- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- eI3-2636-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00807-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
- Trečiasis asmuo
- D. K.
- Pareiškėjas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą (prašymą) atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl rašto panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo D. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2021 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. kovo 12 d. raštą Nr. 1P-3950 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsakovė nesutiko, kad D. K. būtų skiriama tarnybinė nuobauda. Skunde neteisingai nurodyta skundžiamo rašto Nr. 1P-3950 data, kuri turi būti ne 2021 m. kovo 16 d., o 2021 m. kovo 12 d.
Nurodo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1B-947 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl (duomenys neskelbtini) inspektoriaus D. K. veiksmų. Komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2021 m. vasario 22 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8P-228. Išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiasis inspektorius D. K. 2020 m. lapkričio 8-9 dienomis dirbdamas (duomenys neskelbtini) kelio poste darbo vietose Nr. 8, 9 ir 11 (nuo 9 val. iki 9 val.), 2020 m. lapkričio 8 d., apie 17.12 val., atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių, muitinio tikrinimo G1 eismo juostą, atvykusiai transporto priemonei Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su tranzito deklaracija MRN (duomenys neskelbtini), kurią priėmus suveikė rizikos profilis ir 17.15 val. ji buvo nukreipta į raudoną kanalą (privalomas muitinės tikrinimas), nurodant muitinio tikrinimo kodus „707 – Patikrinti prekes detaliai“ ir „960 – patikrinti ar muitinei pateiktoms prekėms atlikta privaloma kitų institucijų kontrolė“. D. K. savo funkcijas atliko netinkamai, nes jam žinant, kad minėta transporto priemonė, pagal muitinio tikrinimo būdo kodą „960 Patikrinti ar muitinei pateiktoms prekėms atlikta privaloma kitų institucijų kontrolė“ tikrinimui nusiųsta pas VAT specialistus ir tikrinimas dar nėra baigtas prie tikrinimo kodo „960“ 2020 m. lapkričio 9 d. 01:55:25 nepagrįstai įvedė tikrinimo rezultatą „T01 – neatitikimų nenustatyta“, apie tikrinimo rezultatus neturėdamas duomenų iš VAT specialistų; 2020 m. lapkričio 9 d. 1.56 val. minėtai transporto priemonei pats suformavęs pavedimą tikrinti pagal muitinio tikrinimo būdo kodą „976 skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis“ nepaskyrė vykdančiojo posto pareigūno, dėl ko nebuvo pagal nustatytą tvarką RKS pareigūnams pateikti skenuojamos transporto priemonės krovinio dokumentai bei vėliau po RKS skenavimo negražinti šie dokumentai atgal; jam aiškiai matant, kad prie mutinio tikrinimo būdo kodo „976 – skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis“ MGP pareigūnui (J. J.) 2020 m. lapkričio 9 d. 1.56 val. patikrinimo rezultato dalyje nurodžius rezultato kodą „T-05 Atlikus patikrinimą pasirinktas kitas papildomas tikrinimo būdas“ ir aprašymą „Tikrinti krovinį vizualiai, reikia iškrauti pirmas paletes nuo galo“ bei prie tikrinimo būdo kodo „707 – Patikrinti prekes detaliai“, pareigūnas D. K., nei pats atliko krovinio tikrinimo pagal pateiktus aprašymus, nei pavedė kitam posto pareigūnui atlikti krovinio tikrinimo, tačiau 2020 m. lapkričio 9 d. 2.53 val. nepagrįstai nurodė trikovės neatitinkantį rezultatą „T01-Neatitikimų nenustatyta“. Savo veika (veikimu – nepagrįstai įvedant tikrinimo rezultatą „T01“ prie tikrinimo būdo kodo „960“) ir (neveikimu – kitais nustatytais atvejais) (duomenys neskelbtini) inspektorius D. K. šiurkščiai pažeidė teisės aktus, pareigūno veika padaryta tyčia, kadangi pagal objektyviai nustatytas aplinkybes, pareigūnas suprato savo veikos žalingumą, numatė dėl to galinčius kilti padarinius, tačiau netinkamai atlikdamas jam pavestas funkcijas ir leisdamas iš posto išvykti nepatikrintai transporto priemonei sąmoningai leido jiems atsirasti. Įvertinus tarnybinio patrinkimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas D. K. skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Atsižvelgdamas į tai, kad D. K. yra profesinės sąjungos renkamo organo narys, Muitinės departamentas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. (5.46)3B-1152 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. K.“ kreipėsi į Muitinės profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Muitinės darbuotojų profesinės sąjunga 2021 m. kovo 16 d. raštu Nr. 1P-3950 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra neadekvatus ir nepagrįstas įrodymais bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėjo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjunga nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Tokia teisė
numatyta Profesinių sąjungų įstatyme. Mano, kad tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2021 m. kovo 12 d. raštu Nr. 1P-3950 būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. (duomenys neskelbtini) inspektorius D. K., atlikdamas pareigas (duomenys neskelbtini) poste, davė nurodymą rentgenologams skenuoti rentgeno sistema, bet nenunešė dokumentų rentgenologams, tačiau tai negali būti priežastis, kad po atlikto RKS patikrinimo rentgenologas neprivalo atnešti ir perduoti dokumentų D. K. į rankas. Rentgenologai, suradę kažką įtartiną, privalo apie tai informuoti muitinės pareigūną, nukreipusį RKS kontrolei. Tačiau taip šiuo atveju nebuvo padaryta. Tai galėjo D. K. suklaidinti ir leisti jam manyti, kad ten nėra nieko įtartino. Iš šio tyrimo akivaizdžiai matosi, kad komisija neišsamiai atliko tarnybinį patikrinimą ir neįvertino visų aplinkybių. Bet kokiu atveju, jei jau yra kažkas rimtai įtartino, rentgenologai patys atlydi transporto priemonę tolesniam muitinės formalumų įforminimui. Tačiau šį kartą taip padaryta nebuvo. Atliekant tyrimą nevertinti rentgenologės J. J. veiksmai, kuri neturėjo teisės perduoti dokumentų vairuotojui, nors įtarė, kad yra nedeklaruotas krovinys. Darytina išvada, kad šiuo atveju baudžiamas tik pareigūnas – profesinės sąjungos narys, o profesinei sąjungai nepriklausančios pareigūnės J. J. veiksmai nevertinti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) inspektoriaus D. K. pastangomis ir jo iniciatyva nurodytas transporto priemonė buvo surasta ir grąžinta į postą. Iš tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnui nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Mano, kad nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, o išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais, siūlymas skirti neadekvačią ir neatitinkančią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą posto vyriausiajam inspektoriui D. K., profesinės sąjungos nariui, yra susijęs tik su jo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
9. Pareiškėjas su tokiu raštu nesutinka, todėl prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą.
10. Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis. Darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis). Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalis).
Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Aprašo 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
11. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.
LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020).
12. Atsakovė skundžiamame rašte nurodo, kad Muitinės departamentas siūlydamas skirti tarnybinę nuobaudą taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų, profesinės sąjungos narių, persekiojimą.
Tačiau pažymėtina, kad šie atsakovės rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais; tai tik niekuo nepagrįstos prielaidos. Skundžiamame rašte nenurodyta nei viena aplinkybė, iš kurios galima būtų daryti išvadą, kad pareigūnas yra persekiojamas, dėl buvimo profesinės sąjungos nariu. Atsakovė nurodo aplinkybę, kad šioje situacijoje yra baudžiamas tik pareigūnas, kuris yra profesinės sąjungos narys, o profesinei sąjungai nepriklausančios J. J. veiksmai nevertinti, taip pat komisija netyrė ir pareigūno R. G. veiksmų ir pareigų atlikimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvada surašyta dėl (duomenys neskelbtini) inspektoriaus D. K. ir (duomenys neskelbtini) inspektoriaus R. G. veiksmų. Būtent R. G., atsižvelgiant į jo tarnybinę veiklą ir tarnybinio nusižengimo padarymo, kaltės formą (aplaidumas), pasekmes bei kitas aplinkybes, buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, pasiūlymui buvo pritarta.
13. Skundžiamame profesinės sąjungos atsisakyme duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, atsakovė analizuoja atliktą tarnybinį patikrinimą, nurodo, kad ignoruojamos pareigūno pasiaiškinime nurodytos aplinkybės, be to, faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai, todėl jam negali būti taikoma atsakomybė dėl aplaidaus savo pareigų atlikimo ar pasikartojančių šiurkščių, akivaizdžių teisės aktų pažeidimų.
Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Iš byloje pateiktos tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. buvo užduoti klausimai, gauti atsakymai ir juos, taip pat asmens pasiaiškinimas dėl įvykio aplinkybių. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad D. K. savo tyčiniais veiksmais leido išvažiuoti kontrabandai iš Lietuvos Respublikos teritorijos, be to, padarytu pažeidimu buvo šiurkščiai pažeistos jo veiklą reglamentuojančios teisės normos. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į asmens charakteristiką, į tai, kad asmuo yra ilgametis muitinės darbuotojas, bei į tai, jog pareigūnas savo aktyviais veiksmais padėjo susigrąžinti transporto priemonę į postą, detaliai ją patikrinti ir nustatyti pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda D. K. taikoma dėl netinkamo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje.
14. Atsakovė skundžiamame rašte nesutinka su D. K. skirta tarnybine nuobauda, ji vertinama kaip per griežta, mano, kad priimtas sprendimas perkelti D. K. į žemesnes pareigas yra neadekvatus ir nepagrįstas įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Tačiau atsakovė nepateikė argumentų, kaip asmeniui numatyta skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste profesinėje sąjungoje. Pabrėžtina, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo vertinti tik tuo aspektu, ar skirta tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje.
15. Be to, kaip nurodoma ir teismų praktikoje, trečiojo suinteresuoto asmens priklausymas profesinei sąjungai ir asmeniui taikomos garantijos negali būti supriešintos su institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, teise taikyti tarnautojui drausminio pobūdžio priemones. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą savaime neįrodo, kad tarnybinę nuobaudą asmeniui ketinama skirti už jo narystę profesinėje sąjungoje.
16. Atsižvelgiantį į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės 2021 m. kovo 12 d. raštas Nr. 1P-3950 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsakovė nesutiko, kad D. K. būtų skiriama tarnybinė nuobauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Taigi, pareiškėjo skundas patenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą (prašymą) tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. kovo 12 raštą Nr. 1P-3950 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini) inspektoriui D. K..
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.