Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. K.) dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Sąjunga) 2021 m. kovo 12 d. raštą Nr. 1P-3950 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsakovas nesutiko, kad D. K. būtų skiriama tarnybinė nuobauda.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, jog Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius D. K. šiurkščiai pažeidė teisės aktus, pareigūno veika padaryta tyčia, kadangi pareigūnas suprato savo veikos žalingumą, numatė dėl to galinčius kilti padarinius, tačiau, netinkamai atlikdamas jam pavestas funkcijas ir leisdamas iš posto išvykti nepatikrintai transporto priemonei, sąmoningai leido jiems atsirasti. Įvertinus tarnybinio patrinkimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas D. K. skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas asmuo yra profesinės sąjungos renkamo organo narys, pareiškėjas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. (5.46)3B-1152 kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą skirti jam tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovas nenurodė nė vienos D. K. diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, bet vertino jam numatomos skirti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją. Tokiu būdu atsakovas įgijo nepagrįstą pranašumą prieš pareiškėją, trukdė įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdamas viešąjį interesą.

3. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas pabrėžė, jog jam suteikta teisė atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes, to nepadarius, nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikimą su tarnybinės nuobaudos skyrimu motyvavo dvigubų standartų taikymu, t. y. įsitikinimu, jog per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. Atsakovas teigė, kad aplinkybė, jog vyriausiasis inspektorius D. K. davė nurodymą skenuoti rentgeno sistema, bet nenunešė dokumentų rentgenologams, negali būti priežastimi, dėl kurios po RKS patikrinimo rentgenologas neprivalo atnešti ir perduoti dokumentų inspektoriui. Rentgenologai, suradę kažką įtartina, privalo apie tai informuoti muitinės pareigūną, nukreipusį RKS kontrolei, tačiau šiuo atveju taip nebuvo padaryta. Tokia aplinkybė galėjo suklaidinti D. K. ir leisti jam manyti, kad nenustatyta nieko įtartino. Atsakovas manė, kad komisija neišsamiai atliko tarnybinį patikrinimą ir neįvertino visų aplinkybių, be kita ko, rentgenologo veiksmų perduodant dokumentus pačiam vairuotojui, atsakomybėn traukiamo pareigūno paaiškinimų. Šiuo atveju baudžiamas tik pareigūnas – profesinės sąjungos narys, o profesinei sąjungai nepriklausančio pareigūno (rentgenologo) veiksmai liko neištirti. Pabrėžta, kad būtent D. K. pastangomis ir iniciatyva transporto priemonė buvo surasta ir grąžinta į postą. Nesant išsamiai atlikto tarnybinio patikrinimo, nenustačius muitinei padarytos žalos, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl tikėtino netinkamo pareigų atlikimo, o išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais, yra pagrindas pripažinti, jog siūlymas skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą D. K. yra susijęs tik su jo naryste bei veikla Sąjungoje.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą, t. y. panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. kovo 12 raštą Nr. 1P-3950 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui D. K..

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl vyriausiojo inspektoriaus D. K. ir vyresniojo inspektoriaus R. G. veiksmų, atsižvelgiant į D. K. padarytos veikos kaltės formą (tyčia), kilusias pasekmes (leido įvažiuoti kontrabandai į Lietuvos Respubliką), į tai, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeistos jo veiklą reglamentuojančios teisės normos, į jo veiklą iki pažeidimo padarymo (patenkinama), taip pat į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tačiau įvertinus jo charakteristiką už pastaruosius 2 tarnybos metus, kurioje jis vertinamas vidutiniškai, tai, kad pareigūnas yra ilgametis muitinės darbuotojas, bei tai, kad sužinojus, jog minėta transporto priemonė yra išleista neatlikus privalomo tikrinimo, pareigūnas aktyviais veiksmais padėjo susigrąžinti minėtą transporto priemonę į postą ir ją detaliai patikrinti, fiksuoti nustatytus pažeidimus, siūloma skirti jam tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas, 2021 m. vasario 23 d. rezoliucija pritarė siūlymui.

7. Departamentas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. (5.46)3B-1152 kreipėsi į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą, prašydamas duoti sutikimą D. K. skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

8. Sąjunga 2021 m. kovo 12 raštu Nr. 1P-3950 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Nurodė, kad sprendimas skirti drausminę nuobaudą neadekvatus ir nepagrįstas įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertino kaip poveikio priemonę pareigūnams – profesinės sąjungos nariams.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad Rašte išdėstyti teiginiai, jog pareiškėjas, siūlydamas skirti tarnybinę nuobaudą, ne tik taiko dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių persekiojimą, nepagrįsti jokiais įrodymais; tai tik niekuo nepagrįstos prielaidos. Rašte nenurodyta nė viena aplinkybė, patvirtinanti, kad pareigūnas yra persekiojamas dėl buvimo profesinės sąjungos nariu. Nors atsakovas tvirtino, kad šioje situacijoje baudžiamas tik D. K., kuris yra profesinės sąjungos narys, o profesinei sąjungai nepriklausančios J. J. veiksmai nevertinti, taip pat netirti pareigūno R. G. veiksmai ir pareigų atlikimas, tačiau minėta tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir dėl R. G. veiksmų. R. G., atsižvelgiant į jo tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, kaltės formą (aplaidumas), pasekmes bei kitas aplinkybes, buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, pasiūlymui pritarta.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Rašte atsakovas analizuoja atliktą tarnybinį patikrinimą, nurodo, kad ignoruojamos pareigūno pasiaiškinime nurodytos aplinkybės, ir teigia, jog pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai, todėl jam negali būti taikoma atsakomybė dėl aplaidaus pareigų atlikimo ar pasikartojančių šiurkščių, akivaizdžių teisės aktų pažeidimų. Teismas nesutiko su tokia pozicija, nes, jo vertinimu, iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, D. K. buvo užduoti klausimai, gauti atsakymai į juos, taip pat asmens pasiaiškinimas dėl įvykio aplinkybių. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareigūnas tyčiniais veiksmais leido išvažiuoti kontrabandai iš Lietuvos Respublikos teritorijos, be to, padarytu pažeidimu šiurkščiai pažeistos jo veiklą reglamentuojančios teisės normos. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į asmens charakteristiką, į tai, kad asmuo yra ilgametis muitinės darbuotojas, bei į tai, jog pareigūnas savo aktyviais veiksmais padėjo susigrąžinti transporto priemonę į postą, detaliai ją patikrinti ir nustatyti pažeidimus. Darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda D. K. taikoma dėl netinkamo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje.

11. Teismas dėl atsakovo teiginių apie siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos neadekvatumą pažymėjo, kad atsakovas nepateikė argumentų, kaip asmeniui numatyta skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste profesinėje sąjungoje. Sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje. Teismas akcentavo ir tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens priklausymas profesinei sąjungai ir asmeniui taikomos garantijos negali būti supriešintos su institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, teise taikyti drausminio pobūdžio priemones. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą savaime neįrodo, kad tarnybinę nuobaudą asmeniui ketinama skirti už jo narystę profesinėje sąjungoje. Teismas konstatavo, kad Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

III.

12. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą.

13. Atsakovas mano, kad teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, neišnagrinėjo bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė nešališkumo principą ir proceso šalims taikė dvigubus standartus. Teismas, nurodydamas, kad sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio nuostatas, dėl to atsakovas turėjo mažesnį laikotarpį bylos medžiagos analizei ir apeliacinio skundo parengimui. Atsakovas pakartoja, kad būtent profesinės sąjungos nariui D. K. siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pažeminimą profesinėse pareigose, o profesinei sąjungai nepriklausančios pareigūnės J. J. veiksmai neįvertinti, nors buvo būtina tai padaryti, siekiant sąžiningai įvertinti tikėtino tarnybinio nusižengimo buvimo faktą. Atsakovo įsitikinimu, susidariusioje situacijoje būtent rentgenologai, atlikę patikrinimą, nepasirūpino, kad transporto priemonė būtų atlydėta į detalaus patikrinimo vietą, dėl ko D. K. buvo suklaidintas. Nepaisant to, būtent šio pareigūno pastangomis ir iniciatyva išleista transporto priemonė buvo grąžinta į muitinės postą detaliam fiziniam patikrinimui. Atsakovo nuomone, pareiškėjas tik D. K. atžvilgiu šališkai ir tendencingai atliko tarnybinį patikrinimą, tačiau teismas ignoravo šią aplinkybę. Teismas turėjo dėti visas pastangas, siekdamas pašalinti kilusias abejones, pavyzdžiui, pareikalauti pareiškėjo pateikti informaciją, kodėl tyrimas atliktas tik D. K. atžvilgiu, kodėl tik šio asmens veiksmuose matomi tarnybinės atsakomybės požymiai, o J. J. veiksmuose neįžvelgta pažeidimų. Pareiškėjas taip pat nepašalino abejonių, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, kad jis nėra diskriminuojamas. Priešingai, šiuo atveju akivaizdu, jog tarnybinė nuobauda D. K. skiriama diskriminaciniais pagrindais, t. y. dėl jo narystės Sąjungoje. Atsakovas Rašte buvo išdėstęs faktus ir aplinkybes, jo nuomone, pagrindžiančius profesinės sąjungos narių persekiojimą. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo argumentai nepagrįsti, o ginčijamas atsisakymas pažeidė pareiškėjo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu. Teismas taip pat nepareikalavo iš pareiškėjo tokių įrodymų, tokiu būdu suteikdamas nepagrįstą pranašumą stipresniajai šaliai.

14. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

15. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi ištaisė techninę klaidą skundžiamoje nutartyje ir nurodė 30 dienų apeliacinio skundo padavimo terminą. Netinkamas apeliacinio skundo padavimo termino nurodymas neturi įtakos atsakovo teisei paduoti apeliacinį skundą ir neįrodo teismo šališkumo. Pareiškėjas paaiškina, kad jis nepradėjo tarnybinio patikrinimo J. J. atžvilgiu, nes nebuvo gauta informacijos apie tarnybinio nusižengimo sudėties požymius. Pareigūno buvimas profesinės sąjungos nariu neturi reikšmės sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo. Tarnybinis patikrinimas atliktas dėl R. G., kuris nėra profesinės sąjungos narys, veiksmų, pastarajam pareigūnui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Kita vertus, vieno ar kito pareigūno patraukimas / nepatraukimas tarnybinėn atsakomybėn nepaneigia fakto, kad D. K. padarė tarnybinį nusižengimą. Be to, atsakovas nepateikė informacijos, patvirtinančios, jog D. K. aktyviai dalyvauja Sąjungos veikloje ir dėl to darbdavys jį persekioja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas neįrodė, jog tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui D. K. ketinama skirti už jo narystę profesinėje sąjungoje, todėl atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą šiam valstybės tarnautojui laikytinas nepagrįstu. Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir tvirtina, jog teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik atsakyti į apeliacinio skundo argumentus.

19. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, jog profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus ir kad tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

21. Akcentuotina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012, 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-415/2018).

22. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turi būti atlikta tik tais aspektais, ar Sąjunga atsisakyme pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Sąjungoje.

23. Atsakovas atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Rašte grindė įsitikinimu, kad tarnybinę nuobaudą D. K. ketinama skirti taikant dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus ir toleruojant muitinės pareigūnų, kurie yra Sąjungos nariai, persekiojimą. Rašte teigiama, jog iš tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai, todėl jam negalėtų būti taikoma atsakomybė dėl aplaidaus savo pareigų atlikimo ar pasikartojančių šiurkščių, akivaizdžių teisės aktų pažeidimų. Tai, kad pareigūnas atliko vieną netikslų veiksmą, šiuo atveju negali suponuoti tarnybinės nuobaudos skyrimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas veikė savo kompetencijos ribose, atliko savo darbą tinkamai ir galbūt padarė klaidą viename etape. Aplinkybė, kad rentgenologai D. K. neperdavė į rankas dokumentų su transporto priemonės patikrinimo rezultatais, galėjo pareigūną suklaidinti ir leisti jam manyti, jog nieko įtartino nerasta. Tais atvejais, kai randama kažkas įtartino, rentgenologai patys atlydi subjektą tolesniam įforminimui, tačiau ginčo atveju tai nebuvo padaryta. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, nebuvo įvertinti rentgenologės J. J., kuri nepriklauso Sąjungai, veiksmai, t. y. aplinkybė, jog ji perdavė dokumentus transporto priemonės vairuotojui, nors įtarė, kad transporto priemonėje yra nedeklaruotas krovinys. Taigi, šiuo atveju baudžiamas tik pareigūnas, kuris yra Sąjungos narys. Komisija netyrė ir D. G., kuris taip pat nėra Sąjungos narys ir kuris priėmė ginčo transporto priemonės deklaraciją, veiksmų. Pabrėžta, kad būtent D. K. pastangomis ir iniciatyva transporto priemonė buvo surasta ir grąžinta į postą. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, minėtam pareigūnui negali būti taikoma atsakomybė už priimtus sprendimus ar padarytas pavienes klaidas, teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą arba itin neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra tokių duomenų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ketinama skirti drausminė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas – laikytina neadekvačia ir nepagrįsta įrodymais, neatitinkančia teisingumo ir sąžiningumo principų.

24. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijamo Rašto turinį bei atsižvelgdama į teisminio ginčo metu atsakovo papildomai pateiktus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nepaaiškino, kaip trečiajam suinteresuotam asmeniui numatyta skirti tarnybinė nuobauda yra susijusi su jo naryste profesinėje sąjungoje, o Rašte išdėstyti teiginiai apie Sąjungos nariams taikomus dvigubus standartus, jų persekiojimą grindžiami tik prielaidomis. Iš tiesų, byloje nėra konkrečių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie Sąjungos veiklą (ypač paties D. K. veiklą Sąjungoje), kitų Sąjungos narių persekiojimą. Pastebėtina, kad Rašte atsakovas iš esmės pripažino, jog ginčo incidento metu ne visi D. K. veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau nesutiko su tarnybinio nusižengimo metu padaryta išvada apie tai, kokios teisinės pasekmės dėl to turėtų būti jam taikomos. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys dokumentai patvirtina, jog buvo atliktas realus ginčo incidento tyrimas, pateiktas tarnybinio nusižengimo teisinis vertinimas, trečiasis suinteresuotas asmuo buvo apklaustas ir pateikė savo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Siūlant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į pareigūno charakteristiką, jo tarnybos Muitinėje trukmę bei atsakovo akcentuojamą aplinkybę, jog pareigūnas savo aktyviais veiksmais padėjo susigrąžinti transporto priemonę į postą, detaliai ją patikrinti ir nustatyti pažeidimus. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ne tik dėl D. K., bet ir dėl R. G., kuris, kaip nurodė atsakovas, nėra Sąjungos narys, veiksmų, pastarajam pareigūnui taip pat pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju bylos proceso šalių paaiškinimai bei byloje esantys dokumentai nepatvirtina prielaidos dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą buvo teisingai pripažintas nepagrįstu ir pažeidžiančiu pareiškėjo teisę taikyti tarnautojui drausminio pobūdžio priemones.

25. Akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Co?me ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).

26. Atsakovas abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo grindžia aplinkybe, kad skundžiamame teismo sprendime klaidingai nurodytas apeliacinio skundo padavimo terminas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau skundžiamame teismo sprendime nurodyta, jog sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovui buvo žinomas įstatyme įtvirtintas apeliacinio skundo padavimo terminas. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi, t. y. apeliacinio skundo padavimo dieną, ištaisė rašymo apsirikimą skundžiamame teismo sprendime, nurodydamas, jog sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas, pastebėjęs minėtą klaidą teismo sprendime, pasinaudojo teise prašyti teismo ištaisyti sprendime aptiktą rašymo apsirikimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 str. 2 d.) arba kitaip informavo teismą. Atsakovas taip pat nepateikė konkrečių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog toks rašymo apsirikimas buvo padarytas sąmoningai, dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo arba reikšmingai apribojo atsakovo galimybę naudotis procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginiai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą atmetami.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.