Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovei A. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

18. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

19. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

20. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).

22. Šio ieškinio dalykas – reikalavimas priteisti iš atsakovės 2290 Eur turtinės žalos atlyginimą, taigi, ieškovas sprendžiant pagal ieškinio dalyką, reiškia reikalavimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas) turi pagrįsti jos taikymui būtinų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos bei kaltę (CK 6.426-6.249 straipsniai). Todėl ieškovas turėtų įvardinti tiek atsakovės neteisėtus veiksmus, tiek nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias, kad ieškovo patirta žala yra nulemta atsakovės neteisėtų veiksmų (priežastinis ryšys), taip pat detalizuoti patirtą žalą. Šiuo atveju, nepaisant, kad reikalavimas formuluojamas kaip žalos atlyginimas, jis kildinamas iš savininko nuosavybės teisių gynimo, yra vindikacinio pobūdžio.

I. Dėl turtinės žalos atlyginimo

23. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė su ieškovo uošviu S. A. S. buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį iki jo mirties 2022 m. gruodžio mėn. Atsakovė su S. A. S. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), S. A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name. 2014 m. gegužės 21 d. atsakovės sugyventinis kartu su kitais bendraturčiais minėtą namą, žemės sklypą, ūkinį pastatą ir kitus statinius (inžinerinius) kiemo statinius esančius tuo pačiu adresu pardavė ieškovui. Iš byloje pateiktos žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šios sutarties 7.1 – 7.2. punktais nustatytas uzufruktas, kuriuo ieškovas sutiko ir įsipareigojo S. A. S. leisti gyventi iki gyvos galvos parduotame name bei naudotis visomis pastato patalpomis, pagalbinio ūkio statiniais ir žemės sklypu, o S. A. S. įsipareigojo pats sumokėti elektros, vandens tiekėjams bei komunalinių paslaugų tiekėjams visus mokesčius ir kitus mokėjimus, pagal apskaitos prietaisų rodmenis, kol gyvens parkuoduotame name ir naudosis visomis pastato gyvenamojo namo patalpomis, pagalbinio ūkio statiniais ir žemės sklypu. Minėtame name su S. A. S. po namo pardavimo liko gyventi ir atsakovė iki jo mirties 2022 m. gruodžio mėn., mirus atsakovės sugyventiniui, ji dar kurį laiką gyveno minėtame name, o ieškovui pareikalavus išsikraustė su dalimi minėtame name buvusių daiktų.

26. Iš teismui pateiktos namo pirkimo pardavimo sutarties sąlygų nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl name buvusių daiktų įsigijimo kartu su namu. Nors ieškovas teigia, kad jis žodžiu buvo susitaręs su S. A. S. dėl kilnojamųjų daiktų įsigijimo perkant namą, tačiau nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino šių aplinkybių (CPK 175 straipsnis 185 straipsnis). Tik liudytoja apklausta D. K. nurodė, kad pats ieškovas yra sakęs, jog namą nusipirko su daiktais.

27. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašymo atlyginti žalą pagrįstumo, įvertina ir aplinkybę, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kada baldai ir įranga, kuriuos jis nurodo kaip sugadintus ar pasisavintus atsakovės, buvo įsigyti (nepateikė jokių jų įsigijimo dokumentų, kokybės sertifikatų ir pan.), ar jie įsigyti nauji ar naudoti, dėl to teismas gali tik iš dalies įvertinti, ar jie atsakovės gyvenimo ieškovui priklausančiame name metu dėl savo techninių charakteristikų galėjo natūraliai nusidėvėti, ar tai padaryta dėl mechaninių apgadinimų ir pan. Juo labiau, teismui sunku įvertinti, kokios vertės ieškovo nurodomi daiktai ir baldai, nes nėra nė vieno dokumento, patvirtinančio bent vieno iš baldų įsigijimo kainą. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad ieškovas ieškinyje nurodydamas atskirų, jo teigimu, atsakovės sugadintų ar pasisavintų daiktų ar jų remonto kainas, nepateikė jokių įrodymų, kad šie daiktai buvo įsigyti nauji ar naudoti, ar suremontuoti ir pan. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti ieškovo nurodytos žalos dydžiu bei realiu ieškovo ketinimu šiuos baldus ar daiktus toliau naudoti pagal paskirtį be jų keitimo ar remontavimo. Atsakovė neigia žalos padarymo ieškovui faktą ir dydį, sutinka tik su tuo, kad išsikraustydama nepaliko ieškovui raktų, todėl jis galėjo patirti žalos dėl spynų širdelių pakeitimo. Dėl šios priežasties teismas, atskirai nedetalizuodamas anksčiau aptartas aplinkybes dėl žalos dydžio, pasisakys dėl kiekvieno ieškovo nurodyto daikto.

28. Kaip jau nustatyta iš ieškovo, atsakovės bei liudytojų paaiškinimų, atsakovės sugyventinis minėtame name gyveno kartu su savo mama, vėliau ir atsakove. Atsakovė su S. A. S. kartu pragyveno daugiau kaip 20 metų. Iš šalių bei liudytojų parodymų matyti, kad atsakovė su S. A. S. vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima. Liudytojomis apklaustos M. S. (buvusi S. A. S. žmona) ir A. F. (dukra), nurodė, kad didžiuosius daiktus pirkdavo S. A. S., nes jo uždarbis ir gaunama pensija buvo pakankamai geros. Tuo tarpu atsakovė taip pat nurodė, kad gaudavo geras pajamas. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė ir jos sugyventinis gyvendami kartu tvarkė būstą (CPK 185 straipsnis). Nors posėdžio metu tarp šalių kilo nesutarimas dėl atliktų įvairių remonto darbų kainos, tačiau šalys neginčijo, kad tam tikri remonto darbai, atsakovei gyvenant su S. A. S., buvo atlikti. Atsakovė su sugyventiniu įsivedė vandenį, remontavo namą, pirko arba gavo dovanų baldus ir namų apyvokos daiktus, buitinę techniką (CPK 175 straipsnis, 185 straipsnis).

29. Liudytoju apklaustas D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei ir S. A. S. buvo padovanojęs šaldytuvą, 5 langus ir indaplovę, televizorių. Liudytojas D. K. paaiškino, kad boilerį įdėjo jo dėdė, dujinę padovanojo pusbrolis M. R., nes jam nebereikėjo. Jis taip paaiškino, kad atsakovė jam sakiusi, jog pirko sekciją. Liudytoja M. S. paaiškino, kad pas atsakovę buvo baltos kėdės, baltas stalas, 2 sofos-lovos, sekcija, mediniai suoliukai. Dvi kėdes buvo nupirkęs ieškovas plastmasines, o pačių kėdžių tikrai daugiau buvo. Kas kitus daiktus nupirko ar jų įsigijimo aplinkybių, teigė nežinanti. A. S. buvo darbštus, gaudavo gerą darbo užmokestį, jai išsiskyrus su S. A. S., dukra A. F. sakiusi jai, kad jis pirkdavo didžiuosius daiktus. Liudytoja dėl suoliukų patvirtino, kad ieškovas juos įsigijo šventės metu. Tuos suoliukus ieškovas pirmiausiai buvo parsivežęs pas save į namus, o vėliau išvežė pas S. A. S.. Atsakovės teigimu, balioną ir dujų reduktorių ji parsivežė iš savo namų, šviestuvą pirko pati. Stalą ir virtuvinį kampą buvo davęs atsakovės sūnus K. R.. Sekciją, fotelius ir sofą-lovą jie pirko kartu su S. A. S.. Iš kaimynės ji buvo pirkusi du stalus ir keturis suoliukus, o jokio sulankstomo stalo nebuvo. Pirko 6 vnt. žaliuzių, kurias taip išsivežė. Medinius karnizus išsivežė taip pat nes buvo jos pirkti. Atsakovė teigė, kad ji su S. A. S. pirko dvi kėdes, kurias paliko išsikraustydama. Elektros dangtelis trukdė pristumti sekciją prieš sienos todėl ir buvo nuimtas, bet tai buvo padaryta prieš daug metų.

31. Iš šalių bei liudytojų paaiškinimų, matyti, jog dalis jų paaiškinimų dėl tam tikrų daiktų įsigijimo aplinkybių skiriasi, tačiau sprendžiant iš to, kad atsakovė ir jos sugyventinis vedė bendrą ūkį daugiau kaip 20 metų, darytina išvada. kad namų apyvokos daiktai buvo įsigyti (padovanoti/atiduoti) atsakovės ir jos sugyventinio bendram naudojimui, o ne atsakovės ar jos sugyventinio asmenine nuosavybės teise. Iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo neva pasigesti daiktai yra seni, jiems daugiau kaip 10-15 metų. Nei ieškovas, nei byloje apklausti liudytojai nepatvirtino aplinkybės, kad ieškovas būtų kokiu nors būdu perėmęs nuosavybės teisę (dovanojimo sutartis, paveldėjimas, pirkimo-pardavimo faktas ar kt.) į name buvusius daiktus. Nors tiek vieni, tiek kiti liudytojai nurodė, kad tiek S. A. S., tiek atsakovės pajamos buvo didelės, šios aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovė ir jos sugyventinis namų apyvokos daiktus įsigydavo asmeniniam naudojimui kiekvienas atskirai. Nors ieškovas teigė, kad jis kartu su S. A. S. remontuodavo namą, pirko reikalingus daiktus, tačiau šios jo versijos nepatvirtino nei vienas iš liudytojų. M. S. paaiškino, kad jos buvęs vyras buvo darbštus ir pats daug pasidarydavo. Ieškovo buvusi sutuoktinė taip pat paaiškino, kad S. A. S. buvo darbštus žmogus, vis kažką remontuodavo dirbdavo, tačiau nieko neužsiminė, kad ieškovas būtų prisidėjęs prie namo remonto darbų.

32. Be to, ieškovas ieškinyje teigė, kad namui nupirko visus langus, tačiau liudytoju apklaustas D. V. paaiškino, kad atsakovei ir S. A. S. padovanojo 5 langus rudais rėmais iš kurių 4 jie įsistatė. Dar tris plastikinius langus pirko S. A. S., ką patvirtina atsakovės pateiktas 2009 m. rugsėjo 2 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0060 išrašytas 600 Lt sumai. Iš paties ieškovo pateikto vaizdo įrašo (pav. 1.4 VID-20230724-WA0002.DVD), kuriame jis skaičiuoja name esančius langus, matosi, kad ieškovas suskaičiavo 3 baltu rėmu plastinius langus ir 4 rudu rėmu name įstatytus langus ir vieną mažesnį baltu rėmu langą. Taigi iš esmės šios aplinkybes paneigia ieškovo teiginius, kad jis pirko visus langus ir juos įdėjo. Be kita ko, nustatyta, kad pas atsakovę dažnai lankydavosi anūkai ir dukra su vyru, kurie padėjo atlikti dalį remonto darbų. Iš atsakovės pateikto kasos pajamų orderio kvito, matyti, kad S. A. S. pirko 3 plastikinius langus, kurių vertė 600 Lt. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovė ir jos sugyventinis kūrėsi gerbūvį bendram gyvenimui kartu.

33. Iš atsakovės pateiktos nuotraukos pažymėtos Nr. 1 matyti, kad prie sienos pristumta stovi indauja. Ji stovi toje pačioje vietoje, kur ieškovo teigimu, atsakovė nuėmė rozetės dangtelį. Ieškovas pateikė skelbimo nuotrauką, kurioje matosi atsakovės anūkės D. K. įkeltos sekcijos skelbimas. Lyginant abi pateiktas nuotraukas, matosi, kad jos stovėjo toje pačioje vietoje, tai yra pristumtos prie sienos, kur buvo nuimtas rozetės dangtelis. Atsakovė teigė, jog rozetės dangtelis buvo nuimtas seniai, kad būtų galima sekciją/indaują pristumti prie sienos. Atsižvelgiant į tai, kad rozetės dangtelis iš tiesų galėjo trukdyti minėtų baldų pastatymui, teismas vertina, kad atsakovės versija ir nurodyta priežastis labiau tikėtina, nei ieškovo teiginiai, kad atsakovė tai padarė tyčia.

34. Kaip jau minėta anksčiau, nenustatyta, kad atsakovės sugyventinis parduodamas namą kartu pardavė ieškovui ir buvusius namų apyvokos daiktus. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jo ieškinyje nurodytus daiktus (išskyrus du jubiliejinius suoliukus) jis būtų įgijęs kokiu nors kitu būdu ar pats nupirkęs. Atvirkščiai, teismo posėdžio metu pats ieškovas teigė, kad dingusias žaliuzes, kurias vertina 30 Eur suma, jis pirko Prancūzijoje ir jas atidavė S. A. S., nes jam netiko. Ieškovo versija dėl dingusios elektrinės žoliapjovės ir jos priklausomybės laikytina taip pat nepagrįsta - tiek atsakovės, tiek liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad buvo pirktos dar dvi žoliapjovės, iš kurių paskutinė buvo benzininė. Todėl abejotina, kad atsakovė ir jos sugyventinis būtų papildomai įsigiję papildomai dar dvi žoliapjoves, nes pirmoji, kurios pasigedo ieškovas nebūtų sugedusi dėl natūralaus nusidėvėjimo.

35. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu tirtus įrodymus, liudytojų paaiškinimus teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog jo pasigesti daiktai priklauso jam. Apskritai ieškinyje nurodyta daiktų vertė ir turtinė žala, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, teismo vertinimu nustatyta nepagrįstai, be jokių objektyvių kriterijų, apsiribojant tik tuo, kad ieškovas šių daiktų kainą nustatė pats pasivaikščiojęs po turgų ir sužinojęs parduodamų dėvėtų daiktų kainą, arba deklaratyviai nurodant daiktų vertę, įtraukiant daiktus, kurie iš tiesų nebuvo dingę (durų spynų cilindrai (širdelės)).

36. Be kita ko, ieškovas nurodė, kad suoliukų vertė yra 400 Eur, tačiau teismo posėdžio metu jau teigė, kad suoliukus pirko mokėdamas už juos po 50 Lt, liudytoja apklausta A. F. taip pat nurodė, kad suoliukai kainavo 50 Lt. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas subjektyviai laiko suoliukus vertingais, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad ieškinyje nurodyta kaina nustatyta subjektyviai be jokių objektyvių kriterijų.

37. Abejonių kyla ir dėl pačių suoliukų pasisavinimo fakto, kadangi byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog atsakovė išsikraustydama minėtus suoliukus išsivežė. Ji teigė, kad išsivežusi suoliukus, kuriuos pirko iš kaimynės. Liudytoju apklaustas D. V. paaiškino, kad švęsdavo kartu su atsakove ir S. A. S. šventes, kurių metu, jei būdavo daugiau žmonių, jie atnešdavo papildomai suoliukus, tačiau nei atsakovė, nei S. A. S. jam nėra sakę, kad saugotų ieškovo daiktus ar kad atnešti suoliukai būtų ypatingi. A. N. taip pat nurodė, kad pas atsakovę kažkokie suoliukai buvo, bet kad jie būtų kuo nors išskirtiniai - nepastebėjo. Tačiau liudytoju apklaustas G. N. paaiškino, kad jubiliejinius suoliukus yra matęs pas ieškovą namuose, o pas atsakovę jų nematęs. Todėl šiuo atveju neabejotina, kad minėti suoliukai buvo įsigyti ir priklausė ieškovui, tačiau, kad juos paėmė konkrečiai atsakovė, tokių aplinkybių nenustatyta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

39. Ieškovas nurodo, kad pasigedo laukinių durų (įėjimo į namą) spynos širdelės, kurios vertė 25 Eur, ir ūkinio pastato durų spynos širdelės, kurios vertė 5 Eur. Pats spynų cilindrų pakeitimas, ieškovo teigimu, kainavo 40 Eur. Tačiau iš paties ieškovo, atsakovės ir liudytoju apklausto D. V. paaiškinimų nustatyta, kad minėti spynų cilindrai pirmiausia buvo pakeisti atsakovės, kad ieškovas negalėtų patekti namą, o iškraustydama atsakovė neperdavė ieškovui raktų. Liudytojas D. V. paaiškino, kad jis minėtus spynų cilindrus pakeitė naujomis. Už atliktą darbą atlyginimo neėmė, nes yra su ieškovu draugai, tik paėmė 50 Eur už pačias spyneles, nes tiek jos kainavo. Taigi ir šioje dalyje ieškovo įvardinta turtinė žala neatitinka faktinių aplinkybių.

44. Teismas tuo pačiu pasisako, kad šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, taigi ieškovas, teigdamas, kad pardavėjas padarė žalą, turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

45. Atlikus byloje pateiktų įrodymų analizę ir vertimą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad jis įsigydamas namą, kartu įsigijo ir name buvusius kilnojamuosius daiktus, dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovo dalies reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas taip pat neįrodė, kad dalis daiktų (pvz. elektrinė žoliapjovė, kėdės) buvo iki atsakovei išsikraustant, o ne buvo išmesti (utilizuoti) dėl natūralaus nusidėvėjimo, ar kad jam priklausę jubiliejiniai suoliukai buvo laikomi ir saugomi sodyboje, kurioje gyveno atsakovė ir jos sugyventinis. Taip pat, nenustatyta atsakovės tyčinių veiksmų, dėl kurių būtų galima spręsti apie name likusio turto sugadinimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vienintelė turtinė žala, kurią ieškovas iš dalies įrodė, yra tai, kad atsakovė jam nepaliko raktų, dėl to ieškovas negalėjo patekti į namą ir ūkiniam pastate esantį sandėliuką, dėl to ieškovas patyrė 50 Eur išlaidų susijusių su durų širdelių keitimu. Pažymėtina, kad nors atsakovė teigė, jog pakeitė tik namo spynos cilindrą, tačiau sprendžiant, kad ieškovui nupirkus namą, S. A. S. buvo leista naudotis visais pastatais, darytina išvada, kad atsakovė ir jos sugyventinis faktiškai ir naudojosi visomis patalpomis ir pastatais. Liudytojai byloje teigė, kad iš sandėliuko būdavo atnešami suoliukai kai vykdavo šventės. Taigi šiuo atveju, spręstina, kad ji turėjo galimybę patekti į sandėliuką ir juo naudotis bei pareigą grąžinti raktus ieškovui nuo visų rakinamų patalpų. Todėl atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies iš atsakovės priteisiant 50 Eur turtinės žalos atlyginą už spynų cilindrus, o likusi reikalavimo dalis atmestina, kaip neįrodyta.

II. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

46. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos.

47. Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš teisinės atsakomybės formų. Teisinė atsakomybė įgyvendinama taikant pažeidėjui valstybės teisinio poveikio priemones, sukeliančias jam negatyvių padarinių. Ji pagal teisės šakas gali būti skirstoma į civilinę, materialiąją (darbo teisė) ir t. t. Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), juos taikant individualioms bylos aplinkybėms.

48. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atkreipia dėmesį, kad tarp šalių konfliktai prasidėjo dėl komunalinių paslaugų (atsiskaitymo už sunaudotą elektrą) apmokėjimo ir tęsiasi iki šiol ieškovui teigiant, kad atsakovė pasisavino jam priklausančius daiktus. Visgi, išnagrinėjus civilinę bylą, nenustatyta, kad ieškovo ieškinyje nurodyti daiktai, išskyrus du jubiliejinius suolelius, nuosavybės teise priklausė jam. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas konfliktavo su atsakove ar subjektyviai buvo įsitikinęs, kad ji pasisavino jam priklausiusius daiktus, nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas iš esmės patyrė tokio dydžio išgyvenimus dėl kurių, kaip jis pats teigia, patyrė emocinę depresiją, sveikatos ir reputacijos pablogėjimą bei bendravimo galimybių sumažėjimą. Ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis patyrė emocinę depresiją ar būtų kreipęsis į gydytoją dėl sveikatos pablogėjimo, byloje nėra jokių šiuos ieškovo teiginius patvirtinančių duomenų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad vartojo vaistus, tačiau nenurodė, nei kokius vaistus vartojo, nei jų įsigijimo aplinkybių. Ieškovas taip pat negalėjo įvardinti, kaip pablogėjo jo, kaip asmens, reputacija dėl konflikto su atsakove, kaip pasireiškė jo reputacijos pablogėjimas. Taip pat negalėjo įvardinti, kaip buvo apribotos jo galimybės bendrauti. Vien tai, kad ieškovo teigimu, atsakovė išsikraustydama paliko konservų/šiukšlių, taip pat nevertintina, kad ieškovas patyrė tokio lygio emocinius išgyvenimus, kurie būtų vertintini kaip akivaizdi neturtinė žalą.

49. Teismas pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju ieškovo teiginiai, kad dėl konfliktinių santykių pablogėjo jo reputacija, taip pat pablogėjo sveikata ar sumažėjo bendravimo galimybės, niekuo nepagrįsti. Kaip jau minėta, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, todėl ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis patyrė stresą, buvo apsunkinta jo galimybė bendrauti, pablogėjo jo reputacija, negalėtų būti pakankamos konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Todėl reikalavimas dėl 700 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

III. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

50. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51. Ieškovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1585 Eur, kurias sudaro 1500 Eur atstovavimo išlaidos, 83 Eur žyminis mokestis ir 2 Eur komisinis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (tenkinta 2 proc. reikalavimų) iš atsakovės turėtų būti priteistina 31,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo naudai.

52. Atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1240 Eur, todėl atitinkamai atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteistina 1215,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 1183,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

53. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 13,28 Eur, atsižvelgiant patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš ieškovo valstybei priteistinos 13,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos viršija minimalią (8 Eur dydžio) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, o likusi dalis 0,27 Eur turėtų būti priteistina iš atsakovės, tačiau neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Prisiteisti iš ieškovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1183,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,01 Eur (trylika eurų, 1 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.