Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1449-264/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-18
Bylos Nr.: 2A-1449-264/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-02720-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: J. G., E. T.
Atsakovas: L. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1449-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02720-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.1; 2.4.1.1; 2.4.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. G. ir E. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-162-292/2017 pagal ieškovių J. G. ir E. T. ieškinį atsakovei L. G. dėl kompensacijos už atliktus nekilnojamojo turto pagerinimo darbus priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje - J. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės patikslintame ieškinyje (1 tomas b. l. 129-136) prašė priteisti iš atsakovės L. G. kompensaciją natūra už atliktus nekilnojamo turto pagerinimo darbus, t. y. ½ dalį- ¼ dalį E. T. ir ¼ dalį J. G. 7888 Eur vertės pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 181 Eur vertės viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 407 Eur vertės ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59 Eur vertės kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 478 Eur vertės ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14 Eur vertės kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 5055 Eur vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tuo pačiu adresu bei 2169 Eur vertės miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš viso joms priteisiant turto už 8125,50 Eur; nustatyti naudojimosi nekilnojamu turtu,- gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad jos naudosis ir valdys gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais : 1-1 (7,12 kv. m.), 1-2 (11,44 kv. m.), 1-3 (32,08 kv. m.), iš viso: 50,64 kv. m. ploto patalpomis, o atsakovė naudosis ir valdys gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: 1-4 (10,59 kv. m.), 1-5 (20,62 kv. m.), 1-6 (19,73 kv. m.), iš viso: 50,94 kv. m. bendro ploto patalpomis; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.U. G. testamentu nurodytą turtą paliko savo dukrai S. G., tačiau surašant testamentą, visos seserys (abi ieškovės ir atsakovės motina) buvo sutarę, kad nesvarbu, kam po motinos (U. G.) mirties atiteks turtas, juo lygiomis teisėmis naudosis visos dukterys. S. G. pastarąjį turtą dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo savo dukrai (atsakovei). L. G. parašius įgaliojimą tetai J. D., pastaroji nuo 2010 metų balandžio mėnesio nustojo visiškai laikytis seserų susitarimo visu mirusios motinos turtu naudotis bendrai.Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį (1 tomas b. l. 115-118) prašė taikyti ieškinio senatį; ieškovių ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000 metų gegužės mėnesį mirus U. G., pagal jos testamentą gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) ir miškų ūkio paskirties sklypas palikimu atiteko U. G. dukrai S. G.. Ieškovių nurodyto susitarimo, kad nesvarbu, kam atiteks turtas, juo naudosis visos seserys, nebuvo. Motina laisva valia nusprendė, kam turėtų atitekti turtas po jos mirties. S. G. 2007-12-27 dovanojimo sutartimi ginčo nekilnojamus daiktus padovanojo savo dukrai atsakovei L. G..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš J. G. ir E. T. J. D. po 250 Eur iš kiekvienos išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš J. G. ir E. T. po 2,46 Eur iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Dėl ieškovo pareigos suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir civilinių teisių gynimo būdų. Teismas nurodė, kad ieškovės dėl šio ieškinio dalyko kreipėsi keliais pagrindais. Bylos esme ieškovės nurodo trečiojo asmens J. D. susitarimo tarp seserų nesilaikymą, naudotis nekilnojamu turtu - gyvenamuoju namu, nepriklausomai nuo to, kurios iš seserų nuosavybe bus turtas, teismas vertino, kad tai jau galėtų būti kvalifikuojama kaip savarankiškas ieškinio pagrindas, tačiau tokiu atveju ieškinio dalykas jau neatitinka ieškinio pagrindo. Aplinkybės, kuriomis ieškovės grindžia savo reikalavimus (ieškinio pagrindą) nulemia iš materialinio teisinio santykio kylanti ieškovo valia pasirinkti jam priimtiniausią civilinių teisių gynimo būdą. Tačiau teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko, o taip pat nustatyti faktinį pagrindą, t. y. negali savo sprendimo grįsti faktais, kurių šalys nenurodė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovėms ne kartą buvo siūlyta tikslinti ieškinio reikalavimus (b. l. 95-96, 124-126 ) ir jos du kartus tikslino ieškinio pagrindą ir dalyką (b. l.102-109, 129-136).Dėl nuosavybės teisių turinio ir valdymo teisės. Teismas nustatė, kad tiek faktinio, tiek juridinio turėjimo ginčo objekto teisę (valdymo teisę) turi atsakovė L. G., todėl ieškovės gindamos savo pažeistą teisę, neteisingai supranta nuosavybės teisių turinį, o konkrečiai- valdymo teisę. Valdytojas gali ginti pažeistą teisę teismine tvarka, tačiau ieškovės nėra daikto valdytojos juridinio turėjimo teise, todėl pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra netinkamas, nes juo siekiama įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus. Todėl ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovės yra sąžiningos valdytojos, galinčios reikalauti kompensacijos už daikto pagerinimą, teismas atmetė.Dėl teisės reikalauti kompensacijos už svetimo daikto pagerinimą, remiantis principine civilinės teisės nuostata - atlyginti svetimo daikto pagerinimo išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovės nėra nei daikto valdytojos (faktinės daikto turėtojos, turinčios tikslą valdyti kaip savo (CK 4.22 str.) ar savininkės, galinčios išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.) ir šių materialinių teisės normų pagrindu reikalauti pažeistų teisių gynimo priteisiant kompensaciją, tai vadovautis civilinės teisės nuostatomis, kai civilines teises nustato ir apriboja tik įstatymai, yra visiškai nepagrįsta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovės prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-02-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovių J. G. ir E. T. ieškinį tenkinti visoje apimtyje; perskaičiuoti iš ieškovių atsakovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovės ieškovių naudai bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, o advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidas priteisti valstybės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, spręsdamas ginčą, nesivadovavo įstatyme įtvirtintomis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis (LR CPK 176 str., 178 str., 183 str. ir 185 str.). Sprendime be motyvų ir pagrindo yra nuneigiamos akivaizdžios aplinkybės ir visa eilė teismui pateiktų įrodymų, dėl dalies jų teismo net nepasisakyta, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles ir neatskleidė šios bylos esmės. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino aplinkybių, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, nenustatė, kurios iš šalių veiksmai yra netinkami ir nesąžiningi. Teismas tik formaliai nurodė, kad ieškovės galimai pasirinko ne tą ieškinio dalyką. Tačiau teismui tinkamai atlikus įrodymų tyrimą ir vertinimą, būtų buvę pastebėta, kad ieškovių iš suformuluoto ieškinio dalyko ir ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių jų reiškiamą reikalavimą matyti, kad ieškinio tikslas yra kompensacijos natūra forma įgyti dalį nekilnojamojo turto, priklausančio kitam fiziniam asmeniui asmeninės nuosavybės teise už iš esmės pagerintą nekilnojamąjį turtą. Ieškovių prašoma kompensacija natūra, už jų atliktus nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, byloje buvo pagrįsta ir visiškai nepažeidžianti atsakovės interesų. Byloje ieškovės įrodinėjo, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas ginčo nekilnojamuoju turtu naudotis bendrai ir neribotą laiką, todėl ieškovės visuomet tikėjo, kad minimą nekilnojamąjį turtą valdė ir naudojo sąžiningai bei tikėjo, kad, esant tokiam seserų susitarimui bei ieškovėms iš esmės po gaisro atstačius gyvenamąjį namą, jos yra teisėtos jo valdytojos ir naudotojos, nepaisant to, kad tokios jų teisės nėra išviešintos viešajame registre. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, o be jokio objektyvaus ir pagrįsto pagrindo šališkai palaikė atsakovės ir trečiojo asmens poziciją, kuri nebuvo patvirtinta jokiais rašytiniais dokumentais, o tik J. D. sugyventinio ir kitos sesers - O. K. (kurios santykiai su ieškovėmis itin konfliktiški) teismo posėdžio metu pateiktais melagingais paaiškinimais. Ieškovių prisidėjimas prie šiuo metu atsakovei L. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo savo lėšomis, yra esminis, nes po gaisro ieškovės atstatė ir įrengė visą gyvenamąjį namą nuo pat pamatų. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad visas motinos name buvęs turtas sudegė, o ji jokių santaupų neturėjo. Tokiu atveju teismų praktikoje konstatuota, kad pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 85-601/2012). Atsakovės atstovo, trečiojo asmens paaiškinimai dėl buvusios draudimo išmokos, kurios neva pakako pilnai atstatyti sudegusį gyvenamąjį namą, arba, kad kažkokių gerų žmonių neatlygintinu darbu ir lėšomis buvo atstatytas ginčo gyvenamasis namas, nebuvo įrodyti jokiais rašytiniais dokumentais. Atsakovės argumentai dėl netinkamai byloje nurodytos atliktų darbų ir įsigytų statybinių medžiagų valiutos, laikytini nepagrįstais ir nelogiškais. Teismas nepasisakė dėl byloje pateiktų Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadų (5 vnt.) bei dokumentų liudijančių, kad J. G. net keletą kartų privataus kaltinimo tvarka buvo kreipusis į teismą dėl jai J. D. padarytų kūno sužalojimų ir padarytos turtinės žalos, suniokojant jos asmeninius daiktus, kurie neabejotinai patvirtino J. D. itin grėsmingą, žiaurių, engiantį ir neteisėtą elgesį ieškovės J. G. atžvilgiu. Šių įrodymų nei atsakovė, nei tretysis asmuo nenuginčijo. Teismui neatskleidus šios bylos esmės, liko neišspręstas ir gyvenamojo namo naudojimosi bei valdymo tvarkos klausimas bei netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.Atsakovė atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti; pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliančių atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės yra pasirinkusios netinkamą civilinių teisių gynybos būdą ir jų nurodomas ieškinio pagrindas neatitinka suformuluoto ieškinio dalyko. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovėms buvo siūloma ir sudarytos galimybės tikslinti ieškinį ir, ieškovės pasinaudodamos savo teise, ieškinio pagrindą ir dalyką tikslino du kartus. Teismas šios kategorijos bylose neturi būti iniciatyvus, o savo ieškinio reikalavimus privalo įrodinėti ir pagrįsti ieškovės, juolab, kad joms buvo užtikrinta kvalifikuota teisinė pagalba.Ieškovių nurodomo susitarimo dėl naudojimosi turtu lygiomis dalimis nepriklausomai kas paveldės ginčo turtą nėra buvę ir motina prieš mirtį pati savo laisva valia ir savo sąžine nusprendė, kuriai iš dukrų palikti turtą po jos mirties. S. G., būdama paveldėto motinos turto savininke, laisva valia turėjo teisę nuspręsti, kaip elgtis su jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (LR CK 4.37 str.). S. G. 2007-12-27 dovanojimo sutartimi ginčo turtą padovanojo savo dukrai L. G..Trečiojo asmens J. D. elgesys ir veiksmai ieškovių atžvilgiu neturi jokio ryšio su ieškovių reiškiamais ieškinio reikalavimais, kadangi J. D. niekuomet nebuvo atsakovei L. G. nuosavybės teise priklausančio ginčo turto savininke.Ieškovės neteisingai nurodo ir gyvenamojo namo, kuris buvo atstatomas po gaisro 1982 m., atstatymo aplinkybes. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad gyvenamasis namas sudegė ir buvo atstatomas, esant gyvai ieškovių ir trečiojo asmens J. D. motinai U. G.. Tiek visos dukros su šeimos nariais, tiek kaimynai, tiek draugai padėjo motinai atstatyti gyvenamąjį namą, prisidedami tiek darbais, organizuojant talkas, tiek statybinėmis medžiagomis, tiek pinigais. Nors ieškovės nurodo, jog byloje nėra įrodyta, kad gyvenamasis namas buvo apdraustas privalomuoju draudimu, ir po gaisro U. G. buvo išmokėta draudimo išmoka, tačiau šias aplinkybes teismui patvirtino ne tik tretysis asmuo J. D., tačiau ir ieškovių iniciatyva teisme apklausti liudytojai. Tai kad draudimo dokumentai, sudaryti iki 2006-10-01 yra sunaikinti ir jų gauti nėra jokių galimybių, patvirtina AB „Lietuvos draudimo“ patvirtinimas, kuris yra pridedamas prie šio atsiliepimo į apeliacinį skundą. Ieškovės, apeliaciniame skunde ir ieškinyje nurodydamos, jog jos save laikančios nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) valdytojomis, klaidingai supranta ir aiškina nuosavybės teisės turinį. Ieškovės jokiu būdu negali būti laikomos atsakovei L. G. priklausančio turto valdytojomis, kadangi jos valdymo (kaip savarankiškos daiktinės teisės) į šį turtą nebuvo ir nėra įgijusios (LR CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Ieškovių J. G. ir E. T. naudojimąsi nekilnojamaisiais daiktais, nuosavybės teise priklausančiais atsakovei L. G., galima vertinti tik kaip neatlygintiną naudojimąsi daiktais, kas prilygintina panaudai (LR CK XXXII skyrius).Ieškovės įrodinėdamos, jog jos savo indėliais iš esmės pagerino gyvenamąjį namą, kaip pagerinimus nurodo ne tik statybines medžiagas ir statybos darbus, bet, kaip gyvenamojo namo pagerinimus prašo teismo vertinti ir jų turėtus baldus, namų apyvokos reikmenis paveikslus, kilimus, užuolaidas ir t.t. Tokie daiktai akivaizdžiai negali būti siejami su gyvenamojo namo pagerinimais. Be to, ieškovės prašo kaip kompensacija natūra priteisti ir žemės sklypų dalį, tačiau, kokiu pagrindu, joms turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į žemės sklypus ieškinyje net gi nenurodo ir tokių aplinkybių neįrodinėja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl bylos esmės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. G. asmeninės nuosavybės teise nuo 2008-01-09 2007-12-27 dovanojimo sutarties pagrindu valdo 7,6700 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei 1,100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-21). Apeliantės šioje byloje pareiškė du reikalavimus: vienas - dėl kompensacijos už gyvenamojo namo pagerinimą (vertės padidinimą) priteisimo natūra kiekvienai ieškovei po ¼ dalį ginčo statinių bei žemės sklypų; antras – dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas atmetė ieškinį iš esmės remdamasis tuo, kad ieškovių pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra netinkamas, nes juo siekiama įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, kad ieškinio dalykas neatitinka ieškinio pagrindo.Apeliaciniame skunde argumentuojama tuo, kad teismas neatliko įrodymų tyrimo ir vertinimo, nes iš suformuluoto ieškinio dalyko ir ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių ieškiniu reiškiamą reikalavimą būtų nustatęs, kad ieškinio tikslas yra kompensacijos natūra forma įgyti dalį nekilnojamojo turto, priklausančio kitam fiziniam asmeniui asmeninės nuosavybės teise už iš esmės pagerintą nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdžiuose įpareigojo ieškovių atstovę tikslinti ieškinio reikalavimus bei spręsti klausimą dėl šalių tinkamumo (b. l. 95-96, 124-126 ) ir ieškovės du kartus tikslino ieškinio reikalavimus (dalyką) (b. l.102-109, 129-136).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės dėl pirmojo ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko) kreipėsi keliais pagrindais: 1) jų kaip turto valdytojų valdymo gynimo, nurodydamos materialinę teisės normą (CK 4.34 str. 3 d.), kuri numato sąžiningo valdytojo teisę pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas ar reikalauti atlyginti padarytas pagerinimo išlaidas ir 2) vadovautis principine civilinės teisės taisykle, jog svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo.Apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodė, kad gyvenamasis namas sudegė 1982 m., ir buvo atstatomas dar esant gyvai ieškovių ir trečiojo asmens J. D. motinai U. G., kuri mirė 2000 m. gegužės mėn. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė L. G. yra gyvenamojo namo su jo priklausiniais bei žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, kuriai ginčo turtas atiteko 2007-12-27 dovanojimo sutarties Nr. 10325 pagrindu. Iš ieškinio, patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškinio pirmuoju reikalavimu ieškovės siekia kompensacijos natūra forma įgyti asmeninės nuosavybės teise dalį nekilnojamo turto, priklausančio kitam fiziniam asmeniui (atsakovei L. G.), kilus konfliktinei situacijai tarp seserų dėl naudojimosi nekilnojamu turtu, kurį po motinos U. G. mirties 2000 m. pagal testamentą paveldėjo viena iš ieškovių ir trečiojo asmens seserų - S. G., o pastaroji ginčo turtą 2007-12-27 dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo atsakovei L. G..Ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos natūra priteisimo grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su trečiojo asmens J. D. susitarimo tarp seserų naudotis nekilnojamu turtu - gyvenamuoju namu, nepriklausomai nuo to, kurios iš seserų nuosavybe bus turtas, nesilaikymu, dėl ko prašė iš atsakovės L. G. priteisti kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimą (vertės padidinimą) natūra kiekvienai ieškovei po ¼ dalį ginčo statinių bei žemės sklypų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai galėtų būti kvalifikuojama kaip savarankiškas ieškinio pagrindas, tačiau tokiu atveju ieškinio dalykas jau neatitinka ieškinio pagrindo. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Iš šalių procesinių dokumentų turinio, matyti, kad rašytinio susitarimo tarp šalių dėl leidimo ieškovėms gyventi atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name, naudotis ūkiniais pastatais, žemės sklypais nebuvo, kad ieškovėms nuo 2007 m. buvo trukdoma, o nuo 2010 m. neleidžiama naudotis gyvenamuoju namu ir jame likusiais ieškovių daiktais, kur daugiau nei 30 metų gyveno ieškovė J. G., o ieškovė E. T. (tapus J. G. globėja), gyvendavo vasaros metu.Pagal faktines aplinkybes galima konstatuoti, jog tarp šių statinių savininkės - atsakovės ir statinių naudotojų ieškovių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai, kurie truko nuo 2007 m. iki 2010 m.. Nors CK 6.629 straipsnio 2 dalis ir 6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, tačiau šios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorį negaliojančiu ir nepaneigia panaudos sutartinių santykių. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šiuo atveju šalių teisinių santykių pobūdis negalėjo būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Tačiau pripažintina, kad tiek ieškovių, tiek atsakovės atstovės paaiškinimų pakanka konstatuoti, kad tarp šalių buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, priklausančiais atsakovei ieškovės naudojosi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). CK 6.501 straipsnis, kuris taikomas ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) numato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (3 dalis). Pagal šį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: pirma, nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; antra, nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; trečia, nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; ketvirta, įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016).Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Todėl sprendžiant klausimą dėl daikto pagerinimo svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės neįrodė savo reikalavimo dėl turto pagerinimo. Jos nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, kad turtas, kurį paveldėjo viena iš seserų - S. G. po motinos U. G. mirties 2000 m. ir 2007-12-27 padovanojo atsakovei L. G., ieškovių pačių ar ūkio būdu pasitelkus trečiuosius asmenis, atliktų remonto darbų, tapo vertingesnis tiek, kad būtų pagrindas reikalauti ne kompensacijos pinigais, o priteisti nekilnojamojo turto dalį natūra (CK 4.23 str.). Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų atsakovei asmeninėn nuosavybėn padovanotas 2007-12-27 dovanojimo sutarties pagrindu gyvenamasis namas pastatytas 1985 m., ūkiniai pastatai 1960, 1970 m.(1 t. b. l. 18-19), t.y. dar esant gyvai ieškovių ir trečiojo asmens J. D. motinai U. G.. Jokių rašytinių įrodymų, išskyrus 2 pažymas - paliudijimus (1 t. b. l. 40-41), kuriose nėra nurodyta jų surašymo datų bei jose nurodytų ieškovės J. G. atliktų darbų (kad pastatė glazūruotų koklių krosnį ir sudėjo pušies grindis sandėliuke), ieškovės E. T. atliktų darbų (kad sudegus U. G. namui, jį atstatė) darbų atlikimo laikas, nėra pateikta. Minėtose pažymose esančiais duomenimis nėra jokio pagrindo remtis, nes neinformatyvios. Kiti rašytiniai įrodymai: 1995 m. pirkimo pardavimo sutartis dėl J. G. buto pardavimo, 1982 09 08 kvitai apie pirktus langus, 2000 m. data surašyti palikėjos U. G. vardu žemės nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai (1 t. b. l. 54-66), bei sąskaitų apie suvartotą elektros energiją 2010 m. laikotarpiu kopijos (1 t. b. l. 67-69) nepavirtina jokių aplinkybių dėl atliktų remonto, namo atstatymo darbų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esančių įrodymų nepakanka nekilnojamojo turto pagerinimo faktui konstatuoti (CPK 178 str., 185 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės jei ir atliko tam tikrus remonto darbus, tam skirdamos savo lėšas, prisiėmė riziką dėl savo veiksmais atliktų ir iš to kylančių pasekmių. Reikšdamos reikalavimą dėl išlaidų kompensavimo, ieškovės turėjo įrodyti ne tik iš tikrųjų sumokėtas lėšas, bet leistinais įrodymais pagrįsti, kad tai atliko atsakovės leidimu ir atsakovės nekilnojamasis turtas buvo pagerintas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Tokių duomenų byloje nėra. Tačiau vien tai, kad ieškovės pareikštu reikalavimu prašė iš atsakovės priteisti išlaidų kompensavimą ne pinigais, o nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, jo priklausinių bei žemės sklypų po ¼ dalį natūra, teikia pagrindą šį ieškinio reikalavimą laikyti nepagrįstu. Atsakovė L. G. yra ginčo nekilnojamojo turto savininke (CK 4.37 str. 2 d., 4. 47 str. 1 p.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo nors ir buvo pareikštas, tačiau pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos priimti naudojimosi tvarką nustatantį sprendimą, nes netenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo dėl nekilnojamojo turto dalies priteisimo natūra, ieškovėms neįgijus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, nėra teisinio pagrindo nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš J. G. ir E. T. J. D. po 250 Eur iš kiekvienos išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir prašoma perskaičiuoti iš ieškovių atsakovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas.2016 m. gegužės 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. T. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (1 tomas b. l. 10). 2016 m. balandžio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo J. G. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (1 tomas b. l. 9). Šių sprendimų 4 punkte nustatyta, kad Vadovaujantis įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi pareiškėjos 100 procentų atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu pagal Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o pagal 9 punktą – kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Nagrinėjamu atveju iš ieškovių trečiojo asmens naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sudarė 500 Eur (350 Eur procesinių dokumentų ruošimo išlaidos; 150 Eur atstovavimo teisme išlaidos) (1 tomas b.l.138-139). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.2 punktą maksimalus užmokestis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį gali būti 1 983,25 Eur (2,5 x 793,30 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K3 – 793,30). Pagal šių rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas 0,1 dydžio koeficientas. Nagrinėjamu atveju byloje vyku keturi posėdžiai, kurių bendra trukmė 6 valandos. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Todėl už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma gali būti 475,98 Eur ((0,1 x 793,30 Eur) x 6 val.).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad priteistos advokato išlaidos neviršija Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių ir tai nesudaro pagrindo perskirstyti iš ieškovių priteistų advokato išlaidų trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovių lygiomis dalimis taip pat priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str., 96 str. 5 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad abi ieškovės 100 procentų atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš ieškovių valstybės naudai priteisti su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartoja.

Dėl bylos baigties.

Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, bei į tai, kad apeliaciniame skunde išreikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo yra procesinio pobūdžio ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės nekeičia, todėl sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu, panaikinant sprendimo dalį, kuria priteista iš J. G. ir E. T. po 2,46 Eur iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).Atsakovės atstovas pateikė prašymą priteisti atsakovei iš apeliančių atsakovės turėtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už procesinių dokumentų parengimą. Minėtų išlaidų dydį patvirtina 2017 m. balandžio 12 d. pinigų priėmimo kvitas Nr.625348.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1 069,64 Eur (1,3 x 822,80 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K4 – 822,80). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl atsakovei iš apeliančių priteistinos 500 Eur išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Nagrinėjamu atveju pašto išlaidos sudaro 7,62 Eur. 2017 m. kovo 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. T. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. 2017 m. kovo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo J. G. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Šių sprendimų 4 punkte nustatyta, kad Vadovaujantis įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi pareiškėjos 100 procentų atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.Atsižvelgiant į tai, kad apeliantėms yra suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalbą, pašto išlaidos valstybei iš jų nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš J. G. ir E. T. po 2,46 Eur iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) L. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvienos išlaidų advokato pagalbai apmokėti L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis