Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. atstovo advokato I. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. D. atstovo advokato I. D. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apelianto atstovas iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu padaryta išvada, jog R. D. veikoje yra ANK 229 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

5. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutarimą, apeliacinio skundo motyvus bei bylos medžiagą, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms. Tai, kad apelianto atstovas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. D. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta byloje esančia medžiaga.

7. ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius ginklo, šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo reikalavimus.

8. GŠKĮ 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti nustatytas sąlygas atitinkančią ginklui, ginklo priedėliui, šaudmenims, jų dalims laikyti vietą ir laikytis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų. To paties įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Reikalavimų 35.1.1 punkte įtvirtinta, jog GŠKĮ 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodyti ginklai, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat B kategorijos ginklai ir jų šaudmenys turi būti laikomi gyvenamojoje vietoje ir (ar) kitoje su apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu suderintoje vietoje prie pastato konstrukcijų nejudamai (rekomenduojama taip, kad atsižvelgiant į pastato konstrukciją metalinės spintos (seifo) demontavimas būtų neįmanomas jos neatidarius) pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 S1 ar S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus, arba kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm ir kuri užrakinta vidine raktine arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti).

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad R. D. gyvenamajame name yra įrengtas Reikalavimų 35.1.1 punkto nuostatas atitinkantis seifas, kuriame įprastai laikomi apelianto teisėtai įgyti ginklai ir šaudmenys. Apelianto atstovo teigimu, R. D. laikydamas ginklus/šaudmenis ne seife, o namuose, į kuriuos niekas negalėjo patekti dėl jų padidinto saugumo ir kuriuose jis buvo vienas, ginklų laikymo sąlygų nepažeidė, nes tuo metu ginklais ir šoviniais kiti asmenys pasinaudoti negalėjo. Su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad esminis BK 255 straipsnio 1 dalyje ir ANK 229 straipsnyje nustatytų atsakomybių atribojimo kriterijus yra padarinių – realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo – nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2012, Nr. 2K-14-1073/2020). Taigi, minėti padariniai yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 255 straipsnio 1 dalyje, o ne administracinio nusižengimo, numatyto ANK 229 straipsnyje, sudėties elementas. Ši aplinkybė nustatyta ir prokurorės 2020 m. lapkričio 27 d. nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38203-20, nenustačius R. D. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 12–17). Administracinei atsakomybei kilti pakanka vien tik nustatyti, kad buvo pažeisti ginklų ir šaudmenų laikymo reikalavimai.

10. Reikalavimų 37 punkte nustatyta, kad metalinės spintos (seifo) įrengti nereikia, jei ginklai, šaudmenys laikomi atskiroje patalpoje, kurios: 1) lubos, sienos ir grindys atitinka šių Reikalavimų 9.1 ir 9.2 papunkčių nuostatas; 2) įrengtos šių Reikalavimų 1 ir 3 prieduose nurodytos II saugumo klasės durys; 3) ant langų įrengtos apsauginės grotos ir patalpoje, per kurią patenkama į ginklų laikymo patalpą, ir ginklų laikymo patalpoje yra įrengta apsauginė įsilaužimo signalizacija. Nors apelianto atstovo teigimu, namas, kuriame gyvena R. D., yra ypatingai apsaugotas, t. y. durys ir langai šarvuoti, sienos ir lubos sutvirtintos, įrengta kelių lygių signalizacija, namas aptvertas aukšta tvora, jo aplinka filmuojama, kieme didelis sarginis šuo, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šiame name būtų įrengta minėtas Reikalavimų 37 punkto nuostatas atitinkanti patalpa, kurioje galima būtų laikyti ginklus papildomai neįrengiant metalinės spintos (seifo). Tai, kad name yra įrengta signalizacija iš esmės patvirtina tik tai, kad buvo laikomasi Reikalavimų 35.1.2. ir 35.1.3. punktų nuostatų, kurių pažeidimas nėra inkriminuotas. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad R. D. ginklus/šaudmenis laikė tiesiog darbo kambaryje ir miegamajame, t. y. ne specialioje jų laikymui skirtoje patalpoje ar seife.

11. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 21 - 22 val. iš seifo pasiėmė du šaunamuosius ginklus „Glock“, nes ketino juos patikrinti ir valyti, tačiau tą vakarą su jais nieko nedarė. Būdamas namuose jis vieną ginklą nešiojosi su savimi, o kitą padėjo darbo kambaryje viršutinėje spintelės lentynoje ant knygų ir pamiršo jį nunešti į seifą. Po kelių valandų jis nuėjo miegoti ir antrąjį ginklą pasidėjo po lova. 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 8 val. jo namus šturmavo „Aras“ pareigūnai, o vėliau atvykusiems policijos tyrėjams jis pats parodė, kur padėti ginklai (b. l. 55–57). Aplinkybę, kad R. D. teisėtai įgyti du šaunamieji ginklai „GLOCK 17“ su įstatytomis dėtuvėmis, kuriose buvo po 17 vnt. šovinių „Luger“ 9 mm, 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo padėti ne seife, o knygų lentynoje ir po lova patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai, jog atliekant kratą R. D. name nustatyta, kad du ginklai laikomi pažeidžiant ginklų laikymo taisykles, nes vienas ginklas gulėjo pirmo aukšto darbo kambaryje lentynoje ant knygų, o antras ginklas - antro aukšto miegamajame po lova. Abiejuose ginkluose buvo įdėtos dėtuvės su šoviniais (b. l. 21–31). Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat matyti, kad R. D. priklausantys du šaunamieji ginklai „GLOCK 17“ su įstatytomis dėtuvėmis su šoviniais buvo rasti pirmo aukšto darbo kambario spintelėje ant knygų ir antro aukšto miegamajame po lova (b. l. 38–45).

12. Taigi, nors R. D. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo neigia, tačiau aplinkybė, kad jis savo namuose du šaunamuosius ginklus su įstatytomis dėtuvėmis ir šaudmenimis jų radimo metu laikė pažeidžiant ginklų ir šaudmenų laikymo reikalavimus, t. y. ne tam pritaikytame seife, o knygų lentynoje ir po lova, įrodyta anksčiau aptartais įrodymais. Be to, abu ginklai buvo lengvai prieinamose vietose ir į juos buvo įstatytos dėtuvės su šoviniais. Pažymėtina, kad asmeniui nėra draudžiama ginklus laikyti ne seife tuo metu, kai jie yra valomi, ar naudoti juos savigynai. Vis dėlto pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, jog nors jis ketino valyti ginklus, tačiau to nepadarė ir nepadėjo jų atgal į seifą. Taigi, nebuvo jokio pateisinamo pagrindo ginklus laikyti ne seife. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių paneigti nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, nenustatyta. Pažymėtina, kad R. D., turėdamas leidimą laikyti šaunamuosius ginklus, privalo išmanyti ir žinoti šaunamųjų ginklų laikymo ir naudojimo taisykles, galimą kilti administracinę atsakomybę už šių taisyklių nesilaikymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas, kad ginklų/šaudmenų negalima laikyti namuose ne specialiai tam skirtose vietose, vis tiek juos laikė ne įrengtame seife, todėl jo veikimas traktuotinas kaip tyčinis taisyklių nesilaikymas. Tai, jog R. D. laikydamas ginklus padidinto saugumo name ir būdamas vienas manė, jog laiko juos saugiai, vertintina kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir neatleidžia jo nuo pareigos ginklus laikyti nepažeidžiant jų laikymo reikalavimų.

13. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo remtis apeliaciniame skunde nurodytu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-185/2018, nes šios bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pagrįstai konstatavo, jog R. D. padarė ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam pagrįstai buvo skirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis. R. D. paskirta nuobauda atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir nėra per griežta.

15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. D. atstovo advokato I. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.