Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarė R. S. ir Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Taigi apeliacinis procesas nereiškia naujo arba pakartotinio bylos nagrinėjimo kitos instancijos teisme.

13. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

14. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar yra pagrindas panaikinti A. M. ir atsakovo T. M. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir taikyti restituciją – šios sutarties pagrindu atsakovui atitekusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti natūra ieškovui S. M., kaip įpėdiniui pagal mirusių A. M. ir jo sutuoktinės bendrąjį sutuoktinių testamentą.

15. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas S. M. ir atsakovas T. M. yra broliai, A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnūs. Nustatyta, kad sutuoktiniai A. M. ir E. M. 2007 m. rugsėjo 17 d. buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, juo nurodė, kad kiekvienas po savo mirties palieka pergyvenusiam sutuoktiniui visą savo turtą. Šiame testamente, be kita ko, nurodyta, kad sutuoktiniai, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, butą, esantį (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais apyvokos daiktais, palieka sūnui S. M.. A. M. sutuoktinė E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, po sutuoktinės mirties A. M. palikimą priėmė. Byloje ginčijama 2013 m. gegužės 21 d. tarp A. M. ir atsakovo T. M. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Šia sutartimi A. M., kaip rentos gavėjas, perdavė atsakovo T. M., rentos mokėtojo, nuosavybėn butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas už tai įsipareigojo A. M. iki jo gyvos galvos teikti visas reikalingas materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: aprūpinti maistu, drabužiais, avalyne, teikti medikamentus, slaugyti ligos atveju. A. M. mirė (duomenys neskelbtini)

16. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė argumentais, kad ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį A. M. dėl psichinės sveikatos būklės sudarė nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų valdyti, todėl sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu. Įstatymas numato galimybę fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytą sandorį teismo tvarka pripažinti negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis įvertino abiem nurodytais aspektais.

17. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad nebuvo atsižvelgta į ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo tėvo A. M. sunkią sveikatos būklę. Apeliantas pažymi, kad jam 2013 m. pavasarį lankant tėvą atsakovo namuose tėvas ieškovo nepažino, neprisiminė sutuoktinės, sunkiai kalbėjo nerišliais pavieniais žodžiais. Ieškovo teigimu, tuo metu buvo aiškiai matyti, kad tėvo būklė yra sunki, sunkesnė nei prieš sutuoktinės mirtį, tėvas nesuvokė jį supančios aplinkos, nesigaudė laike, pats savimi pasirūpinti negebėjo. Taip pat apeliantas pažymi, kad nepaisant kasmetinių sveikatos stiprinimo priemonių A. M. psichinės ir fizinės sveikatos būklė negerėjo.

18. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, taip pat įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir motyvus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymų visumą, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tėvą lankė labai retai. Byloje nustatyta, kad A. M., būdamas gyvas, nebuvo pripažintas neveiksniu. Vertindama apelianto argumentus dėl tėvo sveikatos būklės ir argumentus, kad atsakovas nebuvo suinteresuotas pripažinti tėvą neveiksniu, nes turėjo įgaliojimą tvarkyti visus tėvo reikalus, o ieškovas tuo metu gyveno užsienyje ir broliu visiškai pasitikėjo, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į apelianto akcentuojamą aplinkybę, jog jis tėvą aplankė 2013 m. pavasarį. Nors apeliantas teigia, kad jau tuo metu tėvo sveikatos būklė ir gebėjimas suprasti aplinką buvo labai prasti, tačiau nenurodė tokių aplinkybių, kad tuo metu buvo keliamas klausimas dėl poreikio kreiptis į teismą dėl tėvo neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo. Apeliantas nurodė aplinkybes, kad su atsakovu tarėsi tik dėl tėvo išlaikymo ir nenurodė, kad jis pats reiškė kokias nors abejones ar kėlė klausimą dėl tėvo veiksnumo.

19. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir byloje esančiame 2020 m. gruodžio 2–14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-645/2020 pateiktos išvados, kad A. M. 2013 m. gegužės 21 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 2891 sudarymo metu konstatuota (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga, ir dėl turėto psichikos sutrikimo (jei toks bus nustatytas) jis nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo psichiatrijos ekspertizės išvada yra su trūkumais, teigia, kad visi trūkumai buvo pašalinti teismo posėdžio metu apklausiant ekspertę, kuri nurodė, jog rėmėsi visais esamais medicininiais dokumentais, A. M. ligos istorija bei kitais bylos dokumentais, ir patvirtino, kad ieškovo tėvas, pasirašydamas išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, savo veiksmų suprasti ir jų įvertini nesugebėjo. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, kuriomis remiantis byloje nustatomi faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 218 straipsnio reglamentavimu, eksperto išvada teismui nėra privaloma ir yra įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šioje įstatymo nuostatoje taip pat keliamas reikalavimas, kad teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

20. Taigi, ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Jeigu iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą daryti tik iš įrodymų visumos (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Taigi, nors asmens būseną kaip juridinį faktą paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis.

21. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nesivadovauti teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada, kaip vienareikšmiškai patikimu ir neginčijamu įrodymu, detaliai nurodė išvados trūkumus, įvertino aplinkybes, į kurias nebuvo atsižvelgta tyrimo metu, taip pat įvertino ekspertizės išvados prieštaravimus kitiems byloje esantiems įrodymams (rašytiniams įrodymams, byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų parodymams). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo nesutikimą su ekspertizės išvada, kaip to reikalauja CPK 218 straipsnio reglamentavimas.

23. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ekspertizės akte pateiktas išvadas dėl tiriamajam konstatuotos (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga, įvertino ir tai, ar nustatyta šios ligos dinamika, individualus progresas iki ginčo sandorio sudarymo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ekspertinio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į A. M. amžių ir galimybę, kad A. M. 2013 m. sausio 16 d. nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas galėjo būti lemtas ne vien (duomenys neskelbtini) ligos, bet ir sunkios A. M. fizinės sveikatos būklės (t. y. sunkiai valdomos dešinės kojos, diagnozuotos (duomenys neskelbtini), širdies ligų). Taip pat įvertini medicininiai duomenys apie 2013 m. sausio 16 d. fiksuotą jo būklės stabilumą, nepablogėjimą, nors ir išlikus atminties, orientacijos, kasdieninės veiklos sutrikimams, taip pat į nebuvimą konkrečių duomenų apie nuolatinę sunkią psichikos būklę ar staigų A. M. pažintinių funkcijų progresavimą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2013 m. gegužės 21 d., t. y. iki rentos sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nepateikta įtikinamų argumentų apie A. M. psichikos būseną rentos sutarties sudarymo metu ir neįrodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga, A. M. intelektas ir valia buvo taip ženkliai sutrikę, jog konkrečioje teisinėje situacijoje trukdė jam laisvai išreikšti savo valią, suvokti sandorio turinį ir esmę. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

24. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nesivadovauti išimtinai tik ekspertizės akte pateikta išvada ir pripažindamas, kad medicininis kriterijus nėra vienareikšmis, įvertino ir kitus bylos duomenis apie A. M. būklę. Byloje nustatyta, kad ginčo sandorį tvirtinusi notarė R. S. nurodė, jog A. M. matė du kartus – pirmą kartą, kai jis po savo sutuoktinės mirties atvyko su sūnumi T. M. į notaro biurą tvarkyti palikimo priėmimo dokumentų, ir antrą kartą – pasirašant išlaikymo iki gyvos galvos sandorį. Notarė nurodė vienareikšmiškai supratusi A. M. valią perleisti ginčo butą jį prižiūrėti turėjusiam sūnui T. M., abejonių jo psichikos būsena nekilo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino notarės paaiškinimus ir nenustatė pagrindo jais abejoti. Byloje pateikti notaro patvirtinti rašytiniai dokumentai – pareiškimas dėl palikimo priėmimo ir įgaliojimas – 2013 m. sausio 24 d. pasirašyti A. M., kuriuose jis teisingai parašė visą savo vardą ir pavardę. Taip pat buvo įvertinti byloje apklaustų su A. M. vienu ar kitu laikotarpiu bendravusių liudytojų parodymai, jog bendraudami su juo jokių ypatingų sutrikimų jie nepastebėjo. Byloje taip pat buvo įvertinta Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikta informacija apie tai, kad A. M. 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų metu buvo įrašytas į atitinkamos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir balsavo iš anksto (namuose) pirmajame ir antrajame savivaldybių tarybų rinkimų ture. Iš to matyti, kad A. M. gebėjo atlikti pačiam rinkėjui atlikti numatytus veiksmus (užpildyti rinkimų biuletenį, sudėti balsavimo vokus) ir pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas rinkimų biuletenį pristačiusiems savivaldybės rinkimų komisijos nariams nekilo abejonių dėl rinkėjo psichinės būklės.

25. Byloje nustatyta ir neginčijama faktinė aplinkybė, kad po sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini) A. M. gyveno pas atsakovą T. M., atsakovas tėvu nuolat rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Atsakovas tėvą, kuriam reikėjo nuolatinės priežiūros, nuolat prižiūrėjo tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek po jo sudarymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tėvui būtų vykdęs netinkamai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2013 m. gegužės 21 d. sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties turinys atitiko protingumo, pagrįstumo ir naudingumo A. M. kriterijus, buvo logiškai pagrindžiamas atsakovo A. M. teikta priežiūra (CK 6.460 straipsnis).

26. Tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino visumą bylos duomenų apie A. M. būklę, taip pat įvertino sandorio turinio atitiktį A. M. interesams. Apeliantas nenurodo argumentų dėl netinkamo nurodytų kitų bylos duomenų, liudytojų ir notarės parodymų vertinimo ar jų netikslumo, neteisingumo. Teisėjų kolegija, ištyrusi 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu liudytojos ekspertės J. Z. R. duotus paaiškinimus, taip pat įvertinusi teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir iš kitų įrodinėjimo priemonių gautų faktinių duomenų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vien teismo psichiatrijos išvadoje nurodyto medicininio kriterijaus nepakanka konstatuoti teisinį A. M. neveiksnumą ginčo sandorio sudarymo momentu. Bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad 2013 m. gegužės 21 d. sudarytoje išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje išreikšta valia neatitiko tikrosios A. M. valios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų, susijusių su A. M. būkle, vertinimo, atmestini kaip nepagrįsti.

27. Apelianto nuomone, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis turėjo būti pripažinta niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį tuo pagrindu, kad jo tėvas, paveldėjęs turtą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą ir neturėdamas teisės keisti bendrojo sutuoktinių testamento, jame išreikštą savo mirusios sutuoktinės valią pakeitė ginčijama išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi. Nustatyta, kad ieškovas byloje kėlė klausimą dėl A. M. teisės disponuoti ginčo butu, kurį šis buvo paveldėjęs pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus išanalizavo, įvertino ir dėl jų pasisakė, pateikdamas šių argumentų atmetimo motyvus.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CK 5.49 straipsnio 1 dalies turiniu, sudarius bendrąjį sutuoktinių testamentą ir pergyvenusiam sutuoktiniui priėmus palikimą, pagal įstatymą jam yra nustatytas ribojimas tik sudaryti naują testamentą ir taip palikti nuosavybės teise priklausantį turtą kitam nei bendrajame sutuoktinių testamente paskirtam asmeniui, jeigu toks apskritai buvo paskirtas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad esant sudarytam bendrajam sutuoktinių testamentui mirus vienam sutuoktiniui, priėmęs palikimą pergyvenęs sutuoktinis tampa paveldėto turto savininku ir šiuo turtu jis disponuoja laisva valia, nesaistomas įpėdinio, nurodyto bendrajame sutuoktinių testamente, valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 213d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-313/2015). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog A. M., sudarydamas 2013 m. gegužės 21 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, įstatymo normų nepažeidė. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, padarytos nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos ir nepažeidžiant CK 5.49 straipsnio teisinio reglamentavimo, dėl to anksčiau nurodyti ieškovo argumentai atmesti pagrįstai.

29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas ir priimti priešingą sprendimą, dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Ieškovo S. M. apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas T. M. byloje pateikė prašymą priteisti 100 Eur išlaidas advokato pagalbai paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti ir pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo.

32. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė prašymą priteisti iš apelianto 889,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nustatyta, kad nurodytos trečiojo asmens išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Tačiau nustatant byloje priteistino užmokesčio už teiktas teisines paslaugas dydį atsižvelgtina ir į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus. Įvertinus bylos ir apeliaciniu skundu keliamų klausimų sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį, trečiojo asmens atsiliepimą į apeliacinį skundą rengusios advokatės ankstesnį dalyvavimą byloje ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje apeliacinės instancijos teisme pagrįsta ir priteistina iš atsakovo pripažintina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnio 1 dalimi).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, įmonės kodas 302912288, naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.