Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-943-1170/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-03
Bylos Nr.
1-943-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42883-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
M. Š.
Advokatai
Šarūnas Rameikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-943-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42883-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajam M. Š., jo gynėjui advokatui Šarūnui Rameikiui,laiduotojai G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis - MB ,, Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) ir UAB ,, Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2022 m. lapkričio 10 d., apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė alkotesterio pagalba, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas M. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad susitiko su draugais, nuėjo į barą išgerti, paliko automobilį stovėti mokamoje automobilių aikštelėje, vėliau nusprendė perstatyti automobilį, būdamas neblaivus. Jis nesuprato, ką darė, perstatant automobilį įvyko eismo įvykis. Jis kalba apie 2022 m. lapkričio 10 d. įvykius. Su draugais ėjo į (duomenys neskelbtini) mikrorajone esantį barą prie ,,Maxima“ parduotuvės. Į barą atvyko automobiliu ,,Mazda 6“. Automobilis priklauso jo tėčiui, nuolat juo naudojasi. Atvykus prie baro, paliko automobilį stovėjimo aikštelėje prie ,,Maxima“ parduotuvės. Minėtą vakarą iš pradžių vartojo alų, vėliau viskį, jautėsi apsvaigęs. Nusprendė perstatyti automobilį, kadangi stovėjimo aikštelė buvo mokama, o netoliese esanti – nemokama, norint pasiekti aikštelę, reikia išvažiuoti į kelio eismo atkarpą. Išvažiavus iš stovėjimo aikštelės, šalia stovėjo kitas automobilis, jis atsitrenkė į jį, bendravo su automobilio savininku, šis automobilis nebuvo stipriai apgadintas, pažeistas galinis bamperis, jo automobilis buvo pažeistas stipriau - sugadintas priekinis bamperis. Policijos pareigūnus iškvietė pašaliniai asmenys. Atvykus pareigūnams, jis prisipažino, kad vairavo, jį pasodino į policijos automobilį. Potenciali laiduotoja yra jo žmona, tą vakarą ji nežinojo, kad išgerės sėdo prie vairo, tuo metu buvo išvykusi. Apie tai, kas atsitiko jis jai pasakė sekančią dieną. Jo poelgį ji vertino neigiamai, daug apie tai kalbėjo. Jie yra jauna šeima, bendrauja jau ilgą laiką, mano, kad sutuoktinė darys teigiamą įtaką jam. Kaltinamasis, paaiškindamas dėl administracinės atsakomybės, parodė, kad tuo pat metu, kai buvo užfiksuotas galimai padarytos nusikalstamos veikos faktas, buvo pradėtos administracinės teisenos dėl automobilio apgadinimo ir necenzūrinių žodžių vartojimo policijos pareigūnų atžvilgiu, baudos apmokėtos. Kartu kaltinamasis detalizavo, kad jo mėnesinės pajamos siekia (duomenys neskelbtini) Eur, sutuoktinės pajamos per mėnesį siekia (duomenys neskelbtini) Eur, kas mėnesį jie moka (duomenys neskelbtini) Eur dydžio įmoką už būsto paskolą. Ši savo poelgį jis vertina neigiamai, labai gailisi. Šis įvykis – pamoka ateičiai, daugiau tai nepasikartos. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad į įvykio vietą atvykus pareigūnams, pats pripažino, kad yra neblaivus. Jie paklausė, kas vairavo automobilį, girtumo faktą jiems nurodė dar prieš blaivumo patikrinimą, su alkotesterio rodmenimis sutiko. Darbo objektai yra skirtingose lokacijose, todėl tenka važinėti automobiliu kiekvieną dieną, dalis jų yra už (duomenys neskelbtini) ribų. Jis vairuoja tiek lengvąjį automobilį, tiek mikroautobusą. Nesant galimybės vairuoti automobilį, darbines funkcijas atlieka sunkiau, tenka užsakyti papildomą transportą, vykti į objektus taksi. Jis profesionaliai žaidžia (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) metų, yra žaidęs įvairiuose Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) klubuose, šiuo metu turi galiojančią sutartį su (duomenys neskelbtini) klubu, yra charakterizuojamas teigiamai. Nebuvo problemų dėl alkoholio vartojimo, taip pat yra gavęs padėkų už sportinę veiklą (t. 2, b. l. 1- 5).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja apklausta G. Š. parodė, kad žino, jog įvykio dieną jos vyras buvo su draugais kavinėje (duomenys neskelbtini) mikrorajone, vartojo alkoholinius gėrimus. M. Š. vėliau nusprendė palikti automobilį kitoje stovėjimo aikštelėje, kadangi ji buvo nemokama ir būdamas neblaivus sėdo už vairo, įvyko eismo įvykis, jo automobilis susidūrė su taksi automobiliu. Įvykio dieną ji nežinojo, kad vyras vartoja alkoholį, buvo išvykusi. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, situaciją vertina neigiamai. Jie kalbėjosi apie šį įvykį. M. Š. išklausė jos poziciją, kad toks poelgis nepateisinamas. Kaltinamasis savo elgesį vertino neigiamai, gailėjosi, jautė kaltę prieš save ir šeimos narius. Susituokė neseniai, prieš tai ilgą laiką gyveno kartu. Jos manymu, jie, kaip sutuoktiniai, turi vienas kitą palaikyti. Sutuoktinis atsižvelgia į jos nuomonę. Ji M. Š. palaikė ir stengiasi, kad jis išliktų stiprus. Jos sutuoktinis alkoholio nevartoja dažnai, tai daro saikingai, alkoholio vartojimas neturi įtakos jo elgesiui. Liudytoja taip pat nurodė, kad šiuo metu dirba, turi nuosavą automobilį. Kartu su sutuoktiniu turi kreditorinį įsipareigojimą - buto paskolą, moka įmokas kartu. Jos mėnesio pajamos siekia (duomenys neskelbtini) Eur, sutuoktinis gauna vidutinį atlyginimą. Ji nėra bausta administracine tvarka. Jos vyras profesionalus (duomenys neskelbtini), nuolat lanko treniruotes, dalyvauja varžybose, yra sudaręs sutartį su (duomenys neskelbtini) klubu, taip pat neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jų būstas įrengtas pilnai, tačiau dėl turimų finansinių įsipareigojimų prašo neskirti užstato (t. 2, b. l. 1- 5).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. Š. parodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d., apie 20.45 val. jis iš savo buto esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, tėvo vardu registruotu automobiliu ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvyko į prekybos centro ,,Maxima“ aikštelę, adresu (Duomenys neskelbtini), ir ten pasistatė automobilį. Tuo metu dar nebuvo vartojęs jokio alkoholio. Čia atvyko su tikslu neiti į barą ,,Duomenys neskelbtini“, esantį (duomenys neskelbtini), kur nuėjęs susitiko su draugais ir ten žiūrėjo krepšinio rungtynių transliaciją, pavalgė ir išgėrė vieną stiklinę alaus bei trise išgėrė viskio butelį. 2022 m. lapkričio 10 d., apie 22.05 val. išėjo vienas į aikštelę prie tėvo automobilio, kad šį perstatyti į nemokamą stovėjimo aikštelę, kadangi parduotuvės aikštelėje tolesnis automobilio laikymas būtų buvęs mokamas. Tik įsėdus į automobilį ir išvažiavus iš aikštelės bei pasukus į kairę pusę, už 15 metrų jis priekiu atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ,,Toyota Prius“ ir abiem automobiliams buvo padaryti apgadinimai. Šį eismo įvykį padarė neapšviestoje gatvėje ir nepastebėjo stovinčio automobilio, kuris eisme visiškai nedalyvavo, tačiau jame sėdėjo užsienietis. Jie abu išlipo iš automobilio ir tas vyriškis kalbėjo su juo (duomenys neskelbtini) kalba, tačiau susikalbėti nepavyko. Kas iškvietė policiją jis nežino, nes, kad šis kviestų policiją nematė ir galimai jis jam pretenzijų neturėjo. Atvykusio policijos ekipažo pareigūnas jo paklausė, kas atsitiko ir kas vairavo automobilį. Jis paaiškino įvykio aplinkybes. Jis pats savo iniciatyva pareigūnams prisipažino, kad automobilį vairavo neblaivus, todėl jie jį pasikvietė į tarnybinį automobilį ir alkotesteriu nustatė girtumo laipsnį, pirmu pūtimu jam nustatė 2,48 promilių alkoholio koncentraciją, kiek antru neprisimena. Prašo atkreipti dėmesį, kad anksčiau nebuvo teistas, pirmą kartą vairavo automobilį būdamas girtas, jo padaryta veika atitinka nusikalstamą veiką, dėl kurios nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 60-63).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. Š. parodė, kad M. Š. yra jo sūnus, kuris gyvena atskirai su savo šeima. Automobilį ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2008 metų, registruotas jo vardu, tačiau paskutiniu metu jis jį naudotis duoda sūnui. 2022 m. lapkričio 11 d. su sūnumi bendravo telefonu ir buvo sutarę vakare susitikti pas jį žiūrėti krepšinį, bet jo nesulaukė. Apie tai, kad sūnus vairavo neblaivus jo automobilį sužinojo 2022 m. lapkričio 12 d. sulaukęs policijos pareigūno skambučio ir buvo informuotas, kad turi atsiimti savo automobilį. Kad sūnus planuoja vairuoti neblaivus automobilį jis nežinojo ir to jam nebūtų leidęs. Sūnus įprastai alkoholiu nepiktnaudžiauja, jis sportuojantis, įsikūręs Mažąją bendriją ir turi įvairių veiklų. Kodėl jis neblaivus nusprendė vairuoti jis nežino. Jis sutinka atsiimti savo automobilį ir sūnui juo naudotis nebeleis (t. 1, b. l. 24-27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. L. parodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d., apie 21.00 val. jis su draugu atėjo į barą ,,Duomenys neskelbtini“, esantį (duomenys neskelbtini). Ten būdamas matė, kad prie vieno iš staliukų sėdi trys vyriškiai galimai sportuojantys, nes atrodė sportiškai ir jie vartodami alų žiūrėjo krepšinio varžybas. Vėliau matė, kad ant jų stalo atsirado viskio butelis ir jie jį vartojo. Vienas iš vyriškių kelis kartus buvo staigiai išbėgęs į lauką ir grįžo. 