Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-645-254/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-24
Bylos Nr.: e2A-645-254/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-02376-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Burdulienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: V. G.

Civilinė byla Nr. e2A-645-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02376-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.3.; 3.3.1.18.

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės V. G. 992,73 Eur negrąžinto kredito, 96,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 18,52 Eur administravimo mokesčio, 200,18 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 32 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 992,73 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 7 d.), 32 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (992,73 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 992,73 Eur skolos, 96,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 18,52 Eur administravimo mokesčio, 127,10 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1234,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 141,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. f11ddba0, kuria atsakovei suteikė 2 240,83 Eur vartojimo kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti kas mėnesį mokamomis įmokomis per 36 mėnesius (iki 2020 m. rugsėjo 4 d.), sumokėti 32 procentų dydžio metines pelno palūkanas (1272,77 Eur), 161,28 Eur administravimo mokestį. Atsakovė tinkamai nevykdė Vartojimo kredito sutartyje nustatyto įsipareigojimo mokėti įmokas kas mėnesį, todėl pradinė kreditorė nutraukė su atsakove vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. balandžio 11 d., įspėjusi atsakovę, 2020 m. kovo 26 d. pranešimu. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi su priedu, pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei. Duomenų, kad atsakovė skolą būtų sumokėjusi byloje nebuvo. Todėl iš atsakovės priteisė ieškovei 992,73 Eur negrąžinto kredito. Sutartyje šalys susitarė, kad kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui 32 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi kreditu, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovei tinkamai nevykdžius savo sutartinės prievolės, iš atsakovės priteisė ieškovei 96,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 18,52 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 11 d.).

5. Nustatė, kad ieškovė prašė priteisti 200,18 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 11 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.). Pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį, atsakovė jai suteiktą kreditą turėjo grąžinti 2020 m. rugsėjo 4 d. Taigi kreditorė suteikdama atsakovei kreditą pagrįstai galėjo tikėtis gauti pelno (mokėjimo) palūkanas, apskaičiuotas iki kredito grąžinimo termino pabaigos 2020 m. rugsėjo 4 d. Vartojimo kredito sutartį nutraukus anksčiau nustatyto termino (2020 m. balandžio 11 d.), ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias buvo numatyta gauti atsakovei vykdant sutartį tinkamai, t. y. laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 200,18 Eur negautas pajamas (nuostolius) yra iš dalies pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 127,10 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 11 d.) iki sutarties termino pabaigos (2020 m. rugsėjo 4 d.), taikant 32 procentų metinių palūkanų normą ((992,73 Eur negrąžinta kredito dalis x 32 proc. / 365 dienų per metus) x 146 dienos). Atmetė kaip nepagrįstą reikalavimą priteisti 32 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 992,73 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 7 d.), nes pagal byloje pateiktos Vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas paskutinės įmokos ir tuo pačiu sutarties termino (tinkamo įvykdymo atveju) pabaiga yra 2020 m. rugsėjo 4 d., o ne 2020 m. gruodžio 7 d.

6. Atmetė kaip nepagrįstą reikalavimą priteisti 32 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (992,73 Eur), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tuo atveju, jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti. Ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl kompensacinių palūkanų priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos, o suformulavo reikalavimą priteisti 32 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šį reikalavimą ieškovė iš esmės grindė tik vartojimo kredito sutartyje nustatyta metine mokėjimo (pelno) palūkanų norma (32 proc.). Tokių nuostolių dydį ieškovė turi įrodyti atskirai, tačiau ieškovė įrodymų teismui, kad po vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. rugsėjo 4 d.), atsakovei negrąžinus paskolos, ieškovė patiria 32 proc. dydžio metinių mokėjimo (pelno) palūkanų nuostolius iki tol, kol bus faktiškai grąžintas visas kreditas, nepateikė.

7. Proporcingai patenkintų reikalavimų (94,41 proc.) daliai ieškovei iš atsakovės priteisė 27,38 Eur žyminio mokesčio ir 114,24 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus.

IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių šias dalis:

Žemesnės instancijos teismas

a) dėl 200,18 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir šį reikalavimą patenkinti;

b) dėl 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 992,73 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 7 d.) ir šį reikalavimą patenkinti;

c) dėl 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 992,73 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šį reikalavimą patenkinti;

d) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės 150 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;

e) kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

8.1. Teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino reikalavimą priteisti 200,18 Eur negautas pajamas (nuostolius), nes teismas sutarties termino pabaigą neteisingai laikė 2020 m. rugsėjo 4 d, o ne 2020 m. gruodžio 7 d. Sutarties termino pabaiga ieškinyje nurodyta teisinga. Atsakovė atliko tris vartojimo kredito pratęsimus, kas automatiškai sąlygojo ir sutarties termino pabaigos pratęsimą nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. Datos neatitikimą ieškinyje ir specialiose sąlygose teismas privalėjo laikyti esminiu ieškinio trūkumu, kuris neleidžia suprasti apskaičiuotų negautų pajamų (nuostolių) dydžio. Ieškovei priteistina visa 200,18 Eur suma, paskaičiuota nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 11d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.).

