Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB "Pro invest group", Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus: nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės; palikti po santuokos nutraukimo ieškovei santuokinę pavardę; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamoji vieta yra su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui L. J. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018-05-01 iki vaiko pilnametystės; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą automobilį, nepriteisiant atsakovui kompensacijos už ieškovei atitekusį turtą; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditoriams atsakovas vykdys asmeninėmis lėšomis.

Atsakovui ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai (CPK 123 str. 3, 5 d.), atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nėra gauta pranešimų apie netinkamą vaiko priežiūrą ir auklėjimą. Ieškovė su dukra gyvena tėvams priklausančiame bute, butas šviesus, tvarkingas, yra reikalingi baldai, vaikas turi jo amžių atitinkančių žaislų, lavinamųjų priemonių. Atsakovas dukra nesidomi, ginčų dėl bendravimo su vaiku tarp tėvų nekyla. Išlaikymo dydis turi būti nustatomas vaiko interesų naudai (b. l. 68-69).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai ieškovė paaiškino, jog 2017 m. balandžio mėnesį sužinojo, jog jos sutuoktinis švaisto šeimos lėšas žaisdamas azartinius žaidimus. Bandė santuoką išsaugoti, siūlė savo pagalbą, taip pat siūlė gydytis nuo priklausomybės azartiniams žaidimams, bet jis pagalbos atsisakė. Atsakovas visas šeimos santaupas pralošė. Negyvena kartu nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Atsakovas santuokos išsaugoti nenorėjo ir nebandė. Apie atsakovo skolas ir priverstinį išieškojimą sužinojo iš darbovietės, kai į darbo užmokestį buvo nukreiptas išieškojimas. Padengė atsakovo skolą. Dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl bendravimo tvarkos ginčų nekyla, leidžia atsakovui bendrauti su vaiku. Paskutinį kartą atsakovas su vaiku buvo susitikęs po Šv. Kalėdų. Automobilis jai ir vaikui yra reikalingas, nes gyvena Klaipėdos rajone, reikia vaiką vežti į darželį bei pačiai važiuoti į darbą. Kai pradėjo gyventi atskirai, atsakovas perrašė jai automobilį, nes buvo abu sutarę, jog automobilis priklausys jai, be to padengė dalį atsakovo skolos jo kreditoriui. Apie atsakovo turimą būsto paskolą žino, ją šiuo metu vykdo atsakovo motina, nes ji laiduotoja. Kai gyveno kartu atsakovas mokėjo įmokas kreditoriui. Vaikas papildomai lanko baseiną, moka 60 Eur už dešimt apsilankymų, apie 54 Eur už darželį, vaikas sveikatos problemų neturi. Šiuo metu gyvena pas tėvus. Dirba, gauna apie 500 Eur per mėnesį.

Institucija, teikianti išvadą byloje atstovė Birutė Motiejūnienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą. Patvirtino, jog jokios informacijos, jog ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku nėra gavę. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2015-04-10, santuoka sudaryta 2015-04-10, įregistruota 2015-09-15 Vokietijoje, Loehne, Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 972, jiems (duomenys neskelbtini)gimė dukra L. J. (b.l. 8-9). Ieškovė nuo 2018-05-10 iki 2019-08-01 augino vaiką, nuo 2018-10-22 dirba UAB "Baltic comri technologies" darbo užmokesti kintamas, kovo mėnesį sudarė 798,36 Eur neatskaičius mokesčių (b. l.15-17, 80-83). Atsakovas nedirba, nuo 2019-02-27 iki 2019-04-16 dirbo UAB "Remantika" (b. l.61, 77-79). VĮ „Registrų centro“ duomenimis ieškovė dvidešimt šešių metų laikotarpyje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos teritorijoje, neturi ir neturėjo (b. l. 10). VĮ „Registrų centro“ duomenimis atsakovui nuosavybės teise įregistruota 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės pagrindas 2006-11-23 pirkimo pardavimo sutartis Nr. MV7-14036, atsakovui priklausančio buto dalis įkeista, taip pat areštuota antstolio 2018-11-27 turto arešto aktu (b. l. 12). VĮ „Regitra“ duomenis atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, ieškovės vardu 2018-09-19 įregistruota transporto priemonė "(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14). Atsakovas ir jo motina V. J. 2006-12-01 sudarė būsto kreditavimo sutartį su Nordea Bank Finland Plc, kurios pagrindu kredito gavėjams buvo suteiktas 69565,00 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2049-11-26, kredito grąžinimo užtikrinimui įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-34). Atsakovas 2017-09-22 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 52231, kurios pagrindu suteiktas 950,00 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2019-03-16 (b. l. 35-41). Antstolis A.Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/18/03517 skolininkas atsakovas, išieškotojas UAB "Pro invest group", išieškojimo pagrindas Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės 2018-10-08 vykdomasis įrašas dėl 781,73 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo. 2018-11-27 antstolis A. Selezniovas turto arešto aktu areštavo skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - darbo užmokesčio 1/2 dalį mokamą jo sutuoktinei ir sutuoktinei priklausančią transporto priemonę (b. l. 45-47). Klaipėdos apylinkės teismas 2019-01-16 nutartimi kreditoriaus UAB "Pro invest group" prašymu nustatė atsakovui priklausančio dalis bendrame turte, į kurią antstolis galėtų nukreipti išieškojimą (b. l. 42-44). Antstolis A. Selezniovas 2019-04-02 patvarkymu dėl skolos išieškojimo pareikalavo ieškovės darbdavio pervesti 1/2 ieškovės gaunamų pajamų, atsakovo skolai dengti, nurodoma, jog išieškoma suma sudaro 372,50 Eur (b. l. 89). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog antstoliui pervedė 372,50 Eur. Kreditoriams pranešta apie šalių santuokos nutraukimo (b. l. 48-50).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 -01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2015-04-10, 2016-08-01 jiems gimė dukra, ieškovė paaiškino, jo atsakovas nesidomėjo šeima ir nepadėjo auginti ir prižiūrėti dukrą, visus šeimos pinigus išleisdavo azartiniams žaidimams, nuo 2018 metų gegužės mėnesio atsakovas visiškai nutraukė ryšius su šeima, ieškovė bandė išsaugoti šeimą, siūlė atsakovui kreiptis pagalbos, taip pat siūlė savo pagalbą, tačiau atsakovas nebandė spręsti problemų, atkurti nutrūkusius santykius. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, ieškovė viena pati rūpinosi ir augino šalių dukrą, atsakovas visus pinigus išleisdavo azartiniams lošimams, be to paėmė kreditą be ieškovės žinios, kurį panaudojo savo asmenims poreikiams. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog atsakovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei – nebuvo su ja atviras, nesprendė turimų problemų, iškėlė savo asmeninius poreikius aukščiau šeimos poreikių, visas šeimos santaupas išleido, nedėjo pastangų atkurti nutrūkusius santuokinius ryšius ir išsaugoti bendrą santuokinį gyvenimą. Atsakovas, palikdamas šeimą, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.60 str. 3 d.) ir tokiu savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 str. 1 d.).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad šalių santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Atsakovas paliko ieškovę ir savo mažametę dukrą, neteikė nei ieškovei, nei vaikui jokios paramos ir visiškai jais nesirūpino nuo 2018 metų pavasario (CK 3.60 str. 3 d.). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį, kuriame būtų nurodyti motyvai ir argumentai bei pridėti juos patvirtinantys įrodymai, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių sudaryta santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3. 49 str. 2 d., 3.60 str. 2, 3 d.).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „J.", atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl laikytina, jog jis sutinka, jog ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardė. Kita vertus santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, šalys turi bendrą vaiką. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės ieškovei paliktina jos pavardė „J.“, o atsakovui – „J.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Ieškovė nurodo, jog yra darbinga ir gali save išlaikyti, sveikatos problemų neturi, todėl neprašo priteisti jai išlaikymo iš atsakovo. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą ieškovei iš atsakovo nėra, taip pat išlaikymas nepriteistina ir atsakovui, nes santuoka nutrauktina dėl jo kaltės (CK 3.72 str. 1, 4 d.)

Dėl turto padalijimo.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukiant santuoką turi būti padalintas santuokoje įgytas turtas. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo, atsakovas iki santuokos sudarymo buvo įsigijęs 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), šis turtas yra atsakovo asmeninis, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas. Santuokos metu buvo įgyta transporto priemonė "(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuokoje įgytas turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 str.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 str. 1 d.). Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 123 str. 4 d.).

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė nurodo, jog naudojasi transporto priemone "(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji jai būtina, nes reikia vaiką vežti į darželį, taip pat jai vykti į darbą, todėl prašo šią transporto priemonę po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovui nepriteisiant kompensacijos. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas sutiko, jog po santuokos nutraukimo transporto priemonė liktų jai.

Teismas įvertinęs tai, jog šia transporto priemone naudojasi, ją prižiūri ieškovė, ji reikalinga ieškovei vežant vaiką į ugdymo įstaigą, pas gydytojus, atsakovas jokių pretenzijų nereiškia, taip pat įvertinus tai, jog šis turtas yra nedalus, todėl po santuokos nutraukimo transporto priemonė asmeninės nuosavybės teise priteistina ieškovei. Teismas taip pat įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovė jau šalims gyvenant skyrium, įvykdė atsakovo asmeninę prievolę, taip pat atsižvelgus į tai, jog šalims gyvenant santuokoje atsakovas iš bendrų šeimos lėšų dengė savo asmeninį būsto kreditą, taip pat tai, jog atsakovas šeimos santaupas pralošė, tai, jog santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės ir vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui kompensacijos už ieškovei atitenkantį turtą nepriteisti (CK 3. 123 str. 1, 4 d.).

Dėl prievolių kreditoriams padalijimo

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 str., CPK 382 str. 1 d. 5 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis taip pat pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas iki santuokos sudarymo sudarė būsto kredito sutartį, todėl prievolė kreditoriui Luminor bank AS pagal 2006-12-01 būsto kredito sutartį yra atsakovo asmenine prievole ir ji nedalintina (CK 3.110 str. 1 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių dukra su abiem tėvais gyveno dvejus metus, atsakovui 2018 m. gegužės mėnesį palikus šeimą, šalių dukra liko gyventi kartu su motina – ieškove ir šiuo metu su ja gyvena, ieškovė suteikia tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Šalių dukra turi kambarį, buitinės materialinės gyvenimo sąlygos yra geros, ieškovė užtikrina vaikui fizinius poreikius, saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovo gyvenimo sąlygos nėra žinomos, atsakovas su dukra bendravo per Šv. Kalėdas, dukra nesidomi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus, duomenų, jog ieškovė netinkamai augina bei rūpinasi vaiku nėra gauta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai dukros atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, vaiką ir ieškovę sieja tvirtas psichologinis ir emocinis ryšys, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti šalių nepilnametės dukros Liusios gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 str., CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

Dėl bendravimo tvarkos

Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.1-2 d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas turi nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Ieškovė nurodė, jog nedraudė ir nedraus atsakovui bendrauti su dukra, atsakovas atsiliepimo nepateikė. Ieškovė patvirtino, jog ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra nėra, ji dukrai leidžia bendrauti su tėvu, todėl neprašo nustatyti bendravimo tvarkos. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas bendrauja su dukra šalių susitarimu sutarta tvarka ir laiku.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 555,00 Eur neatskaičius mokesčių. Tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką.

Ieškovė nurodo, jog per mėnesį dukros išlaikymui skiria apie 450 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti 200,00 Eur, pateikė nepilnamečio vaiko poreikių skaičiuotę. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę bei finansinę padėtį. Bylos duomenimis šalių dukra šiuo metu yra trejų metų amžiaus, duomenų, jog vaikas turi sveikatos problemų, jam būtų nustatyti specialūs poreikiai, nėra. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad 400,00 Eur suma vaikui per mėnesį šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina, jog būtų patenkinti augančio vaiko poreikiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti tėvų turinę padėtį ir pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iki 2019 m. balandžio mėnesio dirbo, gaudavo pastovias pajamas. Šiuo metu Sodros duomenis niekur nedirba. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu įregistruota 1/2 dalis buto, buto vidutinė rinkos vertė 2006-11-22 buvo 38015 Eur. Duomenų, jog atsakovas turi kitų išlaikytinių, sveikatos problemų teismui nėra pateikta. Duomenų dėl kokių priežasčių atsakovas nuo 2018 metų gegužės mėnesio nevykdo savo pareigos išlaikyti dukrą, nėra pateikta. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra, ieškovė dirba, augina vaiką, jai padeda tėvai. Duomenų, jog ieškovė turi sveikatos problemų į bylą nepateikta.

Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Oficialių darbo santykių neturėjimas neeliminuoja tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Todėl byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas nedirba nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos išlaikyti dukrą (Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Be to akcentuotina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau šiuo atveju tėvas prie šių išlaidų neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei. Atsakovas yra jaunas, darbingas, duomenų, jog turi sveikatos problemų ir negali dirbti į bylą nėra pateikta, kaip matyti atsakovas dirbo ir gavo pajamas, dėl kokių priežasčių nutraukė darbinius santykius ir kokias šiuo metu gauna pajamas teismui duomenų nepateikė, todėl darytina išvada, jog atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą savo dukrai.

Teismas, nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti reikalingas vaiko išlaikymui lėšas, ir vadovaudamasis formuojama teismų praktika išlaikymo bylose, teisingumo, protingumo, proporcingumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymo suma dukrai atitikta augančio vaiko interesus, atsakovas privalo teikti išlaikymą dukrai ir užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 str. 2 d.). Teismo vertinimu mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų šalių dukros minimaliausių poreikių tenkinimo, būtinų materialinių sąlygų vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui bei pažeistų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių dukrai periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2019-02-28 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 str. 1 d.). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo 2018 metų gegužės mėnesio, kai paliko šeimą. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, duomenų, apie tai, jog dukrai gyvenat su motina atsakovas būtų teikęs vaikui išlaikymą, nėra. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, jog atsakovas neteikė savo dukrai išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistina 1800,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. J., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2019-02-28 (už devynis mėnesius) (CK 3.200 str.).

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, dukrai priteisto išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, kaip vaiko turto, tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina ieškovė (CK 3.185 – 3.186 str., 3.190 str., 3.202 str.). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1d.). Taip pat pažymėtina, kad išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Be to, CK 3.185 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė valstybės vaiko teisių apsaugos institucijoms, prokurorui ar vienam iš tėvų kreiptis į teismą panaikinti motinos, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teisę, jei nustatomas faktas, kad motina netinkamai tvarko vaiko turtą ir šitaip daro žalą turtiniams vaiko interesams.

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 str. 3 d., 3.201 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimą – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Be to, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovę byloje atstovavo advokatė, kurią paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. Ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistina 226,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t. y. 314,11 Eur (CPK 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.). Byloje yra susidariusių 7,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Nuo sprendimo priėmimo, panaikintinos 2019-03-27 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis po 180,00 kas mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270, 282 str. 2 d. 1 p., 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą 2015-04-10, įregistruotą 2015-09-15 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. J. ir A. J. nutraukti dėl atsakovo A. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: G. J. – „J.“, A. J. – „J.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Nustatyti nepilnamečio L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina G. J..

Nustatyti, jog atsakovas A. J. su nepilnamečiu vaiku L. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja geranoriškai tėvų susitarimu ir šalių sutarta tvarka ir laiku.

Priteisti iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2019-02-28 iki jos pilnametystės, ir nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma, periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečio vaiko L. J., gim. 2016-08-01, išlaikymo įsiskolinimą, tai yra 1800,00 Eur.

Vaiko L. J. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti G. J..

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir pripažinti, jog ieškovei G. J. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo atitenka transporto priemonė "(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad atsakovo A. J. prievolė kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2006-12-01 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK06/12/05T yra asmeninė prievolė.

Pripažinti, kad atsakovo A. J. prievolė kreditoriui UAB "Pro invest group" pagal 2017-09-22 vartojimo kredito sutartį Nr. 52231 yra asmeninė prievolė.

Priteisti iš atsakovo A. J. 226,00 Eur žyminį mokestį ir 7,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. J. 314,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, valstybei. Sumokėti į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB Swedbank, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo A. J. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. J. – panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per vieną dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti VĮ "Regitra".

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.