- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-859-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01175-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. L., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų A. I., R. I., M. P., R. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą A. L. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje pusėje, adresu(duomenys neskelbtini), apie 36,3 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę; nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje pusėje, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą apie 36,3 kv. m. ploto automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas A. L. yra 0,1004 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4103/0300:2009), toliau – žemės sklypas Nr. 1, (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių savininkas, daiktinės teisės įregistruotos Vilniaus apygardos teismo 2009-05-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-309-625/09 pagrindu, kuriuo teismas patvirtino atsakovo A. L. su UAB „Alsa“ ir A. P. sudarytą žemės sklypo ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį. Tretieji asmenys yra žemės sklypo 0,1003 ha ploto (kadastrinis Nr. 4103/0300:2010), toliau – žemės sklypas Nr. 2, (duomenys neskelbtini)., bendraturčiai. M. P. ir R. P. daiktinės teisės į žemės sklypo Nr. 2 dalį (675/1003) atsirado 2006-11-06 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, o A. I. ir R. I. į žemės sklypo Nr. 2 dalį (328/1003) atsirado 2011-11-03 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės sklypus skirianti riba – tiesi linija, kuri neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo, esant neaiškiems teritorijų planavimo dokumentams, todėl dalis gyvenamojo namo ir aikštelės dalis patenka į žemės sklypą Nr. 2, kas sudaro šioje byloje ieškinio pagrindą. 2006-05-16 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2.3-4665-41 „Dėl A. P., J. P. privačių žemės sklypų amalgamacijos projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtino žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 amalgamacijos projektą, pagal kurį buvo pradėta faktiškai pasikeitusios ribos tarp žemės sklypų įteisinimo procedūra, tačiau nekilnojamojo turto registre šis įsakymas ir juo pakeista žemės sklypų riba tarp nurodytų žemės sklypų įregistruota nebuvo, todėl viešame registre yra neatitinkanti faktinio naudojimo riba tarp žemės sklypų, nes buvę sklypų savininkai nesudarė notaro patvirtintos amalgamacijos sutarties, kadangi žemės sklypui Nr. 1 2006-09-14 – 2006-07-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo uždėtas areštas civilinėje byloje Nr. 2-309-623/09. Tretieji asmenys šioje civilinėje byloje, būdami civilinės bylos Nr. 2-309-623/09 dalyviai, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami sudaryti sąlygas užbaigti amalgamacijos procedūrą ir taip įteisinti ribą tarp žemės sklypų pagal faktinį naudojimą, tačiau šiai dienai, puikiai žinodami ginčo žemės sklypų tikrąją ribą, vietoje žemės sklypų ribos pakeitimo procedūros užbaigimo, rašo skundus į įvairias institucijas. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-647/2013 ieškovo A. L. ieškinį dėl ribos tarp žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 nustatymo atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą A. L. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje pusėje, adresu (duomenys neskelbtini), apie 36,3 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę.
Nustatyti, kad atsakovui A. L. per nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą aukščiau nurodyto teismo sprendime įpareigojimo neįvykdžius, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje pusėje, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą apie 36,3 kv. m. ploto automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
Teismas nustatė, kad 2012-02-17 atsakovui A. L. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120217-00050 dėl to, kad (duomenys neskelbtini) yra savavališkai pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė, apie 3.30 x 11.0 metrų, plotas apie 36.3 kv. m; nustatyta, kad nėra statybą leidžiančio dokumento (žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų); tai yra naujo, nesudėtingo statinio statyba, darbai vykdomi ūkio būdu; iš statytojo A. L. pareikalauta nevykdyti jokių aikštelės statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. 2013-04-19 surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-00130419-00083.
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-06-16 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73)-69 dėl savavališko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. 4103/0300:2010) užėmimo, nurodyta, kad dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. šiaurinė statinio dalis patenka į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. 4103/0300:2010) ribas, ties minėta statinio vakarine dalimi pastatyta 26,3 kv. m. ploto automobilių stovėjimo aikštelė taip pat patenka į savavališkai užimto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. 4103/0300:2010) ribas.
Nagrinėjamu atveju, ginčo automobilių aikštelės statybai buvo būtinas rašytinis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. 4103/0300:2010) savininkų, trečiųjų asmenų sutikimas. Toks sutikimas atsakovui nebuvo išduotas. Todėl atsakovas, pastatydamas ginčo statinį – automobilių stovėjimo aikštelę tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype bei neturėdamas trečiųjų asmenų sutikimo tokiai aikštelei pastatyti, pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 2 p. p. reikalavimus.
Teismas ypač pabrėžė aplinkosauginį interesą, saugomų teritorijų vientisumo užtikrinimo aspektą. Nors Konvencijoje nėra nuostatų, specialiai skirtų aplinkosaugai, šiandienos visuomenė yra vis labiau suinteresuota saugoti aplinką.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį ginčo santykių reglamentavimą, į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovo savavališkai pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nugriovimo klausimas, į tai, kad atsakovas ilgą laiką naudojasi trečiųjų asmenų žemės sklypu, tuo pažeisdamas jų kaip žemės sklypo savininkų teises ir interesus, atsakovas jokių teisėtų priemonių gauti trečiųjų asmenų sutikimą šios nagrinėjamos bylos metu nesiėmė, bylos nagrinėjime nedalyvavo (tai parodo atsakovo nenorą geranoriškai spręsti jo nenaudai susidariusią situaciją), darė išvadą, kad ginčo aikštelės savavališka statyba sukėlė ir sukelia neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pastariesiems negalint visoje apimtyje naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl šis ginčo objektas besąlygiškai turėtų būti nugriaunamas; taikyti kitą, alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo būdą, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti arba bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Būtina įvertinti atsakovo ir ieškovų žemės sklypuose statybą leidžiančią dokumentaciją, statybos darbų eigą, atsakovo ir trečiųjų asmenų ginčo žemės sklypų ir jame esančių statinių pirkimo aplinkybes ir dokumentaciją. Atsakovo A. L. 0,1004 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau Nr. 1) ir trečiųjų asmenų 0,1003 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (toliau Nr. 2) atžvilgiu priimtas Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 956 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4103/0300:143), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo supaprastinta tvarka“, o Vilniaus apskrities viršininkas 2006-05-16 išleido įsakymą Nr.2.3-4665-41 „Dėl A. P., J. P. privačių žemės sklypų amalgamacijos projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“. Šis įsakymas yra galiojantis, nėra ir nebuvo ginčijamas, be to sukėlė teisines pasekmes — šio įsakymo pagrindu buvo parengta abiejuose žemės sklypuose esančių pastatų ir statinių projektinė dokumentacija, pastatyti nekilnojamieji daiktai ir pripažinti tinkamais naudoti.
Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad buvę žemės sklypų savininkai susitarė dėl atsakovo žemės sklype esančių pastatų ir statinių dislokacijos, dėl amalgamacijos (žemės sklypų ribų pakeitimo), parengė dokumentus, reikalingus išleisti VAVA įsakymą, pateikė juos teritoriniam žemėtvarkos skyriui, statybinės dokumentacijos numatytoje vietoje pastatė nekilnojamuosius daiktus, kuriuos įsigijo atsakovas ir tretieji asmenys. Buvusių žemės sklypų susitarimai galioja ir dabartiniams savininkams, tačiau dėl formalių procedūrų neužbaigimo šiai dienai Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje užregistruota neatitinkanti faktiniam naudojimui ir buvusių žemės sklypų susitarimams riba tarp žemės sklypų. Trečiųjų asmenų pirkto žemės sklypo planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų ribų. Trečiųjų asmenų žemės sklypas buvo jų nupirktas po to, kai jau buvo užbaigti atsakovo gyvenamojo namo statybos darbai ir gyvenamasis namas savo dislokacijos nekeitė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-06-16 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-14.48.73)-69 dėl savavališkos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) užėmimo, nustatė, kad dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. šiaurine statinio dalis patenka į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Kr. 4103/0300:2010) ribas, ties minėta statinio vakarine dalimi pastatyta 26,3 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelė taip pat patenka į savavališkai užimto žemes sklypo, (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. 4103/0300:2010) ribas. Sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatuoja ir tai, kad gyvenamasis namas pastatytas teisėtai. Vertinant šias aplinkybes kompleksiškai su VTPSI reikalavimų turiniu (reikalavimas pareikštas dėl Aikštelės, tačiau toks reikalavimas nėra reiškiamas dėl teisėtai pastatyto atsakovo gyvenamojo namo dalies, esančios gretimame žemės sklype) konstatuotina, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino faktiškai susiklosčiusios situacijos žemės valdymo aspektu, kaip ir automobilių stovėjimo aikštelės nugriovimo pasekmių tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenims.
2) Sprendimas dėl įpareigojimo nugriauti visą Aikštelę iš dalies neturi ir formalaus pagrindo, nes sprendimu apeliantas įpareigojamas nugriauti visą apie 36,3 kv. m aikštelę, o ne jos 26,3 kv. m. į trečiųjų asmenų žemės sklypą patenkančią dalį. Teisinio pagrindo tenkinti tokį reikalavimą dalyje dėl atsakovo žemės sklype pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis esančios aikštelės dalies nėra, todėl sprendimas šioje dalyje priimtas pažeidžiant materialiosios teisės normas. Aikštelės dalis patenka į trečiųjų asmenų žemės sklypą formaliai, dėl neužbaigtos amalgamacijos procedūros. Faktinis žemės naudojimas nuo trečiųjų asmenų žemės sklypo pirkimo nepakitęs, jie patys pasistatė žemės sklypų faktinį naudojimą nužyminčią tvorą, kuri Aikštelės nekerta, pagal tvoros dislokaciją visa Aikštelė patenka į atsakovo faktiškai naudojamą žemės sklypą. Tretieji asmenys patys teikė prašymus užbaigti amalgamacijos procedūrą.
Išardžius aikštelės dalį sprendime paminėta problema dėl trečiųjų asmenų užimtos žemės sklypo dalies (pagal NTR duomenis, o ne pagal faktą) atlaisvinimo nebus išspręsta, kadangi be Aikštelės ir atsakovo teisėtai pastatyto gyvenamojo namo šiaurinė dalis patenka į trečiųjų asmenų žemės sklypą. Pakeitus faktinį žemės sklypų naudojimą pagal NTR duomenis atsakovo įvažiavimas į savo žemės sklypą bus apsunkintas.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl gretimo žemės sklypo užėmimo mąsto (užimtas plotas) ir būdo (kokiais statiniais yra užimamos trečiųjų asmenų žemės sklypo dalys) aiškinamasi išvis nebuvo, taip pat nebuvo vertinama, kokią įtaką gretimo žemės sklypo užėmimui (jo galimam pašalinimui) turės sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymas, ar įvykdžius šį sprendimą trečiųjų asmenų žemės sklypas bus atlaisvintas, ar minėtame žemės sklype nėra teisėtai pastatytų pastatų.
3) Nors pirmosios instancijos teismas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tačiau neįvertina faktinės situacijos, aikštelės nugriovimo pasekmių gretimo žemės sklypo savininkams (ar taip bus pašalintas formalus pažeidimas, t. y. gretimo žemės sklypo užėmimas pagal šios dienos jo įregistravimą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje), netinkamai nurodytą praktiką taiko nagrinėjamos situacijos aspektu. Sprendimas atmesti ieškinį atitiktų ir aktualiai teisminei praktikai.
4) Aikštelė yra pastatyta atsakovo gyvenamojo namo projektinėje dokumentacijoje, parengtoje buvusių žemės sklypų savininkų ir turint visus reikalingus suderinimus dėl pastatų ir statinių dislokacijos atsakovo žemės sklype nustatytoje vietoje. Pats atsakovo gyvenamasis namas yra pastatytas teisėtai (nors jo dalis yra trečiųjų asmenų žemės sklype), o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013-05-16 rašte Nr. (23.2)2l)-13126 nurodė, jog Gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti atlikus statinio projekte numatytus statybos darbus ir padarius geodezines nuotraukas. Atsižvelgiant į tai, kad Gyvenamasis namas 2006-09-26 buvo pripažintas tinkamu naudoti, mano, kad namas pastatytas projekte numatytoje vietoje. Vertinant projektinę dokumentaciją matyti, kad Aikštelės šiaurinė riba yra Gyvenamojo namo šiaurinės ribos tęsinys, taip yra ir natūroje, ši aplinkybė užfiksuota ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-06-16 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-14.48.73)-69, tačiau sprendime konstatuojama, kad gyvenamasis namas pastatytas teisėtai, o Aikštelė - nugriautina.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo gyvenamasis namas pastatytas teisėtai nesiaiškino, ar ginčo aikštelė pastatyta pagal projektą, kurio pagrindu gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti, ar kitoje vietoje, todėl neatskleidė bylos esmės.
