- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2FB-3047-797/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00534-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
sekretoriaujant I. G., nuotoliniu būdu dalyvaujant pareiškėjo R. B. atstovei advokato padėjėjai R. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini)“, antstolei V. Š. dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo: iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratore paskirti E. G.; už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 1437,00 Eur per mėnesį sumai, reikalingą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, jog dirbdamas vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė kredito sutartį įsigyti būstui, kitas kreditas buvo skirtas remonto darbams. Esant ekonominei krizei, sumažėjo darbo, pareiškėjas nebegalėjo laiku atlikti įmokų kreditorei, todėl ji kreipėsi į teismą. Po skolos priteisimo, prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimui, varžytynėse parduotas įkeistas pareiškėjo turtas, tačiau skola nebuvo padengta. Pareiškėjas stengiasi vykdyti įsipareigojimus, dirba, pagal galimybės moka skolą, tačiau to meto jo sudarytos kredito sutartys pasižymėjo didėlėmis netesybomis. Prie nemokumo fakto prisideda pareiškėjo sveikatos problemos ((duomenys neskelbtini)), tačiau nepaisant to, pareiškėjas dirba, stengiasi grąžinti skolas. Nuo 2017-10-02 pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Galimybė grąžinti skolą nebegalima dėl gaunamų lėšų trūkumo ir susidariusio didelio įsiskolinimo. Už laiku nevykdomus atsiskaitymus auga palūkanos, todėl tai dar labiau apsunkina galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas nepajėgus šių įsipareigojimų įgyvendinti, todėl, pareiškėjo nuomone, turi būti pripažintinas nemokiu. Teigia, kad pareiškėjas savo vardu neturi jokio nekilnojamojo/kilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Atsiskaityti su kreditoriais ir už bankroto administravimo paslaugas pareiškėjas planuoja iš gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), kurios atskaičius mokesčius ir dienpinigius sudarys apie 878,00 Eur.
Teismo posėdyje pareiškėjas R. B. nedalyvavo, pranešta tinkamai, papildomų prašymų nepateikė, jo atstovė tvirtino, jog teismo posėdyje jis nedalyvauja, nes dirba užsienyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė pareiškėjo prašymą palaiko, prašo iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Paaiškino, jog pareiškėjo skola faktiškai kilusi iš būsto kreditavimo sutarties, iš kurios gautų lėšų jis (duomenys neskelbtini) metais įsigijo gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini). Vienu metu ėmė paskolas ir butui, ir jo remontui, nes buto būklė buvo prasta. Nurodė, jog, prasidėjus kriziniam laikotarpiui, sumažėjo pareiškėjo darbo krūvis, atlyginimų išmokėjimas pradėjo vėluoti arba būdavo iš viso nemokamas, kadangi jo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidarė situacija, kad nebuvo darbo, todėl pareiškėjas neteko pastovių pajamų ir nebegalėjo mokėti įmokų, jam nustatytų pagal kreditavimo sutartį. Su kreditoriumi dėl įmokų vėlavimo pareiškėjas bandė tartis, tačiau sutartis buvo nutraukta. Vykdymo procese (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjo įsigytas turtas parduotas iš varžytynių, tačiau jo skola nebuvo padengta, todėl nuo to laikotarpio įsiskolinimas ir tęsiasi. Nors pareiškėjas geranoriškai stengiasi kas mėnesį mokėti skolą, bet delspinigiai ir palūkanos kaupiasi, skola nemažėja. Paaiškino, jog pareiškėjas nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) name, už