Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimo J. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

J. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2013 m. kovo 29 d., apie 23.50 val., degalinėje „Statoil“, esančioje Žemaičių pl. 19, Kaune, vairuodama automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdama važiuoti iš stovėjimo vietos, neišėmė kuro užpylimo žarnos iš automobilio kuro užpylimo angos, pavažiavo ir ją nutraukė. Be to, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinta degalinės įranga. Šiais veiksmais J. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktų reikalavimus. Kauno apylinkės teismas J. L. pripažino kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. - 100 (vieno šimto) litų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d., - 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudas subendrinus, galutinė administracinė nuobauda jai paskirta - 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

J. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo naikinamas ir byla šioje dalyje nutraukiama.

Apeliantė savo kaltės neneigia ir skundu prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir todėl nepagrįstai J. L. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis –įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Byloje nustatyta, kad J. L. pradėjo važiuoti neišėmusi iš automobilio kuro užpylimo angos kuro užpylimo žarnos ir ją nutraukė. Po šio įvykio, jai automobilį sustabdžius, J. L. vyras išlipo iš automobilio ir bandė ištrūkusią degalų žarną pritvirtinti prie stovo, tačiau jam nepavykus to padaryti, ji iš įvykio vietos nuvažiavo. Žiūrint formaliai tokie pažeidėjos veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo (kaltės) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, panašiose savo aplinkybėmis į nagrinėjamą, jau yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad degalinės administracija J. L. pretenzijų neturi, nes ji padarytą žalą atlygino (b.l. 12). Nors degalinės administracija rašte nedetalizuoja, kokie konkrečiai sugadinimai buvo padaryti, tačiau iš nurodytos žalos dydžio (89 litai), darytina išvada, kad kuro pylimo įrenginys ne tik kad nebuvo stipriai sugadintas, bet priešingai- pavirtina pareiškėjos versiją, jog dėl įvykio niekas nesulūžo, tik kuro pylimo žarna išsimovė iš angos, iš ko J. L. suprato, kad jokios realios žalos degalinei nepadarė, o šie pinigai buvo skirti apmokėjimui meistrui, kuris sujungė žarną. Be to iš byloje esančio vaizdo įrašo matosi, jog J. L. atvykus į degalinę vyko perdavimas, degalinė buvo uždaryta ir klientai neaptarnaujami, kas vėlgi dalinai patvirtina jos versiją, kad nebuvo galimybės ir pabendrauti su degalinės operatore. Tai leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad J. L. iš įvykio vietos pasišalino, siekdama išvengti atsakomybės. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime irgi nurodė, jog byloje nėra domenų apie tai, kad pažeidėja iš įvykio vietos pasišalino siekdama išvengti atsakomybės, tačiau šią aplinkybė vertino sprendžiant ne kaltės, o skirtinos nuobaudos individualizavimo klausimą, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir priėmė šioje dalyje neteisėtą sprendimą.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad J. L., išvažiuodama iš degalinės manė, kad jokios žalos nepadarė, t. y. nesuvokė, jog jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju J. L. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, teisėjas

nutaria:

J. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimo dalį, kuria J. L. nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, panaikinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą J. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimo dalį dėl ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo panaikinti.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.