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 32 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 992,73 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 7 d.). Teismas nurodė, kad sutarties termino (tinkamo įvykdymo atveju) pabaiga yra 2020 m. rugsėjo 4 d., o ne 2020 m. gruodžio 7 d. Taigi, teismas nepagrįstai visiškai nepriteisė prašomų negautų pajamų (nuostolių), galėjo jas tik sumažinti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pradinio kreditoriaus BnP Finance, UAB, pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/ paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip kriterijus, pagrindžiančius ieškovės negautas pajamas (nuostolius) ir jų dydį. Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius (viešai prieinama informacija https://www.lb.lt/lt/vkd-veiklos-rodikliai) bei nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 str. įvirtintų bendrai kredito kainą taikomų reikalavimų, todėl pradinis kreditorius, jeigu atsakovė iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinusi visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinęs šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavęs planuotas pajamas. Bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi ieškovė įrodė, kad pradinis kreditorius turėjo realias galimybes gauti iš anksto suplanuotas pajamas, ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos, todėl teismo sprendimas keistinas, priteisiant visus ieškinio reikalavimus, susijusius su negautomis pajamomis (nuostoliais).

8.3. Pagrįstas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą sutartį, ieškovė patyrė nuostolių. Palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismui konstatavus, jog atsakovė po sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidarytų neteisinga situacija, kadangi atsakovė iki visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jai suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius), ieškovė turi teisę skaičiuoti tik iki sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, kadangi šis terminas rodo tik preliminarų negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo laikotarpį. Ieškovė teisingai negautų pajamų (nuostolių) reikalavimą suformuluoti taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovė faktiškai valdytų jai suteiktą ir turimą kredito sumą. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovė grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jai teks sumokėti negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui ieškovei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles ieškovei, nėra galimybės apskaičiuoti tikslius nuostolius. Be to, žyminis mokestis nuo tokio tipo pareikštų terminuotų reikalavimų, yra neskaičiuotinas. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IX. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas dalyje dėl ieškinio dėl 200,18 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio pareiškimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) tenkinimo iš dalies; dėl sprendimo dalies, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl 32 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (992,73 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; dėl sprendimo dalies dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, juos skaičiuojant paminėta procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, nenustatydamas termino ieškinio trūkumams pašalinti ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – naują mokėjimų grafiką, sudarytą po vartojimo kredito pratęsimų. Nurodė, kad atsakovė buvo atlikusi tris vartojimo kredito pratęsimus, kas automatiškai sąlygojo ir sutarties termino pabaigos pratęsimą nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, CPK 314 straipsnyje nustatytos dvi draudimo pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos išimtys: pirma, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; antra, kai būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau. Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

14. Nagrinėjamu atveju galima spręsti, kad visi ieškovės pateikti dokumentai egzistavo jau bylą iškeliant teisme. Įvertinus naujai teikiamus įrodymus konstatuojama, kad jais ieškovė siekia papildyti ieškinio faktinį pagrindą ir įrodyti aplinkybes, kurios net nebuvo nurodytos ieškinyje. Pažymėtina, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgdama į tai, ieškovės teikiami nauji įrodymai nepriimami ir dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl ieškinio trūkumų šalinimo

15. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti ieškovės ieškinio trūkumus, kuomet ieškinyje nurodžius Sutarties termino pabaigą 2020 m. gruodžio 7 d., prie ieškinio nebuvo pridėti duomenys apie Sutarties termino pratęsimą.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

17. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

18. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo pagrindo ir dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė, ieškinyje formuluodama ieškinio faktinį pagrindą, nurodė, kad Vartojimo kredito davėjas BnP Finance, UAB, (toliau – Pradinis kreditorius), ir atsakovė – vartojimo kredito gavėja V. G. 2017-08-04 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. f11ddba0 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 2240,83 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1272,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 32,00 proc.) ir 161,28 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinis kreditorius 2020-04-11 atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Atsakovė liko skolinga ieškovei 992,73 Eur suteikto vartojimo kredito. Ieškiniui pagrįsti ieškovė, be kitų dokumentų, pateikė Sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų kopijas. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas kredito grąžinimo data 2020 m. rugsėjo 4 d.

20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovei ieškinyje nenurodžius aplinkybių apie tai, kad Sutartis buvo pratęsta tris kartus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą vien todėl, kad ieškovė ieškinyje Sutarties pabaigos terminą nurodė 2020 m. gruodžio 7 d., kai reikalavimą ji grindė ieškinyje nurodyta Sutartimi, sudaryta 36 mėn. terminui, kurios Specialiosiose sąlygose paskutinės įmokos grąžinimo datą – 2020 m. rugsėjo 4 d. bei pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Todėl nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas termino ieškinio trūkumams pašalinti, padarė procesinės teisės normų pažeidimą ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Dėl 200,18 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

21. Apeliantė skundžiamo sprendimo dalies dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 200,18 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 11 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) tenkinimo iš dalies neteisingumą grindė tik tuo, kad nuostolius skaičiuojant už šį laikotarpį teismas Sutarties termino pabaiga turėjo laikyti 2020 m. gruodžio 7 d.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, nes priimtas įvertinus ieškovės ieškinio faktinį pagrindą ir jį pagrindžiančius įrodymus – Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, todėl vien aplinkybė, kad ieškovė negautas pajamas (nuostolius) skaičiavo iki 2020 m. gruodžio 7 d., neteikė pagrindo jos ieškinį aptariamoje dalyje tenkinti visiškai.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 32 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (992,73 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, ir reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, juos skaičiuojant šia procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Dėl nuostolių priteisimo iki Sutarties termino pabaigos atmetimo apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad pagal byloje pateiktas Vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas paskutinės įmokos ir tuo pačiu sutarties termino (tinkamo įvykdymo atveju) pabaiga yra 2020 m. rugsėjo 4 d., ieškovė ieškinį parengė 2020 m. lapkričio 27 d. Kadangi ši data yra jau po Sutarties termino pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo nuo ieškinio parengimo iki Sutarties termino pabaigos.

24. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės nuostolius nuo Sutarties termino pabaigos (2020 m. rugsėjo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo nurodė, kad šį reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia tik Vartojimo kredito sutartyje nustatyta metine mokėjimo (pelno) palūkanų norma (32 proc.), nors tokių nuostolių dydį ieškovė turi įrodyti atskirai, o šios pareigos neįvykdė. Pastebėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė spręsdamas, kad negautas pajamas (nuostolius) apeliantas turi teisę skaičiuoti tik iki Sutarties termino pasibaigimo. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat neteisingai nurodė, kad teismas atsisakymą priteisti negautas pajamas (nuostolius) grindė pagrindiniu motyvu, jog reikalavimas, reiškiamas procentine išraiška, yra nepagrįstas. Skundžiamame teismo sprendime nėra tokių motyvų.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (992,73 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė, suformuluotas naudojant Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlygas. Sutarties 6.1 punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

26. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

27. Pastebėtina, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Pasibaigus sutarties terminui tai jau viršija lūkesčio intereso gynimo ribas. Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl apeliantė netenka pagrindo remtis šalių vartojimo sutarties sąlygomis, nustatančiais kredito kainą, kredito gavėjo pareigas mokėti įmokas ir kreditoriaus teisę skaičiuoti palūkanas nuo faktiškai negrąžinto kredito dalies. Toks aiškinimas išplaukia iš kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nu tarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

29. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ieškinyje grindžia aplinkybėmis, kad Pradinis kreditorius yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų/kreditų teikimo veiklą, gali skolinti, perskolinti ne tik už 32,00 proc. palūkanų normą, bet ir už 75,00 proc. palūkanų normą. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnyje įvirtinti bendrai kredito kainą taikomi reikalavimai, leidžia skolinti ir už 75,00 proc. palūkanų normą. Šie apeliantės argumentai yra tik deklaratyvūs ir neteikia pagrindo pripažinti, kad ieškovė įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes (šio sprendimo 28 punktas), kurios suponuotų pagrindą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Šios išvados negali pakeisti apeliantės argumentai, kad ji reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) po Sutarties termino pasibaigimo suformulavo taip, kad negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas po Sutarties termino pabaigos būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovė faktiškai valdytų jai suteiktą ir jos žinioje esančią kredito sumą.

31. Apibendrinant tai, kas nurodyta pirmiau, daroma išvada, kad apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai), juos skaičiuojant nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė šių nuostolių yra teisinga ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl nuostolių nepriteisimo pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti ar panaikinti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė