Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, tačiau iki teismo posėdžio pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog jam yra žinoma apie posėdžio datą bei laiką, bet praneša, kad negalės jame dalyvauti. Pažymi, kad savo patikslintus reikalavimus palaiko ir prašo bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovas A. S. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklauso minėtas butas, todėl atsakovui taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė turto administravimo, rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 4.236, 6.644, 6.716 straipsniai).

Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Pagal CK 4.82 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Atsakovas, kaip kiekvieno buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtis ir yra atsakingas už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai. Taigi pagal bendrą taisyklę atsakovas privalo sumokėti už per laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, nebent įrodytų atleidimo nuo pareigos sumokėti pagrindus.

Taigi, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovui, kaip ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiui, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., teko pareiga prisidėti prie namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamos priežiūros ir išsaugojimo, kuriam atsakovas nėra išreiškęs sutikimo, išlaidų atlyginimo. Atsakovas teigia, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti skolos jokiais įrodymais. Šioje vietoje pažymėtina, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-326/2014; kt.). Taigi, atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo.

Taigi, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nevykdė prievolės mokėti mokesčius už ieškovo suteiktas paslaugas. Atsakovo skola ieškovui laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. už priskaičiuotus bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo mokesčius ir suteiktas komunalines paslaugas sudarė 542,93 Eur, atsakovui dalį jų sumokėjus, liko 54,93 Eur skola. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad šią skolą būtų sumokėjęs ir neginčijo, jog ieškovas netinkamai teikė ar išvis nebūtų suteikęs paslaugas, už kurias šiuo ieškiniu prašo priteisti skolą iš atsakovo.

Ieškovas atsisako nuo dalies reikalavimo – 488,00 Eur. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio (jo dalies). Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinio atsisakymas gali būti priimtas (CPK 42 straipsnis). Ieškovui atsisakymo nuo dalies ieškinio ir bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, darytina išvada, jog ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.1., 6.2, 6.38, 6.63, 6.258 straipsniai), todėl, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 54,93 Eur skolą. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys dėl 54,93 Eur skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui priteisimo iš atsakovo, įrodytas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.

Be to, tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 54,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas prašo skirti ieškovui iki 5 000,00 Eur baudą, nes mano, jog ieškinys jo atžvilgiu pareikštas nepagrįstai, akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ir kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą, kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių, teismas gali skirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatyta tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas ieškinį, naudojasi teise kreiptis į teismą teiminės gynybos. Ši teisė yra pamatinė asmens teisė, numatyta Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, todėl atsakovo prašymas netenkinamas. Pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis, nėra jokio pagrindo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane bei 60,00 Eur už advokato pagalbą, iš viso 76,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė patyrė 4,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 4,16 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 4,00 Eur, ir ieškinį patenkinus, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 93 straipsniai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, juridinio asmens kodas 121449152, atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 488,00 Eur skolos ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Kitą ieškinio dalį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, juridinio asmens kodas 121449152, naudai: 54,93 Eur (penkiasdešimt keturių eurų, 93 euro ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (54,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 76,71 Eur (septyniasdešimt šešių eurų, 71 euro ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,00 Eur (keturis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.