Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi E. K. pripažintas recidyvistu.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir UAB (duomenys neskelbtini) solidariai iš nuteistųjų E. K., B. K. ir M. M. priteista 705,83 Eur (septyni šimtai penki eurai 83 ct) turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti B. K. ir M. M., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su B. K. ir M. M., 2023 m. lapkričio 22 d. laikotarpiu nuo 17:34 val. iki 18:34 val. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės patalpose įvykdė vagystę, t. y. 17:34 val. M. M. iš prekių lentynų slapta pagrobė 2 vnt. konjako ,,Baron Dyllac VS” 0,7 l., bendros 49,98 Eur vertės; 1 vnt. konjako ,,Meukow BP VS” 0,7 l., 29,99 Eur vertės; 1 vnt. viskio ,,Ballantines” 1 l., 19,49 Eur vertės; 17:58 val. B. K. iš prekių lentynų slapta pagrobė 2 vnt. viskio ,,Jameson” 1 l., bendros 55, 98 Eur vertės; 2 vnt. viskio ,,Tullamore Dew” 1 l., bendros 51,80 Eur vertės; 18:02 val. M. M. iš prekių lentynų slapta pagrobė 1 vnt. konjako ,,Meukow BP VS” 0,7 l., 29,99 Eur vertės, 2 vnt. viskio ,,Jameson” bendros 55,98 Eur vertės; 1 vnt. viskio ,,Ballantines” 1 l., 19,49 Eur vertės; 1 vnt. degtinės ,,Absolut”, 19,99 Eur vertės; 18:28 val. M. M. iš prekių lentynos pagrobė 1 vnt. konjako ,,Meukow BP VS” 0,7 l., 29,99 Eur vertės; 1 vnt. viskio ,,Jameson” 1 l., 27,99 Eur vertės, 1 vnt. viskio, ,,Ballantines” 1 l., 19,49 Eur vertės; 2 vnt. viskio ,,Tullamore Dew” 1 l., bendros 51,80 Eur vertės; po ko 18:34 val. E. K. kartu su M. M. pagrobė mokyklinę kuprinę - 49,99 Eur vertės; 6 vnt. degtinės ,,Absolut” bendros 83,94 Eur vertės; 5 vnt. degtinės ,,Finlandia” bendros 69,95 Eur vertės; 1 vnt. degtinės ,,Absolut Lime” 14,99 Eur vertės; ir tokiu būdu, veikdami bendrai pagrobė iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės prekes ir padarė UAB (duomenys neskelbtini) 705,83 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu prašo: 1) sušvelninti bausmės dydį arba skirti bausmę, nesusijusią su įkalinimu, t. y. bausmę, kuri būtų orientuota į asmens resocializaciją; 2) subendrinti bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę bei į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius ir nutartis. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji sistemingai daro nusikalstamas veikas ir jų atžvilgiu yra priimtas ne vienas apkaltinamasis nuosprendis, iš kurių paskutiniai nuosprendžiai dar yra neįsiteisėję, todėl tam, kad išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, bausmių subendrinimo klausimas spręstinas bausmių vykdymo metu, BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.2. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokia teismo pozicija, kadangi jo atžvilgiu visi priimti nuosprendžiai ir baudžiamieji įsakymai yra įsiteisėję, todėl teismas apelianto atžvilgiu turėjo ne tik peržiūrėti visus subendrinimus, tačiau ir atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantas paskutiniojo žodžio metu išreiškė prašymą, kad teismas peržiūrėtų visus jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, jų subendrinimus, ar kitaip sušvelnintų jo teisinę padėtį, kadangi nuo 2025 m. vasario 1 d. įsiteisėjo tiek BK, tiek BPK pakeitimai. Visgi, pirmosios instancijos teismas dėl tokio prašymo nepasisakė nieko ir bausmių subendrinimo klausimą paliko išvis nenagrinėtą.

2.3. Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis buvo priimtas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2024 m. rugsėjo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių 24 dienos laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartį.

2.4. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo apelianto atžvilgiu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendį subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, be kita ko, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius ir nutartis. Tai nebuvo padaryta, todėl apeliacinės instancijos teismo prašoma peržiūrėti subendrinimus apelianto atžvilgiu ir ištaisyti pirmosios instancijos klaidą – subendrinti bausmes ir į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius ir nutartis, kadangi visi nuosprendžiai yra įsiteisėję, todėl tokia prievolė buvo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams, o ne klausimas paliktas nagrinėti BPK 347 straipsnio nustatyta tvarka.

2.5. Dėl bausmės – teismas, skirdamas bausmę E. K., nepakankamai skyrė dėmesio kaltininko resocializacijos poreikiams, taip pat skirta bausmė yra neproporcinga, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, bei teismas nepakankamai įvertino atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tarpusavio ryšį.

2.6. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, tačiau nepakankamai įvertino jo poreikį resocializacijai ir gydymui. E. K., būdamas recidyvistu ir dažnai baustas administracine tvarka, akivaizdžiai turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir kitų priklausomybių, kas gali būti pagrindinė jo nusikalstamos veikos priežastis. Visgi, teismas net neskyrė teismo psichiatrinės ekspertizės nustatyti tokį asmens polinkį nusikalsti. Teismas net nesvarstė galimybės skirti bausmę, orientuotą į gydymą ir socialinę reintegraciją, kaip pavyzdžiui, skirti priverstinį gydymą. Toks požiūris galėtų prisidėti prie efektyvesnio kaltininko resocializacijos ir nusikalstamumo prevencijos. Akcentuotina ir tai, kad teismas privalo skirti tokio pobūdžio bausmę, kad būtų padarytas poveikis asmeniui daugiau ateityje nenusikalsti, o iš bylos ir teistumų duomenų matyti, jog vien įkalinimas nėra veiksminga priemonė, tai, kad asmenį teismas nusprendžia laikyti kalėjime, teigiamų pokyčių nepadarys, todėl yra tikslinga ieškoti priežastinio ryšio dėl nuoseklių nusikalstamų veikų darymo ir skirti pagal tai individualizuotą, į resocializaciją skirtą bausmę.

2.7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamojo veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau paskirta bausmė (9 mėnesiai laisvės atėmimo) yra artima sankcijos vidurkio ribai. Atsižvelgiant į tai, kad vagystė buvo padaryta bendrininkų grupe, tačiau be smurto ar kitų sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis yra neproporcingas. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, už vagystę gali būti skiriama bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Taigi, teismas galėjo parinkti švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į kaltininko elgesį ir nusikalstamos veikos aplinkybes.

2.8. Teismas pripažino faktą, kad kaltininkas visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamai įvertintos individualizuojant bausmę. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas privalo įvertinti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Nors teismas pripažino vieną lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, tačiau neaišku, kaip šios aplinkybės buvo subalansuotos nustatant bausmės dydį. Teismas galėjo labiau atsižvelgti į kaltininko prisipažinimą ir gailėjimąsi, kas galėtų lemti švelnesnę bausmę.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jam paskirtos per griežtos bausmės ir nesubendrintų bausmių, todėl šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas toliau ir pasisakys.

Dėl bausmės E. K.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

7. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

8. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu E. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę nuteistajam E. K. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tai, kad kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 22 d., administracine tvarka trejų metų laikotarpiu baustas 205 kartus. Kaltinamasis E. K. kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinačia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Atsižvelgęs į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti E. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskiriant 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis). Kadangi E. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, skirdamas bausmę E. K., nepakankamai skyrė dėmesio kaltinamojo resocializacijos poreikiams, taip pat paskirta bausmė yra neproporcinga, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, bei nepakankamai įvertintas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tarpusavio ryšys.

11.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs E. K. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas E. K. paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti E. K. paskirtos bausmės, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

12. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 61 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

13. Kaip ir minėta, E. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas net 26 kartus (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), nedirbantis. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Šių duomenų pagrindu, priešingai, nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas E. K. už 2023 m. lapkričio 22 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra, kiek didesnę nei minimalią, tačiau sankcijos vidurkio nesiekiančią laisvės atėmimo bausmę.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad E. K. neteisėtas elgesys, sprendžiant iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (ĮKNR) pateiktos informacijos, buvo fiksuojamas jau nuo 2002 metų, kai šis, dar būdamas nepilnamečiu buvo nuteistas už tyčinį nužudymą. Vėliau, būdamas pilnametis, jis darė įvairius nusikaltimus, tarp jų ir nusikaltimus nuosavybei (vien už vagystes yra teistas net 22 kartus) (t. 1, b. l. 116-148). Šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę būtent už vagystes. E. K. per paskutinius trejus metus administracine tvarka buvo baustas net 205 kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 1-95).

15. E. K. už anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas buvo skirtos įvairios bausmės – laisvės atėmimas, laisvės apribojimas, areštas. Nuteistasis, kiekvieną kartą atlikęs bausmę už ankstesnę padarytą nusikalstamą veiką, turėjo galimybę pradėti keisti gyvenimo būdą, tačiau niekur nedirba, turi problemų, kaip pats nurodo, dėl narkotinių medžiagų vartojimo, ir būtent tai parodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad E. K. prašomas paskirti priverstinis gydymas nėra įteisintas kaip bausmės rūšis Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Priverčiamosios medicinos priemonės gali būti skiriamos tik asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 str. 1 d.), tačiau tokių duomenų, kad E. K. yra nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, ar kad jam sutriko psichika ir jis negali suvokti savo veiksmų, byloje nėra. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė jo gyvenime, o buvo dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo bei gydytis priklausomybės ligas.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti E. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai ir teisėtai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį parinko mažesnį, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bausmės rūšis ir dydis visiškai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, dėl to, jog nuteistasis prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.

17. Akivaizdu, kad E. K. išvadų dėl savo elgesio nedaro, anksčiau paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė nuo pakartotinės nusikalstamos veikos padarymo, todėl pripažinti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ar jos dydis yra per griežti, todėl neteisingi, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Vien deklaratyvaus E. K. noro keistis, gydytis nepakanka prielaidai manyti, kad bausmės tikslai šiam asmeniui gali būti pasiekti švelnesne bausme, pats asmuo turi įdėti maksimalias pastangas, kad pakeistų savo gyvenimo būdą. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose yra užtikrinamos sąlygos priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų, nes priklausomybių gydymas yra viena iš resocializacijos, vykdomos laisvės atėmimo vietose, sudedamųjų dalių.

Dėl bausmių subendrinimo E. K.

18. Kaip matyti iš E. K. apeliacinio skundo, nuteistasis nesutinka su ta skundžiamo Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalimi, kuria šis teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, E. K. bausmių subendrinimo klausimą paliko spręsti bausmių vykdymo metu, BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui.

19. Sprendžiant E. K. paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, aktualūs teismo nuosprendžiai prasideda 2021 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo paskirtu baudžiamuoju įsakymu, kai neatlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, E. K. buvo 2021 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu vėl nuteistas. Kaip matyti, bendrinant skundžiamu Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu E. K. paskirtą galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, turėtų būti taikomos BK 63 ir 64 straipsnių taisyklės, numatančios tik visišką ar dalinį bausmių sudėjimą.

20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytomis taisyklėmis siekiama išvengti dirbtinio kaltinamojo teisinės padėties pabloginimo dėl to, jog jis nuteisiamas keliais nuosprendžiais už nusikalstamas veikas, kurios pagal jų padarymo laiką galėjo būti nagrinėjamos vienoje baudžiamojoje byloje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta bausmė, teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina būtent su subendrinta bausme, o ne su bausmėmis, paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas. Ši teismų praktikoje suformuluota nuostata užtikrina, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007; nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.). Be to, tokiu atveju teismas privalo subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2A-7-3-489/2019, 2K-114-788/2021, 2A-3-788/2022). Taigi BK 63 straipsnio 9 dalyje suformuluotų taisyklių paskirtis yra užtikrinti, kad tais atvejais, kai dėl nusikalstamų veikų, kurios galėjo būti nagrinėjamos vienoje baudžiamojoje byloje, priimti keli apkaltinamieji teismų nuosprendžiai, subendrinta bausmė nebūtų griežtesnė už tą, kuri būtų paskirta vienu teismo nuosprendžiu. Šis aiškinimas yra aktualus ir sprendžiant klausimą dėl jau įvykdytos bausmės bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tais atvejais, kai ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė realiai atlikta, tiek tais atvejais, kai nuteistasis laikomas atlikusiu bausmę dėl to, jog jau yra pasibaigęs šios bausmės vykdymo atidėjimo laikas ir jis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, teismas gali bendrinti bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalį tik tokiu būdu, kai tuo nebloginama kaltinamojo teisinė padėtis. Jeigu nustatoma, kad dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo neišvengiamai pablogėtų kaltinamojo teisinė padėtis, teismas turi susilaikyti nuo jau įvykdytos bausmės bendrinimo (LAT nutartis Nr. 2K-267-788/2024).

22. Kaip minėta, siekiant tinkamai subendrinti E. K. naujai paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, šis bendrinimas turėtų paliesti net 21 nuosprendį iš ankstesnių 26 E. K. atžvilgiu priimtų nuosprendžių. Bendrinant bausmes, turėtų būti taikomos BK 63 str. nuostatos, didžiąja dalimi numatančios tik visišką ar dalinį bausmių sudėjimą, ir BK 64 str. nuostatos, išimtinai numatančios tik bausmių sudėjimą. Kadangi bendrinant bausmes tokiu būdu, gali būti pabloginta nuteistojo E. K. teisinė padėtis, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, to padaryti negali (LAT nutartis Nr. 2K-105-696/2018). Be to, kaip nurodo pats nuteistasis, dėl ankstesnių nuosprendžių jis pageidauja inicijuoti perteisimo procesą (BPK 362¹ str.), kuris baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka turėtų vykti ankstesnius nuosprendžius priėmusiuose pirmosios instancijos teismuose. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių, E. K. bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti bausmių vykdymo metu, BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.