Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-03-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-1710-540/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
A2.6.-1710-540/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01239-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1710-540/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01239-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 9 d. apie 13.50 val., Kaune, Raudondvario pl. 107A esančioje degalinėje „Statoil“, A. S., pradėdamas vairuoti transporto priemonę – automobilį Ford Mondeo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neatjungė užpylimo žarnos ir ją nutraukė. Šiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. kaltę dėl eismo įvykio pripažino visiškai, savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos iš esmės nepripažino ir paaiškino, kad atvažiavo į degalinę užsipilti kuro-dujų. Užsipylęs atsiskaitė su operatore, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Pajuto timptelėjimą ir suprato, kad neatjungė užpylimo pistoleto. Sustojo, grįžo atgal, sujungė nutrauktą šlangą ir jam pasirodė, kad viską sutvarkė. Sėdo į mašiną ir nuvažiavo.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad buvo nutraukta dujų užpylimo šlanga (b. l. 3), foto nuotraukos (b. l. 4), Ž. Š. paaiškinimas (b. l. 5), tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo (b. l. 6), A. S. paaiškinimas (b. l. 10), dokumentų kopijos (b. l. 11-13), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14-18).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3), foto nuotraukų (b. l. 4), tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo (b. l. 6), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. paaiškino matyti, kad 2016 m. vasario 9 d., apie 13.50 val., Kaune, Raudondvario pl. 107A esančioje degalinėje „Statoil“, A. S., pradėdamas vairuoti transporto priemonę – automobilį Ford Mondeo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neatjungė užpylimo žarnos ir ją nutraukė. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. S. surašytas ir už tai, kad jis, 2016 m. vasario 9 d., apie 13.50 val., Kaune, Raudondvario pl. 107A esančioje degalinėje „Statoil“, padaręs eismo įvykį, kurio metu nutraukė dujų užpylimo įtaisą, tuo jį sugadindamas, būdamas eismo įvykio dalyvis, nepranešė apie įvykį degalinės operatorei ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d.

Atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybė tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. S., pradėdamas važiuoti nuo degalinės kolonėlės su įstatytu į automobilio degalų baką užpylimo pistoletu, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir jį nutraukė nuo užpylimo žarnos. Pamatęs tai sustojo, pistoletą ir kuro užpylimo žarną sujungė. Niekam nepranešė dėl to, kad nepagalvojo, jog kažkam dėl to padaryta žala. Vertinant situaciją formaliai, tokie A. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau teismas, spręsdamas dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose privalo konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012). Į šią aktualią praktiką atsižvelgiama ir apygardų teismuose nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pagal apeliacinius skundus (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-1108-628/2013, Kauno apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-704-658/2013).

Įvertinus šioje byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad A. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pradžių A. S. faktinių pažeidimo aplinkybių neneigė, pripažino, kad dėl jo veiksmų iš pistoleto išsinėrė kuro užpylimo žarna. Sujungęs kuro užpylimo šlangą manė, kad viską sutvarkė gerai ir jokio sugadinimo nėra, todėl išvažiavo. Degalinės operatorės paaiškinime, tarnybiniame pranešime dėl įvykio nėra detalizuojama, kokie apgadinimai padaryti, nurodoma, kad buvo nutraukta kuro užpylimo žarna. Šios aplinkybės patvirtina, kad žymesni sugadinimai kuro užpylimo įrenginiui padaryti nebuvo. Pagal sugadinimo pobūdį pažeidėjas galėjo nesuvokti padaręs realią žalą degalinei. Tyčios A. S. veiksmuose nebuvimą patvirtina ir tai, kad jis, pamatęs, jog išsinėrė kuro užpylimo žarna, sustojo, ją bandė sutaisyti, jo nuomone, ją sutvarkė, ir tik tada išvažiavo. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog A. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. nėra nustatytas būtinasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis – kaltė. Konstatuojama, kad A. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. S. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. S. skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą - 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16055249763.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).