- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-413-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01834-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- K. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei K. D. dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo ir atsakovės K. D. priešieškinį ieškovui V. D. dėl periodinio išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. D. (toliau – ieškovas) ieškiniu atsakovei K. D. (toliau – atsakovė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas), nustatytą skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra G. D. (toliau – nepilnametis vaikas/dukra).
2. Ieškinyje taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią: 1. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitę, darbo dienomis trečiadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos nuo 15.30 val. iki 16.00 val., grąžindamas dukrą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val., į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą; 2. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimdamas dukrą atitinkamą dieną iš jos gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val., į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą; 3. Vaiko tėvas bendravimo su vaiku metu (t. y., paėmęs vaiką) įsipareigoja užtikrinti įprastos vaiko dienotvarkės režimą, rūpintis vaiko sveikata, visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais; 4. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaiko, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną iki 21 val., atsižvelgiant į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus. Iki dukra gebės naudotis elektroninio ryšio priemonėmis savarankiškai, bendravimą privalo užtikrinti tėvai; 5. Jeigu V. D. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku K. D.; 6. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių K. D. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku V. D. ir suderina kitą susitikimo laiką bei dieną; 7. Abu tėvai įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su vaiko sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, spręsti dėl jo papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Vaikui susirgus, sunegalavus, tėvai susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedarytų jokių kliūčių aplankyti sergančio vaiko, jeigu vaikas būtų gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje. Vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turėtų būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis; 8. Vaiko gimimo diena su tėvu V. D. švenčiama poriniais metais, o su motina, K. D. – neporiniais gimimo metais, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku bei susitikimo trukmę V. D. įsipareigoja iš anksto telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu laišku suderinti su K. D., ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku jo gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą; 9. Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku bei susitikimo trukmę, V. D. įsipareigoja iš anksto sms žinute arba elektroniniu laišku suderinti su K. D., ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku Tėvo ar Motinos dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą; 10. Tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Apie susitikimo vietą ir laiką su vaiku bei susitikimo trukmę, V. D. įsipareigoja iš anksto sms žinute arba elektroniniu laišku suderinti su K. D., ne vėliau kaip prieš 3 k. d. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaiku tėvo ar motinos gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą; 11. K. D. su dukra švenčia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną (atitinkamą datą kiekvienais metais), Naujuosius metus (gruodžio 31 – sausio 1 d.), Jonines (birželio 24 d.), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Rugsėjo 1-ąją d., Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) – poriniais kalendoriniais metais, o V. D. – neporiniais metais, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą, tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą; 12. K. D. su dukra švenčia Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (atitinkamą datą kiekvienais metais) – neporiniais kalendoriniais metais, o V. D. – poriniais metais, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją, tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. V. D. turi teisę vežtis vaiką į kitą miestą; 13. Abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos; 14. K. D. informuoja V. D. apie darželyje organizuojamas šventes, per 3 kalendorines dienas nuo šios informacijos paaiškėjimo dienos.
3. Savo prašymą motyvavo tuo, kad ieškovas ieškiniu siekia išplėsti sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, suteikiant galimybę tėvui su dukra bendrauti ne tik dienos metu, tačiau ir nepertraukiamai kelias dienas iš eilės su nakvynėmis. Todėl ieškovas siekia po truputį pratinti nepilnametį vaiką prie būsimų pokyčių, pasikeitusios rutinos. Prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su dukra tvarka būtų tarsi pereinamoji nuo šiuo metu esančios iki ieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Teismas nustatė, kad šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta 2022 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta šalių sudaryta 2022 m. spalio 24 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi, kurią teismas patvirtino, be kitų sąlygų šalys susitarė dėl ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, pagal kurią: „4.2.1. V. D. bendrauja su dukra vieną savaitę pasiimant dukrą šeštadienį laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 19.30 val., su teise vežtis vaiką į kitą miestą, o K. D. tą savaitę bendrauja su dukra sekmadienį; 4.2.2. V. D. kitą savaitę bendrauja su dukra sekmadienį laikotarpiu nuo 9 val. iki 12 val. su teise vežtis vaiką į kitą miestą, o K. D. tą savaitę bendrauja su dukra šeštadienį; 4.3. Bendravimo su nepilnamečiu vaiku per šventes tvarka: 4.3.1. Šalys susitaria, kad V. D. bendrauja su dukra lyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną 4 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 15.30 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.30 val. Nelyginiais metais bendrauja su dukra pirmąją Šv. Kalėdų dieną 4 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 15.30 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.30 val.; 4.3.2. Šalys susitaria, kad V. D. lyginiais metais bendrauja su dukra antrąją Šv. Velykų dieną 4 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 15.30 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.30 val. Nelyginiais metais bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų dieną 4 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 15.30 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.30 val. šioje sutartyje numatytomis valandomis; 4.3.3. Šalys susitaria, kad Mamos dieną su nepilnamečiu vaiku praleidžia mama K. D., o Tėvo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu V. D.. Tėvas gali pasiimti nepilnametį vaiką 4 val. ir po to grąžinti į gyvenamąją vietą. Apie pasiėmimo laiką tėvas privalo informuoti vaiko mamą iš vakaro sms žinute; 4.3.4. K. D. informuoja tėvą sms žinute apie nepilnamečio vaiko krikštynas likus 30 d. iki šventės; 4.3.5. K. D. likus 3 d. informuoja apie organizuojamą vaiko gimtadienį ir/arba sudaryti tėvui galimybę atvykti pasveikinti nepilnametį vaiką į vaiko gyvenamąją vietą; 4.3.6. K. informuoja V. D. apie darželyje organizuojamas šventes; 4.4. Kitos bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygos: 4.4.1. V. D. neturi teisės vežtis vaiko į kitą užsienio valstybę, taip pat pasiimti vaiko iš ugdymo įstaigos be raštiško mamos K. D. sutikimo. K. D. neturi teisės vežtis nepilnamečio vaiko į kitą užsienio valstybę be raštiško tėvo sutikimo; 4.4.2. Jei V. D. negali bendrauti su vaiku jam paskirtą savaitgalį, šis laikas nėra perkeliamas ir bendravimas gali būti kompensuojamas tik šalių susitarimu; 4.4.3. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį; 4.4.4. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 4.4.5. Ligos atveju, jei nėra galimybės tėvui V. D. užtikrinti bendravimo su dukra jam priskirtą savaitgalį, mama K. D. informuoja tėvą ir suderina kitą susitikimo laiką; 4.4.6. Šalys susitaria, kad kiekviena iš jų turi galimybę atostogauti du kartus per metus, t. y. vieną kartą dvi savaites, ar du kartus po savaitę. Kadangi atostogų metu nėra galimybės užtikrinti bendravimo su vaiku tvarkos, tai kiekviena šalis apie numatomas atostogas kitą šalį informuoja ne vėliau likus 10 d. iki atostogų; 4.4.7. V. D. bendravimo su dukra metu, privalo kas dvi valandas informuoti mamą apie vaiko būseną atsiunčiant filmuotą medžiagą ir informuojant apie vaiko būvimo vietą; 4.4.8. V. D. įsipareigoja nedelsiant informuoti mamą, jei dukra pasijuto blogai, taip pat jei iškilo poreikis vežti į gydymo įstaigą; 4.4.9. Šalys apie bendravimo pakeitimus kitą šalį informuoja šiais kontaktais: V. D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), mamos K. D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 4.5. Šalys susitaria, kad nuo 2023 m. balandžio 17 d. bendravimo tvarka papildoma nuostata: 4.5.1. V. D. kiekvienos savaitės trečiadienį gali pasiimti nepilnametį vaiką iš ugdymo įstaigos ir būti tame mieste, kur yra ugdymo įstaiga nuo 15.30 val., grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.00 val., vasaros atostogų metu vaiką pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos“. Sprendimas yra įsiteisėjęs.
6. Ieškovas siekia išplėsti sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, suteikiant jam galimybę su dukra bendrauti nepertraukiamai kelias dienas iš eilės su nakvynėmis, todėl, jo manymu, reikalinga pratinti vaiką prie būsimų pokyčių.
7. Teismas pažymėjo, kad prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas kartu eliminuoja sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 4.4.1, 4.4.6, 4.4.7, 4.4.9 punktus.
8. Teismas padarė išvadą, kad sprendimu yra nustatyta detali tėvo su vaiku bendravimo tvarka, dėl kurios šalys susitarė sudarydamos 2022 m. spalio 24 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kurią teismas patvirtino sprendimu. Ieškovas byloje nepateikė duomenų, kad situacija nuo minėto sprendimo priėmimo iš esmės yra pasikeitusi ar atsirado reikšmingų šio klausimo išsprendimui aplinkybių, įrodančių, jog netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko interesai ar iškils grėsmė jo teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, kad nuo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, iki ieškinio dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo praėjo pakankamai trumpas laikas – tik vieneri metai, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko teises bei interesus, nutarė, kad nagrinėjamu atveju, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir keisti sprendimu nustatytos tėvo su vaiku bendravimo tvarkos, todėl prašymo netenkino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas V. D. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti laikiną jo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apelianto vertinimu, teismas, nuspręsdamas atmesti jo prašymą, iš esmės nepateikė nei vieno argumento, kokias vaiko teises ir interesus pažeistų jo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka.
9.2. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes – jog būtent nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teises bendrauti su abejais tėvais maksimalų laiko tarpą. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka buvo nustatyta itin siaura, leidžiant dukrai su tėvu bendrauti vos 27 valandas per mėnesį, 340 valandų per metus, t. y. kiek daugiau nei 14 pilnų dienų per metus, įskaitant šventes bei neįskaitant atostogų laikotarpio. Tokia siaura bendravimo tvarka buvo nustatyta, atsižvelgiant į vaiko amžių, maitinimo režimą motinos pienu. Be kita ko, šalių sutartis buvo sudaryta santuokos nutraukimo bylos eigoje ir jos sąlygas iš esmės diktavo atsakovė. Apeliantas su jomis sutiko, siekdamas kuo greičiau nutraukti santuoką, su tikslu dukrai paaugus ir pradėjus maitintis savarankiškai, kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Šiuo metu šalių dukrai jau yra daugiau kaip trys metai, ji savarankiškai valgo, lanko ugdymo įstaigą – darželį, vaikšto ir kalba. Todėl apeliantas ieškiniu siekia iš esmės praplėsti nustatytą bendravimo tvarką, į ją įtraukiant nakvynes, tačiau suvokdamas, jog bylos nagrinėjimas gali užsitęsti ir siekdamas po truputį adaptuoti dukrą prie ilgesnio laiko tarpo praleidžiamo su tėvu, prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką – kuri nors ir yra be nakvynių, tačiau leidžianti dukrai su tėvu praleisti daugiau laiko, t. y. 52 valandas per vieną mėnesį. Šiuo atveju yra svarbu užtikrinti vaiko teisę maksimaliai bendrauti su abejais tėvais ir adaptuoti vaiką prie galimų pokyčių.
9.3. Apelianto vertinimu, sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 4.4.1, 4.4.6, 4.4.7, 4.4.9 ir 4.5.1 punktai yra ydingi, dviprasmiški ir net pažeidžia kasacinio teismo praktiką. Teismas šeimos bylose turėtų būti aktyvus, kas reiškia, jog teismas turėtų siekti užtikrinti geriausius vaiko interesus, todėl turėjo atsižvelgti į apelianto siekį adaptuoti vaiką prie ilgesnio laiko tarpo praleidimo su tėvu. Jeigu teismas manė, jog prašoma bendravimo tvarka nėra išsami, teismas ir savo iniciatyva galėjo ją koreguoti, patenkindamas prašymą iš dalies. Apelianto vertinimu, teismas galimai yra šališkas, turintis išankstinę nuomonę dėl ieškinio patenkinimo, kadangi teismas nemano, jog yra pagrindas keisti nustatytą bendravimo tvarką, dėl to nėra tikslo nustatyti ir laikinos „pereinamos“ bendravimo tvarkos.
9.4. Nagrinėjamu atveju, apeliantas tik siekia su dukra praleisti daugiau nepertraukiamo laiko, sukurti stipresnį tarpusavio ryšį, suteikti dukrai kuo daugiau dėmesio, kurio jai su kiekvienais gyvenimo metais reikia vis daugiau, bei dalyvauti jos gyvenime. Apeliantas nėra padaręs jokio pažeidimo dukters atžvilgiu, jis geba pasirūpinti dukra, jie dažnai pramogauja, o būdama pas tėvą namuose, dukra turi savo žaislus, lovą, aprangą ir visus kitus būtiniausius daiktus. Be kita ko, jis laikosi dukros poilsio ir miego režimo, gamina maistą, kas visapusiškai užtikrina dukros teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
13. Atsakovė teismui 2024 m. sausio 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais iš esmės nesutiko su apelianto atskiruoju skundu, kadangi nepilnametė dukra yra nedidelio amžiaus, turinti specialių poreikių, teismo nustatyta bendravimo tvarka yra maksimali ir atitinkanti vaiko interesus, be to, nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka praėjo tik vieneri metai. Kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovė pateikė: 2024 m. sausio 2 d. G. D. ambulatorinio apsilankymo aprašymą pas vaikų ir paauglių psichiatrą; 2023 m. liepos 27 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame G. D. konstatuotas (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugpjūčio 23 d. G. D. ambulatorinio apsilankymo aprašymą pas medicinos psichologą. Taip pat pateikė duomenis apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš interneto svetainės rekvizitai.lt; facebook skelbimą apie šalto rūkymo kiaulienos gaminius; duomenis iš (duomenys neskelbtini) facebook socialinės paskyros; 2024 m. sausio 3 d. straipsnio publikaciją (duomenys neskelbtini) iš interneto svetainės Manoūkis.lt. 2024 m. kovo 6 d. papildomu prašymu atsakovė pateikė „Ignitis“ 2024 m. sausio 12 d. pažymą, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ raštą ir 2017/04 straipsnio (duomenys neskelbtini) publikaciją iš interneto svetainės Manoūkis.lt.
14. Apeliantas 2024 m. kovo 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo poziciją dėl atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių ir pateiktų papildomų įrodymų.
15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto nuomonę dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų bei su jais pateiktų įrodymų, į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad būtų teisingai išnagrinėtas atskirasis skundas, sprendžia, jog atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymų dalis, susijusi su G. D. sveikatos būkle, priimtini. Apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Kitus atsakovės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti, kaip nesusijusius su apeliacijos objektu ir nepagrindžiančius jam išspręsti reikšmingų aplinkybių (CPK 314 straipsnis).
17. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikinos bendravimo tvarkos šalių su nepilnamečiu vaiku nustatymo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
18. Šalių nurodytos aplinkybės ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta Kauno apylinkės teismo sprendimu 2022 m. spalio 27 d. priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimu patvirtinta šalių sudaryta 2022 m. spalio 24 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kitų sąlygų, šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu, t. y. apeliantu, bendravimo tvarkos. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.
19. Alytaus apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla pagal apelianto ieškinį dėl minėtu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo ir atsakovės priešieškinį dėl periodinio išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo. Apeliantas ieškiniu siekia išplėsti sprendimu nustatytos jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos sąlygas, įtraukiant ir bendravimą su nakvynėmis. Prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka apeliantas siekia adaptuoti nepilnametę dukrą prie ilgesnio su tėvu praleidžiamo laiko tarpo. Teismas, apelianto vertinimu, turėjo atsižvelgti į jo nurodytą siekį dėl vaiko adaptacijos, todėl netenkinęs jo prašymo dėl laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, iš esmės pažeidė vaiko teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais ir adaptuoti vaiką prie galimų pokyčių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
20. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
21. Pagal kasacinio teismo praktiką laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas / pakeitimas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi, laikinos bendravimo tvarkos nustatymas taikomas tada, kai kyla konfliktinės situacijos ir teismas nustato, jog byloje yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas ir stabilumo užtikrinimas.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka šiuo metu yra užtikrinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl tokios bendravimo tvarkos sąlygų šalys susitarė geranoriškai sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įvertinusios tuo metu buvusias aplinkybes dėl vaiko amžiaus ir jo poreikių. Duomenų, kad apeliantas dėl kokių nors priežasčių šiuo metu negalėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku ar šalių aptartos ir teismo patvirtintos bendravimo tvarkos sąlygos pažeistų nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, nenustatyta. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ne pratinti vaiką prie būsimos bendravimo tvarkos, o laikinai sureguliuoti vaiko interesus pažeidžiančią situaciją, todėl nagrinėjamu atveju ieškovo prašomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų šio civilinio proceso instituto paskirties. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia bendravimo su vaiku tvarka labiausiai atitiktų tiek vaiko, tiek šalių interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Kaip pažymėjo atsakovė ir byloje pateikti medicininiai duomenys patvirtina, jog šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių, todėl apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su šiuo metu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimu, įskaitant ir dažnesnį bendravimą, taip pat bendravimą su nakvynėmis bei klausimai dėl vaiko adaptacijos galimybių prie naujai nustatomos bendravimo tvarkos, taip pat visi šalių pateikti įrodymai ir argumentai bus įvertinti tik bylą iš nagrinėjus iš esmės.
23. Santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl apelianto prašymo nagrinėjimo metu galiojant teismo sprendimu patvirtintai jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkai, yra užtikrinamas nepilnamečio vaiko interesas bendrauti su abiem tėvais, t. y. ir su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra objektyvių duomenų, kurie suponuotų išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prieštarautų ar pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, pagrįstumui.
24. Kartu pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus ištirti visi įrodymai ir įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.