Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. bei Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. gegužės 15 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Dėl pertvarų įrengimo dušų patalpose

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo maudantis duše, dėl nesančių pertvarų, taip pat dėl dušo patalpose nesančių persirengimo patalpų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. A. procesiniame dokumente „Atsikirtimas į Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepimą dėl neturtinės žalos atlyginimo“ bei kituose papildomai pateiktuose dokumentuose nurodė naujas aplinkybes dėl galimai netinkamai kalėjime įrengtų dušų pertvarų. Toks dokumentas vertintinas kaip skundo tikslinimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Šiuo atveju atsakovė atsiliepimą į skundą pateikė 2023 m. birželio 13 d., kuris kartu su teismo šaukimu pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas 2023 m. birželio 22 d. Procesinį dokumentą „Atsikirtimas į Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepimą dėl neturtinės žalos atlyginimo“ pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 11 d., o papildomus dokumentus dėl skundo aplinkybių tikslinimo pateikė 2023 m. rugsėjo 6 d., t. y. praleidęs terminą tikslinti skundo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1353-662/2018), todėl minėtas skundo tikslinimas negali būti priimtas nagrinėjimui ir vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžtos pareiškėjo pateiktu ir teismo priimtu skundu. Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertina pareiškėjo motyvų, kuriuos jis nurodė minėtuose pavėluotai pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kaip išeinančių už nagrinėjamo ginčo ribų ir dėl jų nepasisako.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. vasario 22 d. bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos trečiame sektoriuje. Laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. vasario 26 d. buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos trečiame sektoriuje, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. – antrame sektoriuje, o laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. spalio 12 d. – vėl trečiame sektoriuje. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2022 m. spalio 14 d. buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. kovo 6 d. pareiškėjas bausmę atlikinėjo Pravieniškių 1-ame kalėjime, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 8 d. – Pravieniškių 2-ajame kalėjimo asmens sveikatos priežiūros padalinyje, o laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 8 d. iki šiol – Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatoriaus) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse dušo įrengimo reikalavimai numatyti tik ilgalaikių pasimatymų patalpose. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos trečiame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių 1-asis kalėjime) dušinėse pertvaros įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d. , o Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos antrame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių 2-asis kalėjime) dušinėse pertvaros ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. gegužės 13 d. jau buvo įrengtos. Ginčo byloje dėl to, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. dušinėse pertvaros nebuvo įrengtos, nėra. Šią aplinkybę pripažįsta atsakovė ir jos neginčija, tačiau nurodo, jog tokio reikalavimo nenumato teisės aktai.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose įrengti pertvaras. Tačiau vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas trečiajame sektoriuje laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. spalio 14 d. prausėsi dušuose, kuriuose nebuvo pertvarų, kadangi, kaip jau minėta, atsakovė savo atsiliepime patvirtino, kad trečiame sektoriuje pertvaros dušinėse buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d. Todėl, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 straipsnis). Nustačius pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą, pripažintina, kad jis dėl to galėjo patirti perteklinius nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje A-985-556/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo asmens privatumas naudojantis dušu, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. spalio 14 d. buvo pažeidžiamas, toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą. Kita vertus, atsakovė nurodė, jog pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu kalėjimo administracijai nepateikė jokių prašymų / skundų, kurie patvirtintų, kad jis kreipėsi ir reiškė pretenzijas dėl jam neužtikrinamo privatumo ir iš to kylančių dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad, kalinimo įstaigai neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 200 Eur, kuri priteistina iš atsakovo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Analogišką praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023).

Dėl neįrengtų persirengimo patalpų

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad dušinėse nebuvo jokių persirengimo patalpų, todėl šluostantis kūną nebuvo užtikrintas privatumas.

Teisės aktai, galioję ginčui aktualiu laikotarpiu, nenustatė atskirų persirengimo kabinų įrengimo. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovės atstovą, jog jam būtų sudaryta galimybė nusirengti atskirai nuo kitų asmenų dėl to, jog jam reikalingas privatumas, o atsakovė to neužtikrino. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytas argumentas yra nekonkretus, nedetalizuotas ir toks pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimas A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovei (jos atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl dušinėse nesančių persirengimo patalpų, dėl ko nebuvo užtikrintas jo privatumas, taip pat į teisės aktus bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą aktualią praktiką, sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nebuvo atskirų kabinų persirengimo patalpoje. Pažymėtina, kad tokia pozicija dėl persirengimo kabinų atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-291-525/2021).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti K. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 200 Eur dydžio neturtinę žalą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teismo dienos (2023 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.