- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- e2-677-881/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Česnienė, Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „European Merchant Bank“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „AUGA Smilgiai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „European Merchant Bank“ antrosios eilės finansinis reikalavimas, užtikrintas hipoteka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „AUGA Smilgiai“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos administratorių biuras“.
2. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi restruktūrizavimo byloje patvirtino neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų – ir dalį UAB „European Merchant Bank“ finansinio reikalavimo, t. y. 2 000 000 Eur. Ta pačia nutartimi teismas nusprendė ginčijamą UAB „European Merchant Bank“ finansinio reikalavimo dalį – 63 461,63 Eur – nagrinėti atskiroje byloje.
Atsiliepimas
3. Kreditorė UAB „European Merchant Bank“ teismo pranešimu buvo įpareigota pateikti teismui atsiliepimą dėl prašomo patvirtinti ginčijamo finansinio reikalavimo. Atsiliepime kreditorė prašė įtraukti ją į antrosios eilės kreditorių sąrašą su 63 470,78 Eur finansiniu reikalavimu, kuris turėtų būti tenkinamas antruoju etapu, kadangi reikalavimas yra užtikrintas hipoteka.
4. Kreditorė nurodė, kad 2021 m. gegužės 19 d. tarp restruktūrizuojamos ŽŪB „AUGA Smilgiai“ ir UAB „European Merchant Bank“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. KL-2021-08, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 2 000 000 Eur kreditas. Po sutarties sudarymo kredito sutarties sąlygos buvo pakeistos keturis kartus – koreguojama kredito grąžinimo tvarka ir terminai. Kredito gavėjas tinkamai ir laiku nevykdė įsipareigojimų pagal minėtą sutartį.
5. Kreditorius nesutinka su nemokumo administratorės pozicija, kad nuo 2024 m. gruodžio 3 d. teismo nutarties (kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) nebuvo galima skaičiuoti palūkanų ir netesybų. Nutartis buvo laikina ir galiojo iki 2025 m. vasario 3 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
6. Kreditorė teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos iš anksto neišklausius šalių, be teisminio ginčo nagrinėjimo, todėl jų prilyginimas galutiniam teismo sprendimui pažeistų teisėtų lūkesčių, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus.
Atsiliepimas
7. Nemokumo administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateiktame atsiliepime dėl ginčijamo finansinio reikalavimo nurodė, kad sutinka su 33 808,10 Eur antrojo etapo reikalavimo patvirtinimu (iki 2024 m. gruodžio 3 d.), tačiau nesutinka su kita 29 662,68 Eur reikalavimo dalimi, nes ji apskaičiuota nepagrįstai, pažeidžiant pritaikytą draudimą skaičiuoti palūkanas ir netesybas.
8. Administratorė pažymėjo, kad kreditorė su pirminiu prašymu nepateikė apskaičiavimo pagrindo dėl 63 431,43 Eur finansinio reikalavimo, todėl nebuvo galimybės įvertinti jo pagrįstumą. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra specifinės nemokumo byloms ir negali būti tapatinamos su priemonėmis civiliniuose ginčuose dėl skolos priteisimo. Priemonės taikytos siekiant išvengti atsakovės finansinės padėties pablogėjimo, o nutartis galiojo ir buvo privaloma visiems, įskaitant kreditorę, kuri jos neskundė.
9. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokomo įstatymo (toliau – JANĮ) 19 straipsnio 4 dalį, kreditoriai turi teisę dalyvauti nemokumo procese nuo pareiškimo priėmimo momento, tačiau kreditorės teisės šioje byloje atsirado tik įsiteisėjus nutarčiai dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Kreditorės pozicija, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidė jos teises, yra nepagrįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditorės UAB „European Merchant Bank“ antrosios eilės finansinį reikalavimą, kurio grąžinimas užtikrintas turto įkeitimu ir hipoteka (už 63 470,78 Eur).
7. Įvertinęs šalių argumentus bei tai, kad, 33 808,10 Eur finansinis reikalavimas apskaičiuotas už laikotarpį iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo, nėra ginčijamas, teismas nusprendė, jog egzistuoja pagrindas šį reikalavimą patvirtinti. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių dėl šios sumos nėra ginčo, teismas dėl jos plačiau nepasisakė.
8. Šalys nesutaria, ar turėtų būti tvirtinama 29 662,68 Eur finansinio reikalavimo dalis, kurią susidaro palūkanos ir delspinigiai, skaičiuojami už netinkamą prievolės vykdymą, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.
9. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iki nutarties iškelti restruktūrizavimo ar nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ŽŪB „AUGA Smilgiai“ buvo uždrausta vykdyti prievoles, išieškoti skolas, skaičiuoti netesybas ir palūkanas, perleisti turtą ir kitaip bloginti finansinę padėtį. Šių priemonių tikslas buvo užtikrinti bendrovės padėties stabilumą iki bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
10. Teismas pažymėjo, kad šių priemonių taikymas nereiškė pareigos įvertinti esamų sutarčių vykdymą ar spręsti dėl konkrečių netesybų bei palūkanų pagrįstumo. Nors laikinosios apsaugos priemonės draudė skaičiuoti netesybas ir palūkanas už prievoles, atsiradusias iki nemokumo bylos iškėlimo, nagrinėjamu atveju prievolė UAB „European Merchant Bank“ nebuvo vykdoma tinkamai dar iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos pateikimo, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo riboti kreditorės teisės reikalauti netesybų ir palūkanų.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad nei kreipimasis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nei bylos iškėlimas savaime nesuteikia pagrindo išvengti sutartinių prievolių vykdymo. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 4 punktas aiškiai nustato, kad netesybos ir palūkanos sustabdomos nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, o ne nuo laikinosiomis apsaugos priemonėmis apriboto laikotarpio pradžios.
12. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas patvirtinti UAB „European Merchant Bankt“ 29 662,68 Eur finansinį reikalavimą, kurio pagrindas yra netesybos ir palūkanos, apskaičiuotos iki 2025 m. vasario 3 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovė restruktūrizuojama ŽŪB „AUGA Smilgiai“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir netvirtinti ginčijamo 29 662,68 Eur UAB „European Merchant Bank“ finansinio reikalavimo restruktūrizuojamos ŽŪB „AUGA Smilgiai“ restruktūrizavimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovė restruktūrizuojama ŽŪB „AUGA Smilgiai“ neginčija 33 808,10 Eur finansinio reikalavimo dalies, apskaičiuotos iki 2024 m. gruodžio 3 d., tačiau nesutinka su papildomos 29 662,68 Eur sumos, grindžiamos netesybomis ir palūkanomis, patvirtinimu.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant aiškų draudimą skaičiuoti palūkanas ir netesybas už prievoles, atsiradusias iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Šios priemonės privalomos visiems asmenims, ne tik skolininkui, ir turi erga omnes (pareiga privaloma visiems) poveikį, kaip ir turto arešto atveju. Todėl kreditorius negalėjo teisėtai apskaičiuoti, o vėliau reikalauti šių sumų.
15.3. Teismas, 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikęs aiškų draudimą skaičiuoti palūkanas, vėliau priimta nutartimi patvirtindamas palūkanomis grindžiamą reikalavimą, faktiškai paneigė savo paties galiojančią ir įsiteisėjusią nutartį, o tai prieštarauja res judicata (teismo sprendimo galia) ir civilinio proceso stabilumo principams.
15.4. Netesybų ir palūkanų skaičiavimas galimas tik iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. JANĮ 28 straipsnio 4 punktas nurodo, kad netesybos ir palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Šiuo atveju teismas išplėtė pasekmes ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė anksčiau, todėl kreditoriaus reikalavimas dėl vėlesnio laikotarpio yra nepagrįstas.
15.5. Teismo taikytos priemonės galiojo nuo jų priėmimo momento (2024 m. gruodžio 3 d.), todėl nuo tos dienos kreditoriai negalėjo skaičiuoti netesybų ar palūkanų. 29 662,68 Eur suma apskaičiuota pažeidžiant teismo nutartį.
15.6. Kadangi 29 662,68 Eur grindžiami palūkanomis ir delspinigiais, kurie buvo apskaičiuoti po to, kai įsigaliojo draudimas juos skaičiuoti, reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl ši nutarties dalis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
2. Kreditorė UAB „European Merchant Bank“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovė klaidina teismą, tapatindama teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones su JANĮ 28 straipsnio imperatyviomis nuostatomis dėl palūkanų ir netesybų skaičiavimo draudimo. Laikinosios apsaugos priemonės turi procesinį, o ne materialųjį pobūdį, jų galiojimas yra laikinas ir jos negali sukelti permanentinių teisinių padarinių.
16.2. Laikinosios apsaugos priemonės galiojo nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki 2025 m. vasario 3 d. Kadangi kreditorė finansinį reikalavimą pateikė 2025 m. vasario 7 d., laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpis jau buvo pasibaigęs, todėl negaliojo apribojimai dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo.
16.3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, todėl tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Jos taikomos tik procesiniais tikslais, o galutiniai klausimai (dėl reikalavimo pagrįstumo ir apimties) sprendžiami vėlesniu teismo procesiniu sprendimu.
16.4. Kadangi nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2025 m. vasario 3 d., nuo tos dienos visi anksčiau taikyti apribojimai nebegaliojo. Todėl prašymas netvirtinti 29 662,68 Eur finansinio reikalavimo dalies, remiantis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra teisiškai nepagrįstas.
16.5. Nors laikinosios apsaugos priemonės gali laikinai riboti tam tikrus veiksmus (pvz., skaičiuoti palūkanas), jos nepanaikina materialiosios teisės į palūkanas, jei tokia teisė buvo pagrįsta sutartimi ir įstatymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
4. Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
5. Apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės UAB „European Merchant Bank“ 29 662,68 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas, įskaitant delspinigius ir palūkanas, susidariusius iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudaro pagrindo riboti palūkanų ir delspinigių skaičiavimo, ir ginčija teismo išvadą, jog nėra pagrindo apriboti kreditorės teisės reikalauti palūkanų ir delspinigių už laikotarpį iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio pobūdžio priemonės, taikomos siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užkirsti kelią galimam jo įvykdymo apsunkinimui. Jos neturi materialinio poveikio šalių teisiniams santykiams ir negali apriboti šalių materialiųjų teisių ar pareigų. Dėl šios priežasties tokios priemonės yra ribotos laike, neturi nei prejudicinės galios, nei res judicata teisinės reikšmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1659-464/2020; 2025 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-650-1097/2025).
8. Tuo tarpu kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimas nemokumo procese yra prilyginamas civilinės bylos išnagrinėjimui iš esmės, kurio tikslas – nustatyti, ar kreditorius turi pagrįstą reikalavimo teisę į nemokų subjektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Tokios nutartys turi teismo sprendimo galią ir joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos.
9. Taigi, teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo, vertina reikalavimo atitikimą materialiosios teisės normoms, įskaitant jo dalį dėl palūkanų ir delspinigių. Vien tai, kad tam tikru laikotarpiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, savaime nepaneigia kreditoriaus teisės reikalauti atlygintinų sumų, jei jos susidarė laikotarpiu iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorės finansinis reikalavimas pateiktas 2025 m. vasario 7 d., t. y. jau pasibaigus laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikytiems ribojimams, nes teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2025 m. vasario 3 d. Dėl to kreditorė neturėjo procesinių kliūčių reikalauti palūkanų ar delspinigių, susidariusių iki minėtos dienos, priteisimo.
11. Taip pat nenustatyta, kad ginčijama suma būtų grindžiama palūkanomis ar delspinigiais, apskaičiuotais po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 29 662,68 Eur apima tik iki 2025 m. vasario 3 d. susidariusius mokėjimus.
12. JANĮ 28 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas skaičiuoti palūkanas ir netesybas taikomas tik nuo teismo nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Šiuo atveju ši riba yra 2025 m. vasario 3 d. Iki šios datos taikyti laikini draudimai, nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, negali būti vertinami kaip nuolatinis materialiosios teisės apribojimas ar pagrindas sumažinti pagrįstą finansinį reikalavimą.
13. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pozicija, kad finansinis reikalavimas turėjo būti atmestas dėl ankstesnio laikino delspinigių ir palūkanų skaičiavimo apribojimo, yra teisiškai nepagrįsta. Laikinas procesinis draudimas savaime neeliminuoja kreditoriaus teisės į atlyginimą pagal galiojančius sutartinius ir įstatymų pagrindus.
14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo, pagrįstai vadovavosi ne formalia procesinių priemonių įtaka, bet įvertino faktines aplinkybes bei reikalavimo atitiktį materialiosios teisės normoms. Atsižvelgiant į tai, sprendimas patvirtinti kreditorės 29 662,68 Eur finansinį reikalavimą yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
15. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, šalių pateiktus argumentus, teisinį reglamentavimą bei aktualią kasacinio ir apeliacinio teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo atliktu vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu. Kadangi nenustatyta nei teisės normų pažeidimo, nei esminių faktinių aplinkybių neteisingo įvertinimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti apskųstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.