2022 m. lapkričio 10 d., apie 22.10 val. tas pats vyriškis ėjo trečią kartą į lauką ir paskui jį išbėgo kitas vyriškis ir abu nuėjo prie automobilio ,,Mazda 6“, valstybinis (duomenys neskelbtini), stovėjusio prekybos centro ,,Maxima“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis tai matė, kadangi pats taip pat po jų su savo draugais išėjo ir įsėdo į išsikviestą taksi automobilį ir juos nuo jų iki automobilio skyrė apie 20 metrų atstumas. Matė, kad jaunesnis vyras, kurį paminėjo pirmiau, labai aukšto ūgio, virš dviejų metrų, atsisėdo į vairuotojo vietą, o jo draugas į priekinę keleivio vietą. Jis iš karto paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė, kad neblaivus vairuotojas galimai važinėja. Kalbant su BPC darbuotoja užsidegė to automobilio šviesos, užsikūrė variklis ir neblaivus vairuotojas pajudėjo atbuline eiga. Apie tai informavo ir BPC darbuotoją. Jis taip pat jai nurodė automobilio markę, valstybinį numerį bei spalvą bei tikslią įvykio vietą. Tas neblaivus vairuotojas atbuline eiga pavažiavo apie 5 metrus, daugiau pats nebematė, bet dar kalbant minėtu pagalbos numeriu, šalia buvęs draugas šūktelėjo, kad pamatė, kaip tas automobilis ,,Mazda 6“ juda link aikštelės kelio užtvaro ir užtvaras jau pasikėlė. Jis tai darbuotojai pasakė, kad jie jau išvažiavo su taksi ir jis dar juos matė aikštelėje. Toliau pokalbį baigė, darbuotoja pasakė, kad ji jo pranešimą suprato gerai, padėkojo ir informavo, kad informuoja apie tai policiją. Tolimesnio įvykio bei tai, kad jis galimai turėjo auto įvykį jis nematė, tik nakties metu gavo pranešimą iš Epolicija, kad jo pranešimas priimtas, o sekančią dieną interneto tinklapyje „Duomenys neskelbtini“ pamatė, kad (duomenys neskelbtini) prospekte buvo sustabdytas neblaivus vairuotojas ir suprato, kad tai tas pats neblaivus vairuotojas. Jis nei vairuotojo, nei jo draugų nepažįsta, giminystės ryšių neturi ir nežino kas jie tokie ir jų duomenų neturi (t. 1, b. l. 30-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. P. parodė, kad M. Š., kuriam (duomenys neskelbtini) metai, jis pažįsta, yra draugai nuo 14 metų. 2022 m. lapkričio 10 d., apie 20.40 val. iš anksto telefonu sutarus, prie jo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo savo tėvo automobiliu ,,Mazda 6“ M. Š. ir jie kartu nuvažiavo į prekybos centro ,,Maxima“ aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis pasistatė automobilį ir kartu nuėjo į priešais esantį barą ,,Duomenys neskelbtini“, esantį (duomenys neskelbtini). Įėjus jiems į šį barą, jau viduje buvo M. draugas, kurio vardo ir pavardės, bei kitų duomenų nežino. Į šį barą M. Š. juos pakvietė žiūrėti krepšinį. Kai šis jį pasiėmė nuo namų, jis jau buvo neblaivus. Pats M. Š. iš pažiūros buvo blaivus. Bežiūrėdami krepšinio rungtynių transliaciją, pavalgė ir išgėrė alų, o po to trise išgėrė viskio butelį. 2022 m. lapkričio 10 d., apie 22.05 val. įsijungus reklamai M. Š. kažką jam pasakęs išėjo į lauką, o jis šio draugo paklausė kur šis išėjo. Ką tas draugas pasakė neprisimena, bet jis nusprendė pažiūrėti ir išėjęs į lauką pamatė, kad M. jau buvo automobilių aikštelėje ir įsėdęs į tėvo automobilį, todėl jis pribėgo ir pradaręs vairuotojo dureles paklausė ką jis ketina daryti. Šis jam pasakė ,,Seni tuoj man už parkingą reikės mokėti“, o jis šiam pasakė, kad bet kokiu atveju nėra kur statyti, nes visur mokama. Šis jam parodė netoli baro esančią nugreideriuotą aikštelę. Jis atsisėdo į keleivio vietą ir šis automobiliu išvažiavęs iš aikštelės bei pasukęs į kairę pusę, už maždaug 15 metrų priekiu atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ,,Toyota Prius“, tikslesnių duomenų nežino. Jis tuo metu buvo stipriai neblaivus ir stipriai pats susijaudino, todėl kas toliau toje vietoje įvyko neprisimena. Prisimena, kad abu automobiliai buvo apgadinti, lyg kito automobilio buvo iškritęs žibintas. Prisimena, kad buvo atvykęs policijos ekipažas bet ar su pareigūnais bendravo neprisimena ir ką jiems sakė M. Š. neprisimena. Prisimena, kad jis grįžo vėl į tą barą, kur dar rodė krepšinį, o ką toliau veikė M. nematė. Kiek tiksliai M. Š. bare išgėrė neprisimena, jis po įvykio su juo bendravo ir matė, kad dėl to, jog vairavo neblaivus šis labai gailisi. Kad anksčiau jis būtų vairavęs neblaivus nematė, šis sportuoja profesionaliai (duomenys neskelbtini) ir nėra priklausomas nuo alkoholio (t. 1, b. l. 36-39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. T. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2022 m. lapkričio 10 d., 22.17 val., dirbant kartu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule S. Ž., šaukiniu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pranešėjo pranešimą prekybos centro ,,Maxima“ aikštelėje stovėjo automobilis ,,Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kurio vairuotojas neblaivus ir ruošiasi važiuoti, pranešėjas iš paskos nevažiuoja. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo pagrindiniame kelyje automobilį ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į priekyje šalia sankryžos sustojusį automobilį ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šalia ,,Mazda“ automobilio lauke stovėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. Š., kuris paaiškino, kad vairavo automobilį ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, dėl to prisiima visą atsakomybę. Paklausus ką vartojo bei prieš kiek laiko, asmuo jiems atsakė, kad vartojo alų, o vėliau viskį, visa tai įvykio maždaug prieš pusvalandį. Nuo M. Š. juto sklindantį stiprų alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, reakcija sulėtėjusi, dėl to asmeniui patikrintas blaivumas. Pirmu pūtimu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,48 prom. girtumas (22.28 val.), antru pūtimu (22.45 val.) nustatytas 2,62 prom. girtumas. ,,Toyota“ automobilyje prie vairo sėdėjo U. B., kuris paaiškino, kad jam važiuojant minėtu automobiliu, jam stabtelėjus prie sankryžos (link (duomenys neskelbtini)) jis pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Jam išlipus iš automobilio, išlipo ir ,,Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris jam pasiūlė 1500,00 Eur bei susipildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau šis nesutiko, įtarė, kad vairuotojas neblaivus. Jiems atvykus asmuo nurodė, kad ,,Mazda“ automobilį vairavo būtent M. Š. Buvo supildyti procesiniai dokumentai ir M. Š. įpareigotas 2022 m. lapkričio 14 d., 13.00 val. atvykti į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą apklausai (t. 1, b. l. 42-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. Ž. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patrule ir 2022 m. lapkričio 10 d., 22.17 val., dirbant kartu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu E. T., šaukiniu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinio valdymo skyriaus budėtojo jie buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pradinį pranešimą, prekybos centro „Maxima“ aikštelėje stovėjo automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus ir ruošiasi važiuoti. Pranešėjas nurodė, kad jis iš paskos nevažiuoja. Jiems atvykus nurodytu adresu, pagrindiniame kelyje pamatė automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į priekyje šalia sankryžos sustojusį automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šalia „Mazda 6“ automobilio lauke stovėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. Š., kuris iš karto pripažino, kad vairavo automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir dėl to prisiima visą kaltę. Jo paklausus ką šis vartojo ir prieš kiek laiko, asmuo jiems atsakė, kad vartojo alų, o vėliau viskį bei visa tai įvykio maždaug prieš pusvalandį. Nuo M. Š. jie juto sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, o reakcija sulėtėjus. M. Š. patikrino alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0359, sertifikato Nr. 1680790, kuriam pirmu pūtimu 22.28 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas, o antru pūtimu 22.45 val. nustatytas 2,62 prom. girtumas. „Toyota“ automobilyje prie vairo sėdėjo U. B., kuris paaiškino, kad jam važiuojant minėtu automobiliu, jam stabtelėjus prie sankryžos link (duomenys neskelbtini) gatvės, jis pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Jam išlipus iš automobilio, išlipo ir „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris jam pasiūlė 1500,00 Eur bei susipildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau šis nesutiko, įtarė, kad vairuotojas neblaivus. Jiems atvykus, asmuo nurodė, kad „Mazda 6“ automobilį vairavo būtent M. Š. Buvo supildyti procesiniai dokumentai ir M. Š. įpareigotas atvykti į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą 2022 m. lapkričio 14 d., 13.00 val. apklausai. Eismo įvykis įformintas ROIK (duomenys neskelbtini), taip pat dėl eismo įvykio surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini). „Mazda 6“ automobilis priverstinai išvežtas į Minsko pl. 21, Vilniuje, esančią saugomų automobilių aikštelę. Nors jie M. Š. leido išeiti namo, jis po 20 minučių grįžo prie jų, viešoje vietoje garsiai keikėsi, šūkavo, pažeidinėjo viešąją tvarką, būdamas neblaivus. Tuo pat metu į juos kreipėsi J. M., kuri paaiškino, kad minėtas vyras kabinėjosi, pastūmė ją, ši nukrito ant žemės, susižalojo rankas, tačiau šiuo metu negali parašyti pareiškimo nes yra neblaivi, todėl kreipsis rytoj savarankiškai. Moteris medikų pagalbos atsisakė. Ar ji su pareiškimu vėliau kreipėsi ji nežino. M. Š. kitas ekipažas šaukiniu (duomenys neskelbtini) pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinio valdymo skyrių, o jį vedant į Operatyvinio valdymo skyriaus patalpas, šis pareigūnus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas jų kaip policijos pareigūnų garbę ir orumą. Jo faktinis sulaikymo laikas 00.30 val. Įvykis filmuotas BODY 1761, 1763 kameromis. Operatyvinio valdymo pareigūnas už chuliganizmą M. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą (t. 1, b. l. 48-51).

U. B. 2022 m. lapkričio 10 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d., apie 22.15 val. jis (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kurio galą atsitrenkė automobilis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pilnai apgadino jo vairuojamo automobilio buferį, bagažinės dangtį, galinį žibintą. „Mazda“ automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo vaikinas. U. B. kalbėjo su juo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Laukiant policijos, automobilio „Mazda“ vairuotojas alkoholinių gėrimų negėrė (t. 1, b. l. 17-21).

2022 m. lapkričio 10 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. Š. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pastarasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Panaudojus alkotesterį, 22.28 val. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, o 22,45 val. – 2,62 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 87).

„Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-00359 duomenimis M. Š. 2022 m. lapkričio 10 d., 22.28 val. nustatytos 2,48 promilės, o antro tikrinimo metu – 22.45 val. - nustatytos 2,62 promilės (t. 1, b. l. 88-89).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. birželio 17 d. patikros sertifikato Nr. 1680790 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0359 patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. lapkričio 15 d. (t. 1, b. l. 90).

VĮ „Regitra“ 2022 m. lapkričio 11 d. išraše nurodyta, kad automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. Š. (t. 1, b. l. 107).

Iš 2022 m. lapkričio 11 d. VšĮ ,,Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 2022 m. lapkričio mėnesiui yra 4170,00 Eur su PVM (t. 1, b. l. 108).

Kitų objektų 2022 m. lapkričio 16 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas 2022 m. lapkričio 10 d. Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas (ID 92086708549, skambučio pradžia_2022-11-10 22_13_52).mp3, ROIK (duomenys neskelbtini) įvykio lape nurodyta, įvykis gatvėje adresu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pranešėjo informacija: prie prekybos centro „Maxima“ stovi automobilis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kurio vairuotojas neblaivus. Ruošiasi važiuoti. Pranešėjas iš paskos nevažiuoja. Anonimiškai. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022 m. lapkričio 10 d., 22.13 val. BPCID=92086708549. Apžiūros objektai yra „MP3 Format Sound“ tipo rinkmenos, kuriame yra užfiksuoti garso įrašai. Garso įrašai atkurti ir perklausyti panaudojant kompiuterinę įrangą ir VLC programą. Atidarius BPC garso įrašą (ID 92086708549, skambučio pradžia_2022-11-10 22_13_52).mp3 matyti, kad įrašo trukmė 53 sekundžių. BPC - Bendrojo pagalbos centro darbuotojas

P – Pranešėja. A – Policija. BPC - Vienas vienas du. P – Labas vakaras norėjau pasakyt kad tikriausiai čia bus vairuotojas išgėręs važinėja. BPC – Kokiu adresu? P – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Maximos aikštelė. BPC – Aa supratau. Su kokiu automobiliu? P – Mazda. BPC – Valstybinius matot? P – Tuoj pasakysiu (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini)? P – (duomenys neskelbtini). BPC – Spalva? P – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini). P -Ką tik užvedė automobilį. BPC – Aa. Nevažiuoja dar? P – Dar nevažiuoja bet jau užvestas. BPC – Vardas pavardė kas pranešė? P - M. L. bet vistiek norėčiau likti anonimas. BPC – Anonimiškai? Supratau ačiū labai. P – Bet jis jau ką tik išvažiuoja iš aikštelės. BPC - Supratau o Jūs važiuojate iš paskos ar ne sakykite? P – Ne mes su taksi išvažiavom. BPC – Į kurią pusę link kur pajudėjo? P – Jis dar stovi Maximos aikštelėje. BPC - Supratau gerai dėkui informuojame. P – Gerai. Įrašas pasibaigia (t. 1, b. l. 125-126).

Kitų objektų 2023 m. sausio 9 d. – 2023 m. sausio 17 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 2022 m. lapkričio 11 d. į IBPS įkeltų 2022 m. lapkričio 10 d. į įvykį atvykusių policijos pareigūnų BODY 1761 kameros užfiksuoti 4 vaizdo įrašai: 2022_1110_222422_003.MP4, 2022_1110_222922_004.MP4, 2022_1110_223421_005.MP4, 2022_1110_224331_006.MP4, ir BODY 1763 kameros užfiksuoti 3 vnt. vaizdo įrašai: 2022_1110_222424_013.MP4, 2022_1110_222924_014.MP4, 2022_1110_223423_015.MP4. Vaizdo įrašai MPEG-4 Audio (.m4a) formatu. P - Policijos pareigūnai, Į - Įtariamasis M. Š., V - kitas vyriškis. Atidarius vaizdo įrašą „2022_1110_222422_003“, matyti, kad įrašo trukmė 5 minutės 1 sekundė. Kairiame apatiniame krašte užrašas „VLN_NVRS_60A92A 2022/11/10 22:24:21“. Įraše matyti, kad tamsus paros metas, policijos pareigūnas klausinėja įtariamojo. P - Ką gėrėt būtent alų? Į - Alų alų. P - Supratau. Prieš kiek laiko, valandą, dvi, pusvalandis? Į - Pusvalandis. P - Pusvalandis. Ir Jūs vairavot Mazdą? Į - Taip. P - Žinot kokia atsakomybė už tai? Į – Taip, taip. P - Aa. Ir įvažiavot į „Toyota“ galą? Į – Taip, taip, taip. P – „Toyota“ stovėjo vietoje ar kaip buvo viskas? Į - A važiuojam važiavom ten tiesiai į kairę ir. Iš įtariamojo veido išraiškos ir kalbos akivaizdžiai matyti. kad neblaivus. P - O dėl ko važiavot? Į - Aš. P - Dėl ko, kodėl taip nusprendėt? Į - Nu nes čia netoli mano namai. P - Ir galvojot, kad neblaivus davažiuosit? Į – Jo, jo viskas. Matyti, kad šalia įtariamojo stoviniuoja kitas vyriškis. P - O čia su draugais važiavot? Į – Ne, ne, aš vienas. P - O šituos pažįstat žmones? Į – Taip, taip, taip. P - Jūs nevažiavot kartu su juo? Į – Ne, ne. P – Gerai, supratau, vairuotojo pažymėjimą paieškokit prašau. Į - Tuoj. V - Kartu išgėrėm. P - Ko nepaprotinot draugo? V - Protinom. P - Protinot? Nepaklausė? Į – Ne, ne. P - Paklauskit „Toyota“ kažką. O vairuotojo pažymėjimą turėsit? Į – Jo, ten, ten kažkur yra. P - O kieno automobilis, Jum priklauso? Į - Tėčio. P - Tėčiui? Į - Taip. P - Supratau. Gerai, tada prieikit M. pasitikrinsim. Į - Viskas gerai. P - Prieš pusvalanduką gėrėt alaus, o kokį kiekį išgėrėt? Į - Nulis penki. P - Vieną bokalą jo? Į - Viskas okei kad ir kiek bepūsčiau viskas okei. P - Viską suprantat, viską prisiimat? Į – Jo, jo viskas okei. P - Prisiimat atsakomybę? Į - Jo tikrai taip. P - O vairuotojo pažymėjimą turit, kolega klausė? Į – Jo, jo. P - Turit ane? Į – Jo, jo. P - Nu kaip čia taip? Į - Nu atsiprašau, viskas. P - Nu man tai žinot. Į - Pala galima vandens atsigerti? P - Nu mes neturime nebent Jūs turit automobilyje? Į – Gerai, gerai viskas. P - Dabar penkias sekundes pūskit be sustojimo. Pučiam, pučiam, pučiam dar, dar, dar, dar per trumpai nutraukėt pūtimą. Į - Ai atsiprašau. P - Viskas kaip ir gerai bet dar ilgiau šiek tiek. Gerai? Į – Viskas, viskas okei. P - Okei. (duomenys neskelbtini) vairuotojas? Į - Jo. P – Ir, ir sunkiai gausis tada. Dar pakartojame pūtimą be sustojimo penkias sekundes. Pučiam, pučiam, pučiam, pučiam, gerai ačiū. Super. Į - Viskas gerai aš čia nieko. P - O kurioj gatvėje čia gyvenat netoli sakėt? Į - E (duomenys neskelbtini) bet čia mano tėvai gyvena mes dar. P - (duomenys neskelbtini) čia toli žinokit gaunasi. Į – Ne, ne, ne, čia mano tėvai gyvena viskas. P - pas tėvus norėjot važiuoti. Į – Taip, taip, taip viskas tvarkoj. P - Du keturi aštuoni pirmas pūtimas. Į - Labai gerai viskas. P - Nu gerai tai čia nėra žinokit. Į – Viskas, viskas okei. P - Suprantu kad viskas okei po penkiolikos minučių antras pūtimas bus. Į - Gerai gerai. P - Jo tikrinsim antrą kartą bus mažiau ar daugiau. Bandyk. Visus daiktus sudėkit į stalčiuką. Ką turit į stalčiuką, gerai, telefoną, raktai, piniginę, aštrūs daiktai. Į - Viskas okei, viskas okei, viskas gerai. P - Mes suprantam jo. Į – Jo, jo, jo. P - Įpūtėt daug baudžiamosios atsakomybės. Beveik du su puse. Į - Galima išlipt? P - Galit išlipt sudėt daiktus ir atgal atsisėsit. Į – Ne, ne viskas okei. V - Duok man daiktus. P - Išvažiuos žmogus dar kur nors su mumis. Į - Ne viskas. P - Sudėkit į stalčiuką vis tiek viską mes filmuojam. Į - Viskas gerai. V - Du su puse? P - Du keturi aštuoni. Va čia daiktus galit sudėt? Į - Viskas. P - Supratau, kad Jums viskas gerai, ir, kad man būtų gerai čia daiktus, super. Ir dabar prisėskit. M. prisėskit į automobilį. Į - Viskas gerai. P - Atsisėskit, kad galėčiau pridaryt, mes susipildysim. Į - Baikit. P - Žinokit reikia mes turim vairuotoją apsiklaust mes negalim Jūsų. Popierius pildysim tai. Į – Gerai, gerai, gerai. Pareigūnai uždaro įtariamąjį tarnybinio automobilio gale esančioje sulaikymo vietoje. P - Bet žinojot, kad draugas važiuos? V – Ne, ta prasme jis išėjo, mes šnekėjom bare jis daug išeidinėjo parūkyti nu ir tipo buvo, kad kažką pasakėm ir žmogus nuėjo. Tipo buvo toks ar jis gali vairuot ar ne nu tipo, nežinia, nu jis tipo ir nuėjo. Įrašas pasibaigia. Toliau atidaromas vaizdo įrašas „2022_1110_222922_004“, matyti, kad įrašo trukmė 5 minutės. Kairiame apatiniame krašte užrašas „VLN_NVRS_60A92A 2022/11/10 22:29:21“.V - Jis tiesiog nuėjo ir aš mačiau, kad jis tiesiog nuėjo, mašina buvo tenai. P - O nu supratau. Pareigūnas su Body kamera nueina prie tarnybinio automobilio, vyriškis su pareigūne toliau kalbasi, tiksliai žodžių nesigirdi. V - Nežinau ką mes galim. Aš žinau, kad mes nieko nepadėsim. P - Procedūra paprasta, mes pradėsim. V - Ką čia su ta mašina ką čia? P - Po penkiolikos minučių dar tikrinsim kartą girtumą, jeigu nu čia aišku faktas, kad išliks virš pusantros, bus ikiteisminis tyrimas pradėtas ir eismo įvykį reikės įforminti ir tiek, o vairuotoją mes žiūrėsim ar paleisim ar mes vešimės čia eigoje žiūrėsim. V - Ta prasme iš mūsų čia jau, daiktai čia padėjęs viską. P - Tai jis daiktu pasiims kai mes jį paleisim. V - Supratom. P – Jo, jo. Reikia atspausdint paaiškinimą, kad parašytų. Aš tuoj (duomenys neskelbtini) ekipažas atvažiuos. (duomenys neskelbtini). Mazda vairuotojo pūtimas du keturi aštuoni, eismo įvykį padarė, atsiųskit (duomenys neskelbtini) ekipažą, kad iš nukentėjusiojo paaiškinimą priimtų, paaiškins viską. Du keturi aštuoni. Įtariamasis sulaikymo vietoje beldžia, pareigūnas atidaro duris. P - Taip, kur? Į - Atsiliepk. P – Ne, dabar telefonu Jums naudotis negalima, Jūsų teisės ir laisvės apribotos. Kol kas negalit. Į - Palaukit ta prasme nu tėtis skambino. P - O Jūs žinot kad tėtis? Į – Taip, taip, taip. P - Trumpas skambutis, gali tėtis atvažiuoti jeigu nori, bet šiaip ne labai jo reikia. Ir formuokit ir jeigu jis atvyks mes viską paaiškinsim. Į - Viskas okei. Ateik čia biški pasitikti. Ne viskas nieko, nieko čia nebus. Tai va tame ir esmė. Ateik čia. Davai. P - Nu jo. tėtis ateis? Į – Draugas, draugas ir viskas. Į - Ne. P - Tai nieks neateis. Tai pasėdėkit dar trumpam. Gerai? Įpūsit antrą kartą ir tada žiūrėsim kas toliau. Gerai? Į - Gerai. P - Super. Į – Palaukit, palaukit. Galit? P - Ką? Į - Aš nenoriu, kad mano tėtis sužinotų. P - Tai nesužinos. Tai Jūs pilnametis tai. V - Jeigu galit „necenzūrinis žodis“ kažkaip tėvui nes. P - Tai aišku dėl mašinos, dėl mašinos savininkas tai. V - Žinau, kad jis paskiau sužinos bet jeigu įmanoma. P - Na jeigu jis pats pasipasakos tai sužinos, jeigu nieko nesipasakos tai. Dėl mašinos aišku savininkas privalės būti. V – Jo, jo sužinos. P - Informuotas bus. V - Žinokit kas yra, tas tėvas jo baisiai toks nemalonus. Jis prisidirbęs sakys čia jo mašina iš jo pirkęs bet vis išlaiko ant jo vardo tai kažkaip. P - Tai jis neperrašys jos. V – Jo, jo. Įrašas pasibaigia. Toliau atidaromas vaizdo įrašas „2022_1110_223421_005“, matyti, kad įrašo trukmė 2 minutės 45 sekundės. Kairiame apatiniame krašte užrašas „VLN_NVRS_60A92A 2022/11/10 22:34:20“.V – Jo, jo. Jis esme pas mane dirba ta prasme, nu geras vaikas, tikrai prisidirbo tai čia atsakys pilnai, bet kaip įmanoma sumokės baudas, praras teises, nes tas tėvas jį žiauriai užės. P - Aš pažiūrėsiu jeigu ten pirkimo pardavimo sutartis yra. V - Jeigu įmanoma. P - Tai jisai atsakingas pilnai už save. V - Sumokės baudą kaip bebūtų ką, nes tas tėtis nu juk čia sunkus girtumas, tai jį labai užės. Jis dėl to labiausiai bijo. Jis ką tik skambino iš jūsų, kad prisidirbo žino bet kažkaip nu išvengti to susitikimo su tėvu, jeigu įmanoma. P - Aš sakau pasižiūrėsiu jeigu automobilis pirktas yra pirkimo deklaracija Regitrai pateiktos tai tada jisai, nu mes neteikiame duomenų. O jeigu automobilis neperrašytas ir dar tėčiui priklauso, tai mes privalėsime informuoti kaip savininką. V - Jis gėrė jo. Aišku čia bus. Čia toj klopkei laikyti irgi nelaibai, juk geras žmogus. P - Čia dabar dokumentus pildysimės plius čia avarija kokią valandą dvi tai tikrai. V - Viską suprantam. P - Nesinori gręžiotis per petį žiūrėti ar vairuotojas nepabėgo. V - Normalu, viskas tvarkoj. P - Šiaip didelė tikimybė, kad jis gaus šaukimą ir eis namo. V - O galimą tą mašiną nutemt kažkur, nuvaryt į šoną? Nes aš kažkada atsimenu. P - Šiaip numatomas konfiskavimas tiek įpūtus tai. V - O jeigu blaivų vairuotoja rast, kad pavairuotų į šoną? P - Žinokit ne labai, tą dalyką sprendžia toliau ikiteisminio tyrimo pareigūnas. V – Ne, mes suprantam ir jeigu reikės siųskit tam tėvui. P - Ne mes pas save į aikštelę į Minsko plentą. V - Jeigu kažkaip įmanoma, tai kad jis nusižengė, kad jis padarė tai jis prisipažins už tai sumokės ir labai stipriai, bet, kad kažkaip nes jį tėvas suės jį kaip obuolį. Nu aš taip sakau žmogiška kalba. P - Mm. V - Toks žinai griežtas labai. P - Praėjo dešimt minučių. Praėjo dešimt minučių? Mm. V - Bet jis įpūs tiek pat ta prasme, nieko nepasikeis. Nes tikrai išgėrinėjo. P - Tiktai pagal nustatyta tvarką du pūtimai turi būti. V - Tai jo, viskas tvarkoj nes ta prasme. Tiesiog jeigu prašome jeigu manoma išvengt. P - Okei mes pasistengsime. Gerai? V - Ačiū labai, ačiū. P - Neblaivų nusistatymą galime susipildyti jau pirmas pūtimas buvo. O jo. Ką vairuotojas tas. Įrašas pasibaigia. Toliau atidaromas vaizdo įrašas „2022_1110_224331_006“, matyti, kad įrašo trukmė 1 minutė 19 sekundžių. Kairiame apatiniame krašte užrašas „VLN_NVRS_60A92A 2022/11/10 22:43:27“. P - Pūsk. Gerai? Ir žiūrėsim ką alkotesteris parodys. Gerai? Jeigu mažiau tai tavo naudai, jeigu daugiau vadovausimės vis tiek mažesniu pūtimu. Tai vat, sėdėk čia mes tau paduosim. Tuoj dar minutė išmuš. Į - Viskas gerai. P - Nu įkvėpiam kai pirmą kartą. Vienu pūtimu pučiam, pučiam, pučiam. Dar, dar, dar, dar ,gerai. Super nu va kaip gerai. Į - Viskas okei. P - Ką vartojai, degtinę, alų ką? Į - Alų ir vėliau viskį. P - Ai dar viskį ant viršaus. Du šeši du. Į – Gerai P - Padaugėjo šiek tiek. Į - Viskas okei. P - Pasėdim. Gerai dar? Į - Viskas okei. Įrašas pasibaigia (t. 1, b. l. 131-141).

Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 10 d. buvo atliktas automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertinimas. Vertinimo metu nustatyta, kad vadovaujantis esama rinkos aplinka, turimomis žiniomis bei geriausiai prieinama rinkos informacija, atsižvelgus į minėto turto pobūdį, individualias savybes, jo faktinį ir potencialų panaudojimą, vertės dieną – 2022 m. lapkričio 10 d., automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė prieš apgadinimą su PVM, atsižvelgiant į aptartas sąlygas ir ribojančias aplinkybes, galėjo būti 1900,00 Eur (t. 2, b. l. 52-99).

„Duomenys neskelbtini“ AS G. Š. charakteristikoje nurodyta, kad ji nuo 2020 m. spalio 26 d. dirba „Duomenys neskelbtini“ AS Lietuvos skyriuje (duomenys neskelbtini) pareigose. Ji tiesiogiai bendrauja su (duomenys neskelbtini) verslo klientais ir kitų skyrių darbuotojais. Ji nėra turėjusi drausminių nuobaudų, yra kruopšti, pareiginga ir žingeidi. Paskirtas užduotis atlieka laiku ir be priekaištų. Dirbant „Duomenys neskelbtini“ AS Lietuvos skyriuje buvo skatinta (t. 2, b. l. 28).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje nurodyta, kad G. Š. yra neteista (t. 2, b. l. 29).

Iš Lietuvos (duomenys neskelbtini) universiteto pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Š. dalyvauja mokymuose ir konferencijose, susijusiuose su (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 17, 28).

Iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Š. ir G. Š. (U.) su AS „Duomenys neskelbtini“ sudarė (duomenys neskelbtini) Eur vertės busto kredito sutartį, kurio padengimo terminas iki 2040 m. liepos 20 d. (t. 2, b. l. 34-42).

G. Š. „Duomenys neskelbtini“ AS 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. lapkričio 21 d. banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad jos pajamos minėtu laikotarpiu siekė (duomenys neskelbtini) Eur sumą (t. 2, b. l. 43-45).

VšĮ „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. lapkričio 28 d. M. Š. rekomendaciniame rašte nurodyta, kad M. Š. su (duomenys neskelbtini) lygos komanda „Duomenys neskelbtini“ yra pasirašęs sporto veiklos sutartį 2022/2023 sezonui. M. Š. su dideliu noru prisijungė prie (duomenys neskelbtini) komandos. Komandos vadovai yra labai patenkinti pastarojo indeliu komandai ir požiūriu į darbą. M. Š. nepraleidžia nei vienos treniruotės be pateisinamos priežasties, treniruočių ir varžybų metu sąžiningai vykdo trenerių nurodymus, yra pareigingas, atsakingas, su komandos draugais bendraujantis, draugiškas. Greitai reaguoja į pasikeitusias aplinkybes, stengiasi priimti teisingus sprendimus, prisiima atsakomybę už jų vykdymą, visada labai stengiasi ir nori, kad komanda laimėtų. Jis yra principingas konfliktinėse situacijose, savikritiškas, reiklus sau ir kitiems. Neturintis žalingų įpročių (t. 2, b. l. 47).

2011 m. vasario 21 d., 2011 m. spalio 3 d., 2015 metais M. Š. buvo įteikti padėkos raštai už vykdomą sportinę veiklą (t. 2, b. l. 48-51).

Iš M. Š. AB „Duomenys neskelbtini“ banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 27 d. matyti, kad M. Š. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. iš UAB „Duomenys neskelbtini“ gavo (duomenys neskelbtini) Eur vertės darbo užmokestį (t. 2, b. l. 100).

Iš M. Š. AB „Duomenys neskelbtini“ banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 19 d. matyti, kad M. Š. iš VšĮ „Duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. vasario 28 d. gavo (duomenys neskelbtini) vertės darbo užmokestį (t. 2, b. l. 101).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad M. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. Š. savo kaltę pripažino tiek apklausiamas teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastarasis nurodė, kad jis jam inkriminuotu laiku, o būtent – 2022 m. lapkričio 10 d., vakare automobiliu ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko į prekybos centro ,,Maxima“ aikštelę, adresu (Duomenys neskelbtini), ir ten pasistatė automobilį. Čia atvyko su tikslu neiti į barą ,,Duomenys neskelbtini“, esantį (duomenys neskelbtini), kur nuėjęs susitiko su draugais ir ten žiūrėjo krepšinio rungtynių transliaciją, pavalgė ir išgėrė vieną stiklinę alaus bei trise išgėrė viskio butelį. Apie 22.05 val. išėjo vienas į aikštelę prie tėvo automobilio, kad šį perstatyti į nemokamą stovėjimo aikštelę, kadangi parduotuvės aikštelėje tolesnis automobilio laikymas būtų buvęs mokamas. Tik įsėdus į automobilį ir išvažiavus iš aikštelės bei pasukus į kairę pusę, už 15 metrų jis priekiu atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ,,Toyota Prius“ ir abiem automobiliams buvo padaryti apgadinimai. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jis pats savo iniciatyva pareigūnams prisipažino, kad automobilį vairavo neblaivus, todėl jie jį pasikvietė į tarnybinį automobilį ir alkotesteriu nustatė girtumo laipsnį, pirmu pūtimu jam nustatė 2,48 promilių alkoholio koncentraciją (b. l. 60-63). Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kartu su kaltinamuoju 2022 m. lapkričio 10 d. alkoholinius gėrimus vartojęs, įvykio metu buvęs bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. P. parodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d., vakare susitiko su kaltinamuoju M. Š. ir nuvyko į ,,Duomenys neskelbtini“ barą, esantį (duomenys neskelbtini). Bežiūrėdami krepšinio rungtynių transliaciją, pavalgė ir išgėrė alų, o po to trise išgėrė viskio butelį. Po tam tikro laiko M. Š. kažką jam pasakęs išėjo į lauką, jis pats išėjęs į lauką, pamatė, kad M. jau buvo automobilių aikštelėje ir įsėdo į tėvo automobilį. Paklausęs ką jis ketina daryti, M. Š. nurodė, kad planuoja perstatyti automobilį, kadangi dabartinėje automobilio stovėjimo vietoje toliau tektų mokėti už stovėjimą. Jis atsisėdo į keleivio vietą ir M. Š. automobiliu išvažiavęs iš aikštelės bei pasukęs į kairę pusę, už maždaug 15 metrų, priekiu atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ,,Toyota Prius“ (b. l. 36-39). Kaltinamajam M. Š. inkriminuotas faktines aplinkybes taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas bei apie įvykį policijos pareigūnus informavęs M. L., taip pat į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai E. T. ir S. Ž. Pastarieji parodė, kad atvykus nurodytu adresu, pastebėjo pagrindiniame kelyje automobilį ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į priekyje šalia sankryžos sustojusį automobilį ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šalia ,,Mazda“ automobilio lauke stovėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. Š., kuris paaiškino, kad vairavo automobilį ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, dėl to prisiima visą atsakomybę. Paklausus ką vartojo bei prieš kiek laiko, asmuo jiems atsakė, kad vartojo alų, o vėliau viskį, visa tai įvykio maždaug prieš pusvalandį. Pirmu pūtimu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,48 prom. girtumas (22.28 val.), antru pūtimu (22.45 val.) nustatytas 2,62 prom. girtumas (b. l. 42-45, 48-51). Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ne tik anksčiau aptarti proceso dalyvių parodymai, bet ir įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų užfiksuotų vaizdo įrašų bei skambučio Bendrajam pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokolo turinys, U. B. 2022 m. lapkričio 10 d. pateiktas paaiškinimas bei neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamajam M. Š. 2022 m. lapkričio 10 d., 22.28 val. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, o 22,45 val. – 2,62 promilių neblaivumas, taip pat konstatuoti ir neblaivumo požymiai - neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pastarasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 87, 125-126, 131- 141). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines M. Š. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad M. Š., 2022 m. lapkričio 10 d., apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė alkotesterio pagalba, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo M. Š. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Š. ir jo sutuoktinė G. Š. teismui pateikė prašymus dėl kaltinamojo M. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą G. Š. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis M. Š. nurodė, kad jie su G. Š. yra nuo seno pažįstami – ilgą laiką draugavo, gyveno kartu, o šiuo metu yra susituokę. Juos sieja artimi, tarpusavio santykiai. Kartu įvykio metu su kaltinamuoju jo sutuoktinė nebuvo. Ji buvo išvykusi ir apie įvykį nieko nežinojo (t. 2, b. l. 1-5). Teisiamojo posėdžio metu apklausta G. Š., prašanti būti kaltinamojo laiduotoja, nurodė, kad nors su kaltinamuoju susituokė neseniai, tačiau yra pažįstami ilgą laiką, iki santuokos vedė bendrą ūkį. Apie įvykį ji sužinojo kitą dieną, kadangi buvo išvykusi, ir buvo labai nustebusi. Kaltinamasis situaciją vertino neigiamai, jautė gėda, o ji pati taip pat pasmerkė tokį M. Š. elgesį. Po įvykio jie ilgai kalbėjo minėta tema, bandė aiškintis tokio poelgio priežastis, kaltinamasis nesiteisino. G. Š. manymu, atsižvelgiant į jų tarpusavio santykius, ji galės ateityje daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nenusikalstų (t. 2, b. l. 1-5).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K- 274- 693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – anksčiau pastarasis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu M. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo bei jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kaltinamasis dirba – yra kelių įmonių (duomenys neskelbtini), profesionaliai sportuoja, anksčiau baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 76-79), byloje duomenų apie pastarojo psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymą nėra, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką.

Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje M. Š. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisiamajame posėdyje buvo gauti kaltinamojo M. Š. ir jo sutuoktinės G. Š. prašymai perduoti M. Š. jo sutuoktinės atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. Š. nėra teista, bausta administracine tvarka, šiuo metu dirba, taip aktyviai kelia kompetencijas įvairiose srityse. Teismo posėdžio metu G. Š. nurodė, kad ją su kaltinamuoju sieja artimi santykiai. Jie pažįstami pakankamai ilgą laiką, iki santuokos ilgą laiką draugavo, vedė bendrą ūkį, o neseniai susituokė. G. Š. taip pat nurodė, kad apie kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką sužinojo viena iš pirmųjų ir buvo nustebusi, kadangi toks elgesys kaltinamajam nebūdingas. Ne kartą ta tema su kaltinamuoju bendravo, itin neigiamai įvertino aptariamą M. Š. poelgį. Kartu G. Š. detalizavo, kad jos vertinimu ją su sutuoktiniu sieja itin artimi, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai. Ji pastarąjį palaiko ir rūpinasi (t. 2, b. l. 1-5). Minėtų aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė ir pats kaltinamasis, kuris nurodė, kad jį su G. Š. sieja artimi santykiai, trunkantys ilgą laiką. Jie dalinasi visai išgyvenimais, atsižvelgia į vienas kito pastebėjimus bei patarimus (t. 2, b. l. 1-5). Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojos bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų anksčiau aptartų, M. Š. ir jo santykius su jo sutuoktine charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad G. Š. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį G. Š. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pastarosios asmenybę, taip pat kaltinamojo jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, sprendžia, kad kaltinamajam M. Š. laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad M. Š. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės pavartojęs stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo judriame (duomenys neskelbtini) miesto kelio ruože, vyko ne vienas ir padarė eismo įvykį, kurio metu, tik atsitiktinumo dėka, nebuvo sužaloti kiti asmenys. Iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų E. T., S. Ž., apie įvykį pranešusio M. L. parodymų, taip pat automobilio, kurį apgadino kaltinamasis M. Š., vairuotojo U. B. bei paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jo būklė buvo netinkama vairuoti, todėl jis nelaikytinas pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Nors kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu apeliavo į tai, kad teisė vairuoti jam būtina vykdant darbines funkcijas, tačiau ši aplinkybė nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajam buvo žinoma, tačiau pastarojo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. Š. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant M. Š. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento–vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. Š. reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2022 m. lapkričio 14 d. Pastarajam minėtą dieną buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-64).

Atsižvelgiant į tai, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2022 m. lapkričio 14 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Šioje baudžiamojoje byloje M. Š. atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jis nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė. Pastarasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. M. Š. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, sėdo už automobilio vairo, vairavo intensyviame kelio ruože, vyko ne vienas, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Juo labiau, jis vairavimo metu padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino tiek jo paties, tiek kito asmens vairuotą transporto priemonę, dėl ko buvo pradėta administracinė teisena. Apie automobilio vairavimą esant neblaiviam policijos pareigūnai buvo informuoti ne eilinio patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją ir jo padarytą eismo įvykį. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o jo tėvui G. Š., kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. Š. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Kaltinamasis M. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Baudžiamosios bylos duomenimis, kalinamasis anksčiau neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau visos baudos sumokėtos, dirbantis. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo per mėnesį gaunamos pajamos yra nepastovios – jų dydis kiekvieną mėnesį yra skirtingas. Be to, pastarasis yra saistomas kreditorinių įsipareigojimų – su AS „Duomenys neskelbtini“ iki 2040 metų yra sudaryta busto kredito sutartis.

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 100- 648/2019, Nr. 2K-164-222/2019).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Mazda 6“ vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. lapkričio mėnesį buvo 4170,00 Eur su PVM. Kita vertus, baudžiamojoje byloje buvo pateikta Turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 10 d. buvo atliktas automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimas, kurio metu nustatyta, kad minėto automobilio rinkos vertė prieš apgadinimą su PVM, atsižvelgiant į aptartas sąlygas ir ribojančias aplinkybes, galėjo būti 1900,00 Eur. Teismas, sugretinęs minėtos turto vertinimo ataskaitos turinį su VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, pasižyminčiais bendro pobūdžio informacija, neturi pagrindo nesutikti, kad kaltinamojo M. Š. 2022 m. lapkričio 10 d. vairuoto automobilio turto vertė nesiekė 4170,00 Eur sumos bei atitiko jos individualaus vertinimo metu nustatytą vertę – 1900,00 Eur.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo finansine padėtimi, jo asmenybe (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimų, priklausomybės alkoholiui neturi), automobilio verte bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu (nusikalstama veika žalos nepadarė), pripažįsta, kad automobilio „Mazda 6“ vertės – 1900,00 Eur sumos konfiskavimas yra proporcinga ir tinkama priemonė šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintinos.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę 1900,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

M. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. Š., kad:

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. Š., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė