Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 10 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino negaliojančia (ex officio) nuo sudarymo momento 2021 m. rugpjūčio 19 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-4w3skyzr bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui kreipųsis į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo“; priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. A. 585,38 Eur negrąžintą kreditą, 73,57 Eur pelno palūkanų, 27 Eur sutarties sudarymo mokestį, 26 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 24 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 19 d., nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis pagal kredito sutarties grafiką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (957,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225,57 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „BnP Finance“ (toliau – pradinis kreditorius) ir atsakovas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudaro: 216 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 371,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma: 26 proc.). 2021 m. gegužės 19 d. Periodine reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius visas iš Sutarties kylančias reikalavimo teises į atsakovą perleido ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas pranešimu. Atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius Sutartį su juo nutraukė 2022 m. kovo 24 d.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradine kreditore visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ir priėjo išvados, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 585,38 Eur negrąžinto kredito ir 73,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 206,98 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Pagal vartojimo kredito bendrųjų sąlygų 1.18 punktą sutarties sudarymo mokesčio sąvoka apibrėžta kaip vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą, kurio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

7. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte pateikto sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Teismas pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, ir kt.). Naujausioje teismų praktikoje pažymima, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas neturi teisės reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau, nepriklausomai nuo to, kad šalys susitarė dėl vienkartinio sutarties sudarymo mokesčio, kuris išdėstomas visam sutarties galiojimo laikotarpiui (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos priteisimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio pritesimo tenkino iš dalies. Atsižvelgdamas į ieškovės suformuluotą reikalavimą dėl 206,98 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad atsakovas sumokėjo pirmą sutarties sudarymo mokesčio įmoką (4,50 Eur), todėl ieškovei priteisė 27 Eur (nuo 2 įmokos iki 7 įmokos, skaičiuojant 4,50 Eur x 6 įmokos) sutarties sudarymo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 24 d.).

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos tesimas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas). Teismas nustatė, kad Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2022 m. kovo 24 d., dėl ko ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos 2025 m. rugpjūčio 19 d. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovo veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusių tai, kad pradinis kreditorius nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas priėjo išvados, kad ieškovė turi teisę į nuostolių, pasireiškiančių kaip nesumokėtos palūkanos iki mokėjimo grafiko pabaigos, atlyginimą.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Todėl teismų praktikoje pažymima, jog ieškovo lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, 45 pastraipa). Todėl ir šiuo atveju ieškovei negautas pajamas priteisė ne konkrečia fiksuota suma, o procentine išraiška, skaičiuotina iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos.

11. Teismas nustatė, kad Šalys sutartyje sulygo dėl atsakovo mokėtinos fiksuotos 371,04 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 26 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis, o sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, ir pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022, 30 pastraipa, 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, 47 pastraipa).

12. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 19 d.) nuo negrąžinto kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likutis pagal mokėjimo grafiką.

Žemesnės instancijos teismas

14. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).

15. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad nagrinėjamu atveju, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Be kita ko, ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Toks procesinių palūkanų dydis, teismo manymu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę atsakovo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Pirmosios instancijos teismas pripažino Sutarties sąlygą dėl 12 procesinių palūkanų dydžio nesąžininga ir negaliojančia nuo Sutarties sudarymo (ab initio) (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).

16. Vis dėlto, šalių Sutarties 6.2 punkto sąlygos, nustatančios 12 procentų dydžio metines procesines palūkanas, pripažinimas negaliojančia, neatima iš ieškovės teisės reikalauti priteisti įstatyme nustatyto 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad atsakovas prievolės nevykdė geruoju, o ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, todėl iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (957,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iš viso patyrė 268 Eur bylinėjimosi išlaidų (26 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 84,17 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 225,57 Eur bylinėjimosi išlaidų (268 Eur x 84,17 proc.(CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, pritaikius patenkintų reikalavimų dalies proporciją, yra 5,58 Eur (6,63 Eur x 84,17 proc.), t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl priteisė valstybei iš atsakovo.