Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-63-343/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-18
Bylos Nr.: e2A-63-343/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06291-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas: L. O.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-63-343/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06291-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. O. (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašė atidalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią 3/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalines nuosavybės su atsakove Lietuvos valstybe ir 5/8 dalį buto, priklausančio atsakovei, priteisti ieškovei, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 19 250 Eur piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovės 912,39 Eur dydžio įsiskolinimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 5/8 dalys buto priklausė jos patėviui, kuriam mirus, turtą paveldėjo valstybė. Butas yra vienintelis ieškovės turimas nekilnojamasis turtas, ieškovė kito buto įpirkti neįstengtų, tačiau jos finansinės galimybės leistų sumokėti kompensaciją atsakovei už likusią buto dalį, kadangi dėl buto išplanavimo, atidalijimas natūra nėra galimas. Kompensacijos dydis nustatytinas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę. Ieškovė visą gyvenimą rūpinasi butu, jame faktiškai gyvena 56 metus, todėl buto priteisimas jos nuosavybėn labiausiai atitiktų jos interesus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Atsakovei tenkanti komunalinių mokesčių už 2018–2020 m., kuriuos sumokėjo ieškovė, dalis sudaro 912,39 Eur. Teisę į šių išlaidų atlyginimą pripažino Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1605-643/2019.

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko (toliau – atsakovė), su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atidalijus turtą išmokant kompensaciją pinigais atidalijamam bendraturčiui – valstybei, o tuo pačiu ieškovei priteisiant valstybei priklausantį turtą, būtų pažeistas viešosios teisės principas – valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes). Perleisti privatiems asmenims viešosios nuosavybės teisės objektą atsakovė gali tik viešo aukciono būdu, nes turtas, priklausantis valstybei, gali būti perleidžiamas tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Bendrasavininkai privalo proporcingai turimai bendro buto daliai dengti išlaidas, susijusias su buto išlaikymu, tačiau neturi pareigos dengti tų išlaidų, kurios susijusios su bute tuo metu gyvenančio konkretaus bendrasavininkio asmeninių poreikių tenkinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: bylos dalį, kurioje reikalaujama priteisti 410,71 Eur buto išlaikymo išlaidas už 2018 m., nutraukė, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 453,89 Eur išlaidų atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (453,89 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 457,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, atidalijo ieškovei nuosavybės teise priklausančią 3/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalines nuosavybės su atsakove tokiu būdu: 5/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovei, priteisė ieškovei, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 27 500 Eur piniginę kompensaciją. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Dėl skolos. Teismas nustatė, kad už 2018 m. ieškovė sumokėjo 410,71 Eur atsakovei tekusios komunalinių išlaidų dalies, o už 2019 m. – 445,54 Eur komunalinių mokesčių dalies, taip pat 56,14 Eur sumokėta komunalinių mokesčių dalis už 2020 m. sausio mėn., o iš viso – 912,39 Eur. Be to, šalių ginčas dėl buto komunalinių mokesčių išlaidų priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pakartotinai pareiškė reikalavimą dėl komunalinių mokesčių išlaidų priteisimo už 2018 m. Teismas vertino, kad esminės reikšmės neturi tai, jog nagrinėjamame ieškinyje nurodoma komunalinių mokesčių išlaidų suma už 2018 m. (410,71 Eur) nesutampa su jos patikslintame ieškinyje, paduotame civilinėje byloje Nr. e2-1294-925/2019, nurodyta suma (378,74 Eur), nes ieškinio dalykas, t. y. pasirinktas teisių gynimo būdas, iš esmės lieka tas pats – regreso tvarka reikalaujama priteisti išlaidas, ieškovės patirtas įvykdžius piniginę prievolę už atsakovę. Ginčo šalys yra tos pačios, ieškinių faktinis pagrindas šioje dalyje taip pat sutampa – ieškiniai grindžiami aplinkybe, jog ieškovė 2018 m. už atsakovę mokėjo bendro buto išlaikymo išlaidas. Taigi, šioje reikalavimo dalyje (dėl 410,71 Eur išlaidų dalies už 2018 m. priteisimo) buvo nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas.

6. Teismas laikė, kad bylos įrodymų visuma (sąskaitos, čekiai ir kt.) pagrindžia, jog bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.) būtent ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius, ši aplinkybė atsakovės nebuvo ginčijama. Ieškiniu, be kita ko, reikalaujama iš atsakovės priteisti ieškovės sumokėtas išlaidas šilumai karštam vandeniui paruošti. Šios išlaidos šilumos tiekėjo buvo apskaičiuotos pagal ieškovės bute suvartoto ir deklaruoto karšto vandens kiekį, šilumos energijos kiekį vienam suvartoto karšto vandens kubiniam metrui pašildyti, galiojantį šilumos energijos kainos tarifą. Ginčo bute bylai aktualiu laikotarpiu gyveno tik viena bendraturtė – ieškovė, todėl šios išlaidos yra susijusios išimtinai tik su jos asmeninių poreikių tenkinimu, nėra susijusios su bendru daiktu (turtu) ar išlaidomis jam išlaikyti ir išsaugoti. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. išlaidos šilumai karštam vandeniui paruošti sudarė iš viso 76,46 Eur. Ieškinyje prašoma priteisti 5/8 dalį šių išlaidų, t. y. 47,79 Eur (76,46 / 8 x 5). Kadangi šios išlaidos buvo patirtos išimtinai ieškovės poreikių tenkinimui, ieškinį šioje dalyje teismas atmetė. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, kad teisę į šias išlaidas jai pripažino Vilniaus apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1605-643/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaidų, ieškovės sumokėtų už bute gyvenusį kitą bendraturtį V. G. iki jo mirties (duomenys neskelbtini), priteisimo, pripažino jas palikėjo skola, kurią paveldėjo atsakovė. Tačiau teismas atmetė kaip nepagrįstą įrodymais ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaidas, patirtas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taigi, ieškovės teisės į išlaidų šilumai karštam vandeniui paruošti atlyginimą iš atsakovės pripažinimo ankstesnėje byloje teismas nenustatė.

7. Kitos reikalaujamos priteisti išlaidos yra išlaidos buto šildymui ir namo bendrijos mokesčiai, t. y. daugiabučio namo savininkų bendro turto administravimo ir išlaikymo išlaidos. Teismas vertino, kad išlaidos buto šildymui yra susijusios su bendru daiktu, taip pat yra skirtos jam išlaikyti ir išsaugoti. Prievolę kompensuoti šias išlaidas pripažįsta ir atsakovė. Daugiabučio namo savininkų bendro turto administravimo ir išlaikymo išlaidas privalo apmokėti ir atsakovė, kaip buto bendraturtė, proporcingai jai priklausančiai buto daliai. Teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. ieškovė sumokėjo 805,04 Eur buto šildymo bei namo bendro turto administravimo ir išlaikymo išlaidų (712,86 Eur už 2019 m. ir 92,18 Eur už 2020 m. sausio mėnesį), iš kurių reikalaujama priteisti 501,68 Eur dydžio dalis, kuri neviršija atsakovei priklausančios buto dalies (5/8) dydžio. Atėmęs atmetamą reikalavimo dėl išlaidų šilumai karštam vandeniui paruošti dalį (47,79 Eur), iš atsakovės ieškovei teismas pagrįsta priteisiama suma laikė 453,89 Eur išlaidas.

8. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas sprendė, kad valstybei paveldėjus dalį nekilnojamojo turto, šios dalies perleidimas kito subjekto nuosavybėn galimas ir kitais kitų įstatymų nustatytais būdais, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnyje nustatyta tvarka. Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022). Dėl to teismas atmetė atsakovės argumentą, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas) nėra numatyta valstybės turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn galimybė atidalijimo išmokant kompensaciją pagrindu.

9. Teismas nustatė, kad butas yra 53,28 m² bendro ploto, trijų kambarių, pirmame aukšte, turi vieną vonią, vieną tualetą ir vieną virtuvę, kambarių plotai: 13,38 m², 11,71 m² ir 12,71 m², taigi, realiai pritaikytas gyventi tik vienai šeimai. Pagal idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, šalims priklauso: ieškovei – 19,98 m², atsakovei – 33,3 m² buto bendro ploto. Buto gyvenamasis plotas, t. y. kambarių plotų suma yra 37,80 m², iš kurių ieškovei priklausytų 14,18 m², visų trijų buto kambarių plotai yra mažesni nei 14 m². Iš šių duomenų sprendė, kad šalims priklausančių buto dalių atidalijimas natūra pareikalautų: 1) įrengti atskirą įėjimą iš lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; 2) perkelti mažiausiai vieną kambarių pertvarą; 3) įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; 4) įrengti atskiras šilumos, vandens, elektros energijos tiekimo ir apskaitos sistemas. Visi išvardinti pakeitimai – jeigu juos apskritai techniškai įmanoma įgyvendinti – neabejotinai pareikalautų neproporcingai didelių piniginių investicijų, kurias šalys turėtų dengti bendrai (išlaidų daikto dalių atidalijimui perkėlimas tik vienam iš bendraturčių prieštarautų teisingumo principui). Tai gali prieštarauti įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems visuomenės naudos, efektyvumo ir racionalumo principams. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog atidalijant daiktą natūra, bus padaryta neproporcinga žala daiktui. Be to, nė viena šalis nepareiškė reikalavimo dėl turto dalies atidalijimo natūra. Teismas nurodė, kad atsakovė paveldėtas 5/8 buto dalis ketina parduoti aukcione. Dėl to teismas sprendė, kad paveldėta turto dalis atsakovei nereikalinga ir ja naudotis ji neketina. Tuo tarpu ieškovė bute gyvena nuo 1976 m. liepos 9 d., ketina ir toliau jame gyventi. Nagrinėjamoje situacijoje buto dalies atidalijimas priteisiant ieškovei atsakovei priklausančią buto dalį, o iš ieškovės atsakovei – kompensaciją, yra racionaliausias, labiausiai abiejų šalių interesus bei Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus principus atitinkantis atidalijimo būdas.

10. Dėl kompensacijos dydžio. Teismas siūlė šalims iki 2022 m. balandžio 25 d. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius aktualią buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę (turto vertinimo ataskaitą ar pan.), arba prašymus paskirti teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Teismo pasiūlymu pasinaudojo tik atsakovė, kuri pateikė UAB ,,Jungtinis verslas“ 2022 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto (atsakovei priklausančios 5/8 buto dalies) vertinimo ataskaitą. Tuo tarpu ieškovė pareiškė kitų prašymų neteiksianti. Ataskaita parengta, apžiūrėjus ir įvertinus turtą 2022 m. balandžio 27 d., taigi joje nurodyta sprendimo priėmimo dienai aktuali turto vertė, tuo tarpu nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto vertė buvo nustatyta masinio vertinimo metu 2020 m. kovo 12 d., taigi prieš daugiau kaip dvejus metus. Rengiant ataskaitą turtas buvo vertinamas individualiai, todėl teismas apskaičiuotą jo vertę laikė tikslesne, negu nustatyta masinio vertinimo būdu. Ieškovė reiškė abejones dėl ataskaitoje nurodytos turto vertės teisingumo, tačiau šių abejonių nepagrindė patikimais įrodymais, t. y. neteikė kitos turto vertinimo ataskaitos ir nereiškė prašymo dėl turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo. Ieškovės nurodytų aplinkybių (statinio trūkumai, daugiabučio namo renovacija) įtakos buto ar atidalijamos jo dalies vertei nustatymas reikalauja specialių žinių, kurių teismas neturi ir neprivalo turėti. Be to, iš ataskaitos turinio matyti, kad daugiabučio namo renovacijos įtaka turto vertei buvo įvertinta, o ieškovės minimame 2019 m. liepos 10 d. UAB „Santermita“ statinio apžiūros akte nurodyti statinio, o ne buto trūkumai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentus, susijusius su ataskaitos, kaip įrodymo, nepatikimumu teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atidalijus buto dalį ieškovės reikalaujamu būdu, iš ieškovės atsakovei priteisė 27 500 Eur dydžio kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl priteisto kompensacijos dydžio ir šioje dalyje ginčą išspręsti iš esmės – sumažinti iš ieškovės priteistos kompensacijos dydį ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 18 900 Eur piniginę kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Sprendimas dėl priteistos kompensacijos dydžio yra pagrįstas atsakovės į bylą pateikta 2022 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. LJ22/0427/08N, kurioje nustatyta, kad 5/8 buto dalių vertė šiai dienai siekia 27 500 Eur sumą. Būtent tokią kompensaciją atsakovės naudai iš ieškovės priteisė pirmosios instancijos teismas. Tačiau atsakovė iš esmės nesutiko su ataskaita dėl to, kad joje nebuvo pateiktas ginčo buto 5/8 dalių vertinimas be daugiabučiam namui, kuriame yra butas, atliktos renovacijos, kadangi atsakovė niekaip neprisidėjo ir neprisidės prie daugiabučiam namui atliktos renovacijos, kuri tik dabar yra baiginėjama, tačiau gaus kompensaciją už 5/8 dalis ginčo buto, kuris yra jau renovuotame daugiabučiame name, t. y. dėl renovacijos pakilo atsakovei priklausančių 5/8 buto dalių vertė, nors prie to atsakovė niekaip neprisidėjo.

1.2. Byloje iškilo klausimas, kokia yra ginčo buto 5/8 dalių vertė be daugiabučio namo renovacijos ir, ar priteisiant kompensaciją reikėtų į tai atsižvelgti? Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsakė į šį klausimą, o nepagrįstai laikė, kad ieškovė tik bendrai ginčija ataskaitą. Priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė savo 2022 m. gegužės 24 d. prašyme pakartotinai aprašė daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, būklę ne todėl, kad į ją nebuvo atsižvelgta ataskaitoje nustatant 5/8 buto dalių vertę, o todėl, kad tokia būklė buvo iki renovacijos, prie kurios atsakovė finansiškai niekaip neprisidėjo, atlikimo.

1.3. Iš papildomai pridedamos Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 22 d. pažymos Nr. 22-06-23/S matyti, kad šiai dienai jau buvo paimta 14 651,35 Eur dydžio paskola, tenkanti ginčo butui, neįvertinus mokėtinų palūkanų. Tuo tarpu įvertinus valstybės subsidiją bei palūkanas, kurios prisidės, ieškovei iš viso už daugiabučio namo renovaciją reikės sumokėti 15 607,86 Eur sumą. Kadangi atsakovei priklauso 5/8 dalys buto, todėl atsakovei tektų 9 754,91 Eur mokėtina renovacijos suma (15 607,86 / 8 x 5). Todėl atėmus iš 27 500 Eur buto kainos renovacijos kainą, tenkančią atsakovei (9 754,91 Eur), gauna nerenovuoto atsakovės buto dalies kainą – 17 745,09 Eur (27 500,00 – 9 754,91). Šia 9 754,91 Eur suma atsakovė neprisidėjo prie renovacijos, tačiau iš esmės gaus tokio dydžio kompensaciją, tarsi būtų prie jos prisidėjusi ir tokiu būdu nepagrįstai praturtės. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad šių paskaičiavimų pilnai pakanka įrodyti, jog, priteisus visą ataskaitoje nurodytą kompensaciją iš ieškovės atsakovei, atsakovė nepagrįstai praturtėtų, kadangi prie renovacijos kainos, tenkančios šalių ginčo butui (15 607,86 Eur), atsakovė neprisidėjo ir neprisidės. Nurodyti paskaičiavimai yra logiški, todėl papildomai jų įrodinėti nereikia.

1.4. Siekdama įrodyti tikslią ginčo buto 5/8 dalių rinkos vertę be daugiabučiam namui atliktos renovacijos, ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą G. J. B., prašydama pateikti konsultacinę išvadą ir atsakyti į klausimą: „kokia yra neatidalinto 5/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių be nustatytos naudojimosi tvarkos vertė be renovacijos, atliktos daugiabučiam gyvenamajam namui?“ Tokia konsultacinė išvada buvo reikalinga, kadangi ataskaitoje 5/8 ginčo buto dalių vertė buvo nustatyta neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė visiškai nieko nemokėjo ir nemokės už beveik baigtą daugiabučio namo renovaciją, todėl nebuvo vertinama ginčo buto 5/8 dalių vertė be renovacijos. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo konsultacinėje išvadoje Nr. 2206-012 nustatyta, kad nekilnojamojo turto 5/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių be nustatytos naudojimosi tvarkos, su specialiąja prielaida, kad be renovacijos, atliekamos daugiabučiam gyvenamajam namui, nustatyta rinkos vertė turto apžiūros dieną, 2022 m. birželio 22 d. yra 18 900 Eur. Be to, priešingai nei ataskaitoje, išvadoje buvo lyginami sandoriai, kurių metu buvo parduodamas ne visas butas, o tik jo dalis. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino šių aplinkybių, kurios, priteisus 27 500 Eur dydžio kompensaciją iš ieškovės atsakovei, leis atsakovei nepagrįstai praturtėti. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo ieškovės argumentus dėl kompensacijos dydžio mažinimo ir visiškai nepagrįstai priteisė 27 500 Eur dydžio kompensaciją pagal atsakovės pateiktą ataskaitą.

Atsiliepimas

12. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovė skundą iš esmės grindžia vieninteliu įrodymu – turto vertinimo ataskaita pateikta apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu aiškiai įvardino, kokie dokumentai yra tinkami ir pakankami turto vertei nustatyti – atsakovė įrodinėjimo pareigą įgyvendino, teikė prašymą dėl termino pratęsimo, nurodydama, kad užsakys ir atliks vertinimą. Šiuo atveju bendras terminas (2022 m. balandžio 11 d. – 2022 m. gegužės 25 d.) buvo pakankamas užsakyti ir atlikti vertinimą ne tik atsakovei, bet ir ieškovei.

2.2. Šiuo atveju ieškovė galimai aplaidžiai ir nerūpestingai atlikusi įrodinėjimo pareigą, laiku nepateikusi įrodymų, neveikusi už greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą turi prisiimti atsakomybę už tokių savo veiksmų pasekmes. Pažymėta, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas tokio pobūdžio bylose yra šalių, o ne teismo prerogatyva, t. y., tai nėra darbo, santuokos ir pan. byla, kurioje įstatymas įpareigoja teismą ex officio (pagal pareigas) nustatyti ir rinkti įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, skolos bei kompensacijos už atidalinto turto dalį priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1365-555/2022 pakeitė skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą: sumažino iš ieškovės atsakovės naudai priteistos 27 500 Eur piniginės kompensacijos sumą iki 18 900 Eur, padidino iš atsakovės ieškovės naudai priteistą 457,53 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 640,80 Eur, likusią Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 594 Eur bylinėjimosi išlaidas.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023 panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui. Kasacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 6 dalies normos, neteisingai taikė CK 4.80 straipsnio normą, dėl to galėjo būti neteisingai nustatyta atsakovei mokėtina kompensacija. Nurodė, kad byloje būtina nustatyti, ar daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos išlaidos buvo ieškovės ir atsakovės sumokėtos, kiek pasikeitė šalių buto vertė dėl namo renovacijos. Akcentavo, kad šioms aplinkybėms nustatyti yra būtina tirti faktines aplinkybes.

17. Šioje byloje apeliantė prašė atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią 3/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalines nuosavybės su atsakove ir 5/8 dalį buto, priklausančio atsakovei, priteisti ieškovei, taip pat iš ieškovės priteisti kompensaciją pinigais už jai tenkančias 5/8 bendro turto dalis. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto bendrasavininkiai nepriėmė bendro sutarimo dėl turto valdymo, naudojimo, disponavimo ar atidalijimo, taikė turto atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdą.

18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ginčo butą jos valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Po palikėjo V. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovė paveldėjo 5/8 dalis turto. Naudojimosi tvarka ginčo butu nenustatyta, tačiau juo naudojasi tik ieškovė. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo.

19. Nagrinėjamu atveju priėmus skundžiamą sprendimą šalys sutiko su sprendimo dalimi dėl ginčo turto padalijimo būdo, t. y., kad turtas buvo priteistas natūra ieškovei, tačiau ieškovė nesutinka su iš jos atsakovei priteistinos kompensacijos dydžiu, atsižvelgiant į tai, kad butas yra renovuojamame daugiabučiame gyvenamajame name ir renovacijos išlaidos nėra ieškovės ir atsakovės, kaip buto bendraturčių, apmokėtos. Ieškovės teigimu, byloje iškilo klausimas, kokia yra ginčo buto 5/8 dalių vertė be daugiabučio namo renovacijos ir ar priteisiant kompensaciją reikėtų į tai atsižvelgti. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas į šį klausimą iš esmės neatsakė.

20. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 33 punktą).

21. Tokia kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus. Tai reiškia, kad paprastai (pagal bendrąją taisyklę) kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Todėl CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi būti aiškinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natūra po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgytąją turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021, 29 punktas).

22. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad buto ar kitų patalpų perleidimo atveju, išskyrus paveldėjimo atvejus, įsiskolinimus pagal atnaujinimo projektą, susidariusius iki buto ar kitos patalpos perleidimo dienos, padengia buto ar kitos patalpos pardavėjas (perleidėjas), o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Paveldėjimo atveju įsiskolinimus, susidariusius iki buto ar kitos patalpos paveldėjimo momento, apmoka ir vykdytinas prievoles pagal atnaujinimo projektą perima paveldėtojas. Tai reiškia, kad pasikeitus renovuojamame ar renovuotame daugiabučiame gyvenamajame name, kurio renovacijos išlaidos dar nėra padengtos butų ar kitų patalpų savininkų, esančio buto ar kitų patalpų savininkui, buvusio savininko iš renovacijos kilusios prievolės pasibaigia ir jis nebeturi pareigos vykdyti po nuosavybės teisės pasikeitimo momento susidariusios prievolės; tokia po nuosavybės pasikeitimo susidariusi prievolė negali būti vertinama kaip buvusio savininko neįvykdyta prievolė.

23. Teisėjų kolegija 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023, išaiškino, kad: „kai yra atidalijamas butas ar kitos patalpos renovuotame daugiabučiame gyvenamajame name, nustatant bendraturčiui mokėtinos kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, ar bendraturtis patyrė renovacijos išlaidų ir (ar) kokią jų dalį patyrė. Jeigu bendraturtis nepatyrė renovacijos išlaidų, nustatant kompensacijos dydį, turi būti nustatoma tokio buto ar patalpų rinkos vertė atimant buto vertės padidėjimą, atsiradusį dėl daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos, ir nuo gautos vertės apskaičiuojama kompensacija, proporcinga bendrosios nuosavybės daliai“.

24. Nagrinėjamu atveju ginčo butas yra renovuojamame daugiabučiame name, todėl svarbu išsiaiškinti ar jo renovacijos išlaidos buvo šalių sumokėtos, kiek pasikeitė šalių buto vertė dėl namo renovacijos, kadangi tik nustačius šiuos reikšmingus faktus bus galima vertinti atsakovei priteistinos kompensacijos dydį.

25. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nebuvo ištirtos aplinkybės, susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos išlaidomis, kurios turi esmės priteistinos kompensacijos dydžiui, o apeliantė būtent šiuo aspektu ginčija teismo sprendimą, sprendžia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl procesą pirmosios instancijos teisme nurodytais klausimais būtina pakartoti. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų taikyti Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 6 dalies normą, kadangi ji ginčo atveju yra aktuali. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, be to, tokiu būdu būtų neteisėtai apribota bylos šalių teisė į apeliaciją.

27. Pažymėtina, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės, todėl teisėjų kolegijai, priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėDiana LabokaitėRūta Palubinskaitė