- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- ATP-1108-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo K. B. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bei nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
K. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013 m. birželio 1 d., apie 00.26 val., degalinėje „L. B.“, esančioje Naugarduko g. 74, Vilniuje, vairuodamas automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neištraukė kuro užpylimo žarnos ir neįsitikino, kad tai daryti saugu, pavažiavo į priekį ir nutraukė kuro užpylimo žarną, iš eismo įvykio vietos K. B. pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu apgadinta kuro užpylimo žarna.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamo eismo įvykio dieną, pajudėjęs iš eismo įvykio vietos apeliantas išgirdo keistą garsą, po kurio iš karto sustojo. Pamatęs paliktą atvertą automobilio kuro dangtelį ir iš jo kyšantį kuro užpylimo pistoletą, pastarasis lėta atbuline eiga grįžo prie kuro užpylimo kolonėlės. Išlipęs iš automobilio apeliantas pastebėjo ir gulinčią kuro užpylimo žarną, kurios gale buvo geležinė jungtis. Prie jos jokių kuro išsipylimo žymių nebuvo ir apeliantas suprato, kad minėta žarna nesugadinta. Tuomet jis (K. B.) sujungė kuro užpylimo žarną su pistoletu. Esant tokioms aplinkybėms apeliantas suvokė, kad jokia žala svetimam turtui nepadaryta. 2013 m. birželio 21 d. sužinojęs apie „L. B.“ padarytą žalą, pastarasis geranoriškai ją atlygino.
Teigia, kad neturėjo jokio tikslo slėptis ar vengti administracinės atsakomybės. Apelianto teigimu, jeigu kuro užpylimo žarna nebūtų susijungusi su pistoletu, jis į eismo įvykio vietą būtų kvietęs policijos pareigūnus kaip ir numato Kelių eismo taisyklės.
Pabrėžia, kad vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 232 punktu, kuris buvo inkriminuotas, nekilo pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai ar degalinės operatorei, nes eismo įvykyje kiti eismo dalyviai nedalyvavo, o degalinės darbuotoja nelaikoma eismo įvykio dalyviu su kuriuo jis (K. B.) turėjo susitarti dėl įvykio ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Juo labiau, jokios realios galimybės pranešti operatorei apie įvykusį įvykį nebuvo, nes įėjimas į degalinės pastatą buvo užrakintas, o operatorės patalpoje nesimatė.
Be to, byloje nebuvo paneigta aplinkybė, jog jo (K. B.) sujungta kuro užpylimo žarna su pistoletu buvo naudojama ir atitiko savo paskirtį. Pastebi, kad degalinės atstovai dėl įvykusio eismo įvykio į policiją kreipėsi tik 2013 m. birželio 4 d., t.y. praėjus net trims paroms po eismo įvykio, jokių duomenų, patvirtinančių, kad šia kuro užpylimo žarna laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. (eismo įvykio diena) iki 2013 m. birželio 4 d., kai buvo kreiptasi į policiją, nebuvo naudojamasi pagal paskirtį, ar kam nors buvo padaryta kokia nors žala, atsiradusi dėl netinkamo kuro užpylimo žarnos sujungimo su pistoletu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu K. B. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Nors apeliaciniu skundu ir neginčijama apelianto kaltė dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau nesutinkama su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., teigiant, kad K. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino neturėdamas tyčios, būdamas įsitikinęs, kad degalinei nebuvo padaryta jokia žala.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo bei taikymo aspektu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, kuriose įtvirtinta jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai K. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Byloje nustatyta, kad K. B. pradėjo važiuoti neišėmęs iš automobilio kuro užpylimo angos kuro užpylimo žarnos ir ją nutraukė. Po šio įvykio, apeliantas sustojo, išlipo iš automobilio ir ištrūkusią degalų žarną pritvirtinto prie stovo, po ko, iš įvykio vietos išvažiavo. Žiūrint formaliai tokie pažeidėjo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo (kaltės) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, panašiose savo aplinkybėmis į nagrinėjamą, yra ne kartą konstatavęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Iš nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad degalinės administracija K. B. pretenzijų neturi, nes jis padarytą žalą atlygino (b. l. 37). Remiantis byloje pateiktu remonto darbų sąmatos turiniu, padaryta žala nėra didelė. Kuro pylimo įrenginys nebuvo stipriai sugadintas. Šios aplinkybės pavirtina apelianto versiją, jog dėl įvykio niekas nesulūžo, tik kuro pylimo žarna išsimovė iš kuro pylimo įrenginio, iš ko jis (K. B.), įstatęs į kuro pylimo įrenginį kuro pylimo žarną, suprato, kad jokios realios žalos degalinei nepadarė. Be to, iš byloje pateikto nagrinėjamo eismo įvykio vaizdo įrašo (b. l. 7) matyti, kaip automobilis Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privažiuoja prie kolonėlės, vairuotojas – K. B., išlipa, įstato kuro užpylimo įrenginį į automobilio kuro baką, nueina, po to sugrįžta kalbėdamas telefonu, įlipa atgal į automobilį ir pajuda iš vietos neištraukęs kuro užpylimo įrenginio iš savo automobilio; po to vairuotojas sugrįžta atgal, vėl išlipa iš automobilio, sutvarko kuro užpylimo įtaisą ir vėl išvažiuoja. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina K. B. versiją, jog objektyviai apie tai, kad padaryta žala svetimam turtui, jis sužinojo tik 2013 06 20. Tuo tarpu 2013 06 01, kuomet jis pajudėjo iš degalinės su neištrauktu iš kuro bako pistoletu ir išgirdo keistą garsą, tada sustojo, atsidaręs dureles, pamatė paliktą kyšantį pistoletą, taigi suprato, kad pistoletas atsijungė nuo šlangos, sugrįžo atbuline eiga į vietą, išlipęs pamatė gulinčią kuro tiekimo šlangą, tačiau prie jos jokių kuro išsipylimo žymių nebuvo, taigi suprato, kad žarna nesugadinta; išėmus iš bako pistoletą, jį apžiūrėjo, matomų sugadinimų nebuvo, sujungė pistoletą su žarna, bandė ją ištraukti, tačiau ji neišsitraukė, taigi suprato, kad šlangos galo geležinę dalį tinkamai sujungė su pistoletu, t. y. jokio daikto nesugadino.
Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad K. B. iš įvykio vietos pasišalino, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir vieningai formuojamoje teismų praktikoje.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas K. B. kaltės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. klausimą netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į vieningai formuojama teismų praktiką analogiškose bylose, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris dalyje dėl K. B. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. naikinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
K. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą dalyje dėl K. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Panaikinti K. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskirtą administracinę nuobaudą – 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.