinei situacijai byloje, t. y. atsakovei 2025 m. lapkričio 28 d. bei 2025 m. gruodžio 1 d. uždarius visas ieškovo banko sąskaitas, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, šioje konkrečioje situacijoje, nėbėra objektyviai galimas.
22. Dėl išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei būtinumo sureguliuoti esamą padėtį nebuvimą, ir skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog, šiuo konkrečiu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas.
23. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.