- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-691-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43823-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- S. T.
- Nukentėjusysis
- D. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugsėjo 10 d. įvykdyta vagystė), ir jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2018 m. spalio 10 d. įvykdyta vagystė), ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2018 m. spalio 21 d. įvykdyta vagystė), ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš S. T. priteista 1340 eurų nukentėjusiajam D. D., 713 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 226 eurai APB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. T. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 10 d., apie 11.56 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į neužrakintą tatuiruočių salono „(duomenys neskelbtini)" patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir iš jos pagrobė D. D. priklausančią 60 eurų vertės kuprinę, kurioje buvo 600 eurų vertės kompiuteris „Lenovo Y50-70" ir 40 eurų vertės piniginė su jos viduje buvusiais 700 eurų, D. D. vardu išduota asmens tapatybės kortele, AB „Swedbank" banko mokėjimo kortele, studento pažymėjimu, taip pagrobė svetimą, D. D. priklausantį bendros 1400 eurų vertės turtą. Tokiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje;
1.1. Be to, jis 2018 m. spalio 10 d., apie 17.10 val., UAB „(duomenys neskelbtini)" salone, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo demonstracinio stalo paėmė 713 eurų vertės mobilųjį telefoną „Apple iPhone Xs Max 64GB" ir kartu su juo pasišalino iš minėto salono, taip pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 713 eurų vertės turtą. Tokiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje;
1.2. Be to, jis 2018 m. spalio 21 d., apie 19.00 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)", esančioje prekybos ir pramogų centre (duomenys neskelbtini), iš kasos stalo paėmė APB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį 226 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5" ir kartu su juo pasišalino iš minėtos parduotuvės, taip pagrobė svetimą, APB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį nedidelės 205 eurų vertės turtą. Tokiais veiksmais jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. ginčija savo kaltę dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. (D. D. atžvilgiu) įvykdytos vagystės, prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad jam paskyrė didelę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už telefono vagystę, ir patikslina, kad iš viso buvo 3 veikos, bet vienos jis nepadarė, tačiau negali to įrodyti, nes nieko neatsimena dėl tuo metu vartotų stiprių narkotikų, tačiau mano, kad atsimintų, jeigu būtų pavogęs tokią didelę sumą pinigų ir kompiuterį. Dėl 40 parų arešto, kuris paskirtas už veikos, kuri kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, padarymą, jis sutinka. Apeliantas nesutinka su paskirta bausme dėl pavogto mobiliojo telefono „Apple“, kadangi telefonas buvo demo versija, jo niekas nenorėjo pirkti, kadangi juo nebuvo galima skambinti ir rašyti žinučių, todėl jis jį pardavė už 80 eurų. Dėl pastarųjų veiksmų jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, sutinka būti nubaustas, tačiau ne 2 metams 6 mėnesiams. Apelianto teigimu, jis nieko nesulaužė, niekur neįsibrovė, tiesiog užėjo į parduotuvę, pamatė ant vitrinos gulintį prie signalizacijos neprijungtą telefoną, įsidėjo jį į kišenę iš išėjo. Jo vertinimu, jam buvo paskirta bausmė už jo praeitį. Apeliantas nurodė, kad jam jau 45 metai, užtenka kalėjimų, eis dirbti, išėjęs į laisvę atlygins padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu gynėjas palaikė nuteistojo poziciją, tačiau klausimą, ar pakanka įrodymų dėl visų trijų nusikalstamų veikų padarymo, paliko spręsti teismo nuožiūra. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
S. T. apeliacinis skundas atmetamas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). S. T. apeliaciniame skunde ginčija kaltę dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. (D. D. atžvilgiu) įvykdytos vagystės. Be to, jis nesutinka su paskirta bausme už mobiliojo telefono „Apple“ vagystę ir jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio dalį minėtais apeliacinio skundo klausimais.
Dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. įvykdytos vagystės D. D. atžvilgiu
6. Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas nuosprendyje išdėstė motyvuotas ir logiškas išvadas, pagrįstai konstatavo, kad byloje pakanka surinktų įrodymų nustatyti nuteistojo veiksmuose visus BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius dėl vagystės, įvykdytos D. D. atžvilgiu. Nuteistasis S. T. apeliaciniame skunde teigia, kad šios vagystės nepadarė, nes jos neatsimena, ir vertina, kad, jeigu būtų įvykdęs, atsimintų. Vis dėlto, nuteistasis nepateikia jokių tokį savo teiginį patvirtinančių duomenų, o byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą.
7. Nukentėjusysis D. D. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad 2018m. rugsėjo 10 d., apie 11.56val., jam išėjus į tualetą, iš (duomenys neskelbtini) esančio „(duomenys neskelbtini)“ salono buvo pavogta jo kuprinė, kurioje buvo kompiuteris ir piniginė su 700 eurų grynųjų pinigų. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir nukentėjusiojo protokole pareiškime (t. 1, b. l. 1-3), BIRT ataskaitų žiūryklėje (t. 1, b. l. 45-48), kur be jau minėtų duomenų užfiksuota ir tai, kad nukentėjusysis matė asmenį, galimai įvykdžiusį vagystę, jį apibūdino. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, nukentėjusysis dar nebuvo peržiūrėjęs vaizdo įrašų, taigi ir asmens juose užfiksuoto dar nebuvo matęs. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiojo nurodyto asmens, galimai įvykdžiusio vagystę, išorinis apibūdinimas atitinka nuteistojo kūno sudėjimą, vilkėtą tą dieną aprangą.
8. Nukentėjusysis asmenį matė vieną kartą, tačiau jį pakankami detaliai apibūdino dar skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą. D. D. nurodė, kad jo matytas asmuo buvo lieso kūno sudėjimo, apie 170 ūgio, 30-40 metų, dėvėjo raudoną striukę ir juodos spalvos kepurę (t. 1, b. l. 45-48). Skambučio laikas – 2018 m. rugsėjo 10 d., 12.00 val. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, pareigūnai atvyko tuomet, kai jis su budinčiu asmeniu atsukinėjo kameras.
9. 2018 m. rugsėjo 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. B. pateikė vaizdo įrašus, padarytus įvykio dieną (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 66), kurie apžiūrėti (t. 1, b. l. 67-70) ir nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas vyras, vilkintis raudonos spalvos striukę, mėlynus džinsus, dėvi juodos spalvos kepurę su snapeliu, avi sportinius batelius, turi juodą rankinę, permestą per petį. Minėtas vyriškis užfiksuotas 11:48:16 val., tuo metu jis suklumpa, nukrenta akiniai, 11:49:33 vyras dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko, o vėl fiksuojamas 12:05:29 einantis link išėjimo, tuo metu vyras jau nešasi tamsios spalvos kuprinę.
10. Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gegužės 15 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), specialistai negalėjo nustatyti, ar pateiktuose vaizdo įrašuose (darytuose (duomenys neskelbtini) pastate laiku nuo 11:47:28 val. iki 12:05:33 val. matomas asmuo, apsirengęs raudoną drabužį su gobtuvu, dalyje atvaizdų dėvintis tamsios spalvos kepuraitę su šviesia aplikacija priekyje arba tamsius akinius) yra S. T. (t. 1, b. l. 128-131), tačiau ši abejonė yra pašalinta paties nuteistojo parodymais, kuris teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą iš (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas jis. Iš vaizdo įrašų nustatyta ir tai, kad 11.55 val. S. T. su savimi turi tik vieną rankinę (tuo metu mėgina atidaryti užrakintas duris). Laikotarpiu nuo 11.56 val. iki 12.05 val. vaizdo kameros nuteistojo nefiksuoja, tačiau 12.05 val. S. T. užfiksuotas jau išeinantis su juodos spalvos kuprine, kurios ateidamas į pastatą neturėjo.
11. Minėtų įrodymų visuma, kurie neprieštaravo tarpusavyje, o priešingai – papildė vieni kitus, leido pirmosios instancijos teismui, o tuo pačiu sudaro pagrindą ir apeliacinės instancijos teismui, daryti neabejotiną išvadą, kad vagystę įvykdė būtent S. T..
12. Pažymėtina, kad paties S. T. parodymai, iš kur pas jį atsirado juodos spalvos kuprinė nebuvo nuoseklūs, aiškindamas iš kur pas jį atsirado juodos spalvos kuprinė, teismo posėdyje jis pateikė kelias versijas. Nurodė, kad šią kuprinę turėjo su savimi, tačiau ją buvo įsidėjęs į per petį permestą rankinę. Pirmosios instancijos teismas šią versiją paneigė, nurodydamas, kad kaip matyti iš vaizdo įrašų – 12.05 val. išeinant S. T. rankoje nešamas nešulys yra gerokai didesnis nei per petį permesta rankinė, su kuria jis atėjo į pastatą 11.48 val; kitą jo pateiktą versiją, o būtent, kad atėjęs į pastatą, jis kuprinę paliko pas budėtoją, paneigia vaizdo įrašai, iš kurių neabejotinai matyti, kad S. T. į pastatą ateina be jokių kitų daiktų, išskyrus nedidelę per petį permestą rankinę, o 12.05 val. pirmajame aukšte pasirodo jau turėdamas kitą, didesnį juodos spalvos nešulį. Paskutinio žodžio metu iškeltą versiją, o būtent, kad buvo nuėjęs į tualetą ir į kuprinę susikrovė ten buvusius tuščius butelius, teismas taip pat atmetė, vertindamas, kad tokie paaiškinimai neatitinka tikrovės ir laikė juos gynybine versija. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti S. T. iškeltų versijų kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
13. Tokiu būdu, nenuosekli nuteistojo pozicija baudžiamojo proceso metu neleidžia jo parodymų ir tuo pačiu apeliacinio skundo argumentų laikyti patikimais ir jais vadovautis.
14. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia S. T., pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė pakankamai išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Dėl 2018 m. rugsėjo spalio 10 d. pavogto telefono iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertės
15. Apeliaciniu skundu nuteistasis neneigia pavogęs telefoną „Apple“, tačiau nesutinka su paskirta bausme (dėl jos bus pasisakoma vėliau) ir argumentuoja, kad jis neįsibrovė, nieko nesulaužė, tiesiog užėjęs į parduotuvę paėmė ant vitrinos gulintį prie signalizacijos neprijungtą telefoną. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios skunde nurodytos aplinkybės lėmė nuteistojo nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir šie jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.
16. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad jis pardavė pavogtą telefoną už 80 eurų, o telefono versija buvo demonstracinė ir pavogto telefono iš jo niekas nenorėjo pirkti, nesudaro pagrindo perkvalifikuoti jo veiksmus į kitą BK 178 straipsnio dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nuteistasis ginčijo telefono vertę ir pirmosios instancijos teisme, ir ši jo versija buvo patikrinta, o pagrobto telefono vertė nustatyta pagal objektyvius duomenis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės pateiktus dokumentus iš gamintojo, iš kurių matyti, kad pagrobtojo telefono „Apple iPhone Xs Max 64GB“ demo versijos vertė (savikaina) yra 713 eurų be PVM.
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos duomenis vertino kaip nekeliančius abejonių, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016 , 2K-226-693/2017).
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, kad pavogto telefono vertė yra mažesnė nei nustatyta vadovaujantis objektyviais duomenimis. Be kita ko, apelianto teiginiai dėl telefono vertės yra subjektyvūs, pagrįsti tik jo asmenine patirtimi parduodant pavogtą telefoną ir paneigti byloje esančiais objektyviais duomenimis.
Dėl bausmės
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-5-895/2018, 2K-265-976/2017). Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis)(kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018).
20. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.
21. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
22. BK 178 straipsnio numato atsakomybę už svetimo turto pagrobimą. Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje be viešųjų darbų, baudos ar laisvės apribojimo, arešto bausmių gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 metų. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu.
23. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad S. T. paskirta už įvykdytą nusikalstamą veiką bausmė (dėl pavogto mobiliojo telefono „Apple“) ir galutinė subendrinta bausmė yra pernelyg griežtos. Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus nesunkius nusikaltimus ir arešto bausmę už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą lėmė jo teistumai ir polinkis daryti nusikalstamas veikas, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, pobūdis, sukeltos pasekmės, veikų motyvai ir tikslai, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, S. T. charakterizuojantys duomenys. Pažymėtina, kad S. T. paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2018 m. rugsėjo 10 d. veika), vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ( 2018 m. rugsėjo 10 d. veika) neviršija BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytų ribų ir yra artima sankcijos vidurkiui; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta keturiasdešimt parų arešto bausmė (2018 m. spalio 21 d. veika) yra didesnė už šios bausmės rūšies vidurkį, tačiau nesiekia maksimalios ribos.
24. Nors nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme – tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir su subendrinta, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta laisvės atėmimo bausmė už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir subendrinta bausmė yra teisingos. Turint omenyje paties S. T. nemažėjantį pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir ankstesnius teistumus (teistas 30 kartų) bei baustumus, jam paskirtos bausmės yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, todėl dar labiau ją švelninti nėra jokio pagrindo. Kitu būdu, nei jį fiziškai izoliuojant nuo visuomenės, nėra galimybės užkirsti kelio naujoms nusikalstamoms veikoms, o tai yra vienas iš bausmės tikslų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. T. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, ir skiriamą bausmę motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. T. paskirta bausmė yra adekvati jo asmenybei, padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį.
25. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.