kurį nuomos mokesčio nemoka, tik komunalinius mokesčius, tačiau patiria dideles elektros sąnaudas, kadangi namas šildomas elektra. Pareiškėjas savo nemokumą laiko susidariusiu nuo (duomenys neskelbtini) m., atstatyti jo niekaip nepavyko, nes skola vis didėja. Paaiškino, jog nors pareiškėjas keitė darbovietes, visada dirbo, nuolat stengėsi gauti pajamų, iš gaunamų lėšų sumažinti įsiskolinimą jis neturi galimybės, kadangi lėšų trūksta jam pačiam pragyventi, dėl ko save laiko nemokiu ir pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Taip pat paaiškino, jog pareiškėjas turi sveikatos problemų, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, jis dirba. Nurodo, jog pareiškėjo skola sudaro 33 176,11 Eur. Pareiškėjo atstovės teigimu, pareiškėjo turtą pardavus iš varžytynių skola nebuvo padengta, be to, buvo perskaičiuotos palūkanos, vykdymo išlaidos ir skola išaugo. Jo pajamos šiuo metu yra 771 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) ir dienpinigiai 767 Eur, kurių dydis svyruoja nuo išdirbtų dienų skaičiaus. Pažymėjo, jog pareiškėjas negauna iš valstybės jokių pašalpų, išmokų, nesikreipė dėl darbingumo lygio pagal sveikatos būklę nustatymo, kadangi jam būtų uždrausta vairuoti (duomenys neskelbtini), o dėl to jis nebetektų savo pagrindinių pajamų. Pagal pateiktus dokumentus jis laikomas darbingu. Atstovė paaiškino, jog pareiškėjo išlaidos maistui yra dienpinigių suma, o kai jų neužtenka būnant išvykus, naudojamas ir darbo užmokestis. Transporto priemonę, kuri reikalinga vykti į darbą ir atgal, pareiškėjas pasiskolina iš (duomenys neskelbtini), iš draugų. Mano, jog dienpinigiai pagrįstai nurodyti ne prie pajamų, o prie pareiškėjo poreikių - išlaidų. Kai pareiškėjas būna užsienyje, jam reikalingas būstas, tačiau dažnai nakvoja ir transporto priemonėje, jei rasti būsto nepavyksta. Mano, jog atmetus dienpinigius, būtinųjų poreikių suma nėra didelė, ji yra reikalinga pareiškėjui pragyventi. Nurodo, jog kreditorius dėl geranoriškai pareiškėjo mokamos 100 Eur kasmėnesinės sumos neprieštaravo. Pareiškėjas neturi galimybės surinkti ir pateikti visų kvitų, kurie įrodytų būtinųjų poreikių sumą. Didžioji dalis išlaidų yra tiesiog išlaidos maistui, būstui, kurui. Mano, jog pareiškėjas atitinka fizinių asmenų bankroto įstatymo keliamus reikalavimus, yra nemokus, todėl prašo tenkinti pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime nurodo, jog sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prašo priimti teismo nuožiūra, bet mano, jog teismui nusprendus iškelti fizinio asmens bankroto bylą, suma, numatyta būtinųjų poreikių tenkinimui, turėtų būti sumažinta. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog bankrutuojantis asmuo savo gaunamas pajamas nurodo neįskaičiuodamas dienpinigių, tačiau į būtiniesiems poreikiams užtikrinti skirtą sumą įtraukia ir 767 Eur dienpinigius. Pareiškėjas nepagrindžia, jog nurodyta 670 Eur suma (neskaičiuojant įtrauktų 767 Eur dienpinigių sumos) būtinoms išlaidoms per mėnesį yra tikrai būtina, ar nėra įtrauktų nebūtino pirmumo išlaidų, kurios gali būti sumažinamos. Pvz. pareiškėjas į būtinuosius poreikius įtraukia 100 Eur transporto išlaidoms, tačiau nėra aišku, kas jas sudaro. Pareiškėjas nurodo jog neturi kilnojamo/nekilnojamojo turto, t. y. neturi automobilio, gyvena (duomenys neskelbtini), kuriuose mėnesinis autobuso bilietas kainuoja 12 Eur/mėn., todėl nurodyta 100 Eur suma laikytina nepagrįsta. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prašo priimti teismo nuožiūra jai teismo posėdyje nedalyvaujant.
Atsisakytina kelti bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių įrodymų ir LITEKO duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) bankas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui suteikė 85 000 Lt kreditą, pagal 2007-08-13 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė 35000 Lt kreditą. Vėluojant mokėti įmokas, paskolų sutartys buvo nutrauktos. Pagal (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono apylinkės teismo įsakymą ir (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą už akių išduoti teismo vykdomieji raštai. Reikalavimo teisę į pareiškėjo skolą perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš turto pardavimo iš varžytynių akto, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo rezoliucija, matyti, jog (duomenys neskelbtini) iš varžytynių už 37500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas R. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: dviejų kambarių butas, kurio plotas 44,45 kv. m su rūsiu, plotas 2,73 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Antstolės V. Š. kontoroje išieškoma skolininko R. B. skola išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 9772,86 Eur, skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 21749,02 Eur, nesumokėta vykdymo išlaidų suma – 1625,01 Eur.
Pateiktame VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad pareiškėjas nėra juridinių asmenų dalyvis, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) teritorijoje, neturi. Iš pažymos apie transporto priemones matyti, kad pareiškėjas jam priklausančių transporto priemonių taip pat neturi. Iš pareiškėjo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog sąskaitoje esančios lėšos neviršija 1 MMA. Pareiškėjas nuo 2017-09-29 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolės pateikta pažyma patvirtina, jog pareiškėjas skolą mokėjo geranoriškai nuo 2020-01-20 iki 2021-07-26 po 20 Eur, po 40 Eur ir po 50 Eur, ne kiekvieną mėnesį, o nuo 2021-08-09 – po 100 Eur kas mėnesį. Pareiškėjo draudžiamosios pajamos 2021 m. buvo nuo 798,75 Eur sausio mėn. iki 1070 Eur gruodžio mėn., iš viso per metus 12 541,23 Eur; 2022 m. nuo 1210 Eur sausio mėn. ir gruodžio mėn. ta pati suma, iš viso per metus 14 565,10 Eur, nuo 2023 m. sausio mėn. 1356,11 Eur iki 1390 Eur, iš viso 16 895,85 Eur. Tai įrodo, jog pajamos didėjo. Prie šios sumos nėra pridėti gauti dienpinigiai. Pareiškėjas nurodo, jog gauna ir dienpinigius 767 Eur, kuriuos įtraukia prie išlaidų.
Pareiškėjo pajamos, atskaičius mokesčius, 2021 m. buvo nuo 634,34 Eur iki 542,75 Eur, 2022 m. nuo 618,16 Eur iki 679,94 Eur, 2023 m. nuo 771,11 Eur iki 782,79 Eur. Šios sumos nurodytos be dienpinigių. Pareiškėjas nurodo, jog gauna dienpinigių sumą 767 Eur. Per mėnesį pareiškėjo pajamų suma 2023 m. sudarė su mokamais dienpinigiais per mėnesį sudarė apie 1550 Eur. Pareiškėjo atstovė teisme patvirtino, kad pareiškėjas dirba užsienyje kiekvieną darbo dieną nuo pirmadienio iki penktadienio, todėl neturi galimybės dalyvauti teismo posėdyje, o prisijungti nuotoliniu būdu nemoka.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau tekste - FABĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl FABĮ 2 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms sumokėti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (LAT 2017-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-313/2017).
Pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus, teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, jog šiuo metu jo įsipareigojimų kreditoriui suma viršija FABĮ nustatytą dydį – 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Tačiau bankroto bylai iškelti vien šios sąlygos nepakanka, teismas turi spręsti, ar fizinis asmuo yra nemokus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 str. 1 d.) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas sumokėti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (LAT 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad gautas paskolas panaudojo būstui įsigyti ir remontuoti, o ekonominės krizės metu sumažėjus darbų apimtims tuometinėje darbovietėje, atitinkamai sumažėjo ir darbo užmokestis, todėl mokėti paskolos pareiškėjas nebegalėjo dėl susidariusios didelės įsiskolinimo sumos ir išaugusių palūkanų. Nors iš varžytynių buvo parduotas ir jam nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau skola nebuvo visiškai sumokėta. Pareiškėjas likusią skolos dalį stengiasi atlyginti gera valia, kas mėnesį kreditoriui mokėdamas ir po 100 Eur. Pareiškėjas mano, jog yra nepajėgus atsiskaityti su kreditoriumi ir įgyvendinti įsipareigojimus, atlyginti vykdymo procese susidariusias išlaidas dėl pajamų trūkumo ir gali būti pripažintas nemokiu. Be to, pareiškėjas nurodo, jog prie nemokumo fakto prisideda ir jo sveikatos problemos ((duomenys neskelbtini)), tačiau jo atstovė teismo posėdyje tvirtino, jog dėl šių ligų jo darbingumo lygis nesumažėjęs, jis nėra nustatytas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), darbo dienomis vyksta į (duomenys neskelbtini), o savaitgaliais būna (duomenys neskelbtini), o jo draudžiamosios pajamos 2021 m. buvo nuo 798,75 Eur sausio mėn. iki 1070 Eur gruodžio mėn., iš viso per metus 12 541,23 Eur; 2022 m. nuo 1210 Eur sausio mėn. ir gruodžio mėn. ta pati suma, iš viso per metus 14 565,10 Eur, nuo 2023 m. sausio mėn. 1356,11 Eur iki 1390 Eur, iš viso 16 895,85 Eur. Tai įrodo, jog pajamos didėjo. Prie šios sumos nėra pridėti gauti dienpinigiai, kuriuos jis įtraukia prie išlaidų. Pareiškėjo pajamos, atskaičius mokesčius, 2021 m. buvo nuo 634,34 Eur iki 542,75 Eur, 2022 m. nuo 618,16 Eur iki 679,94 Eur, 2023 m. nuo 771,11 Eur iki 782,79 Eur. Šios sumos nurodytos be dienpinigių. Pareiškėjas nurodo, jog gauna dienpinigių sumą 767 Eur. Per mėnesį pareiškėjo pajamų suma 2023 m. su mokamais dienpinigiais per mėnesį sudarė apie 1550 Eur. Antstolės pateikta pažyma patvirtina, jog pareiškėjas geranoriškai moka kreditoriui po 100 Eur per mėn. nuo 2021-08-09.
Pareiškėjas nurodo, jog jo būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos sudaro 1437,00 Eur sumą: maistui ir gėrimams 250,00 Eur; drabužiams ir avalynei 140,00 Eur; sveikatos priežiūros priemonėms (vitaminams, vaistams) 50,00 Eur; higienos priemonėms 20 Eur, būsto išlaidoms 200 Eur, transporto išlaidoms 100,00 Eur; dienpinigiai (maistui, būstui ir kt.) 767 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas savo gaunamas pajamas nurodo, neįskaičiuodamas 767 Eur dienpinigių, tačiau į būtiniesiems poreikiams užtikrinti skirtą sumą juos įtraukia. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, kuri buvo pateikta atsiliepime, jog dienpinigių suma turėtų būti įtraukiama į gaunamas pajamas.
Šiuo atveju reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna. Atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio dydį, matyti, jog nepaisant to, kad pareiškėjo atstovė nurodė, jog dienpinigių sumos dydis svyruoja atitinkamai nuo išdirbtų dienų skaičiaus, tačiau jis sudaro itin reikšmingą pareiškėjo gaunamų pajamų dalį, tolygią, ar netgi didesnę nei pagrindinė darbo užmokesčio dalis (atskaičius mokesčius). Tai reiškia, jog nors dienpinigiai ir nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kuriomis didele dalimi gali būti tenkinami pareiškėjo būtinieji poreikiai. Savo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumą pareiškėjas nurodo 1437 Eur, tai grindė pateikdamas keletą prekių pirkimo kvitų, sąskaitą už transporto priemonės remonto išlaidas ir kt., kurios nepagrindžia net ir mažesnės išlaidų sumos, ar kad realiai išleidžiama. Pareiškėjas į būtinuosius poreikius įtraukia 100 Eur transporto išlaidoms, tačiau nėra aišku, kas jas sudaro, kadangi pareiškėjas savo transporto priemonės neturi, todėl ir remonto, ar automobilio dalių pirkimo išlaidos laikytinos nepagrįstomis. Be to, transporto priemonės remonto išlaidos nesusidaro kiekvieną mėnesį. Pareiškėjas būsto išlaidoms nurodo skiriantis po 200 Eur per mėn., tačiau teismui nepagrindė, ar ši suma būtina visus kalendorinius metus, ar atstovės minėtos būsto, kuriame jis gyvena, elektros sąnaudos tokios pat didelės ir šiltuoju sezono metu. Būsto ir maisto išlaidas pareiškėjas įtraukia į būtinuosius poreikius ir atskirai, jiems skirdamas bendrai 450 Eur ir kaip dienpinigių poreikių sudedamąją dalį, todėl susumavus būstui ir maistui skirtas išlaidas susidarytų net 1 217 Eur, o tai yra pakankamai didelė, realiai nepagrįsta lėšų, reikalingų tik pasirūpinti gyvenamuoju būstu ir maistu vienam asmeniui per mėnesį, suma. Bylos duomenys patvirtinta, jog pareiškėjas yra išsituokęs, išlaikytinių neturi. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, prie būtinųjų poreikių yra nurodyta tik 50 Eur suma per mėnesį. Pareiškėjas nepagrindžia įrodymais, kad pareiškėjo nurodoma išlaidų būtiniesiems poreikiams suma 1437 Eur per mėnesį yra jam reikalinga ir reali, todėl sprendžia, jog jo būtinųjų poreikių suma galėtų sudaryti apie 550-700 Eur per mėnesį, kas teismui leidžia spręsti, jog iš gaunamų pajamų apie 1400-1550 Eur atėmus pareiškėjo realią būtinųjų poreikių sumą per mėnesį 550-700 Eur, jam dar lieka apie 700-850 Eur, kurie gali būti naudojami atsiskaityti su kreditoriumi, skiriant gerokai didesnę nei dabar pareiškėjas skiria sumą, ir skola galėtų būti sumokėta per protingą terminą (CPK 178, 185 str.).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo įvardijamas nemokumo priežastis, gaunamas pajamas, teismo motyvuotą būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą, turėtą ir turimą galimybę kreditoriui mokėti daugiau, siekiant mažinti skolą, o ne ją didinti, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog pareiškėjas galimai siekia ne fizinio asmens mokumo atkūrimo, o skolinių įsipareigojimų nurašymo, toks elgesys laikytinas nesąžiningu, neatitinkančiu reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditoriaus reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų naudingas tik pareiškėjui, neatitiktų kreditorių interesų, tokiu būdu iškreipiant pareiškėjo, kaip skolininko, ir jo kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Teismui nustačius, jog šiuo metu, kol pareiškėjas gauna pakankamas pajamas iš darbo teisinių santykių, kurios jam leidžia ne tik tenkinti savo būtinuosius poreikius, bet ir didesne dalimi prisidėti prie skolų sumokėjimo ir ją sumokėti per protingą terminą, nėra pagrindo pareiškėjo pripažinti nemokiu, todėl atsisakytina pareiškėjui iškelti bankroto bylą (LAT nutartis Nr. e3K-3-245-421/2021, FABĮ 5 str. 8 d. 1 p., CPK 178, 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutarė:
atsisakyti iškelti pareiškėjui R. B. bankroto bylą.
Siųsti pareiškėjo atstovei, suinteresuotiems asmenims.
Įsiteisėjus nutarčiai, ją išsiųsti antstolei V. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, nutarčiai įsiteisėjus, apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.