5) Sprendimas nugriauti automobilių stovėjimo aikštelės dalį, neužtikrina socialinio kompromiso bei abiejų šalių interesų įgyvendinimo, nes trečiųjų asmenų teisių „pažeidimai“ yra formalaus pobūdžio, aikštelė nepatenka į jų žemės sklypą pagal pirkimo dokumentus, be to ir nugriovus automobilių aikštelę trečiųjų asmenų žemės sklypas nebus atlaisvintas, nes į jį patenka teisėtai pastatyto atsakovo gyvenamojo namo dalis, o pakeitus žemės sklypų faktinį naudojimą (kas neįmanoma dėl atsakovo teisėtai pastatyto gyvenamojo namo dislokacijos) atsakovas netenka įvažiavimo į savo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino (neįpareigojo ieškovo pateikti duomenų) kokia aikštelės dalis kokiame žemės sklype randasi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Atsiliepimas
1) Atsakovas kaip pagrindinį motyvą skunde nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino neįvertinęs tikrosios faktinės situacijos, pastatų ir statinių dislokacijos, jų statybinės dokumentacijos, remdamasis vien formaliais pagrindais. Nesutinka su šia aplinkybe, byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia, kad atsakovas savavališkai jam nuosavybės teise nepriklausančiame sklype pastatė automobilių stovėjimo aikštelę. Teismas pagrįstai, ištyręs visus surinktus įrodymus, konstatavo savavališkų statybų faktą.
2) Atsakovas nepateikė įrodymų, kad sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai, bei šių duomenų neginčijo. Nėra pagrindo netikėti byloje esančiais kadastro duomenimis, iš kurių matyti, kad ginčo statinys (36,3 kv. m automobilių stovėjimo aikštelė) yra savavališkai atsakovo užimtame sklype, kuris nuosavybės teisė nepriklauso atsakovui.
3) Visas atsakovo pastatytas statinys - aikštelė yra pripažįstamas savavališku, pastatytu be statybą leidžiančio dokumento, todėl administraciniu aktu ir civiliniu ieškiniu buvo pareikalauta nugriauti visą savavališką statinį - 36,3 kv. m. aikštelę, o ne jos dalį, kuri patenka į tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą. Statybą leidžiantis dokumentas ginčo aikštelei yra rašytinis žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų sutikimas. Toks sutikimas gali būti tik laisvos valios išraiška ir traktuotinas vienašaliu sandoriu, sukuriančiu pareigą jį sudariusiam asmeniui, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, ant kurio pastatyta aikštelė, tokio sutikimo nedavė, tokią savo valią išreiškė ir teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 str. 1 d.), atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai vertinant į bylą pateiktus įrodymus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliantas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas neįvertino tikrosios faktinės situacijos, pastatų ir statinių dislokacijos, jų statybinės dokumentacijos, remdamasis vien formaliais pagrindais, priėmė neteisėtą sprendimą. Nevertino faktiškai susiklosčiusios situacijos žemės valdymo aspektu, kaip ir automobilių stovėjimo aikštelės nugriovimo pasekmių atsakovui bei tretiesiems asmenims.
Vertinant apelianto argumentus dėl tikrosios faktinės situacijos bei pastatų ir statinių dislokacijos, jų valdymo teisės, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra prijungtas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-234-647/2013, kuris Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1050-781/2014 paliktas nepakeistas. Tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje byloje yra nustatytos apelianto skunde nurodomos aplinkybės, faktinė situacija bei nuosavybės valdymo klausimai, todėl iš naujo šių aplinkybių įrodinėti nereikia. Pirmos instancijos teismas rėmėsi šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, jas citavo ir vertino. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, todėl plačiau dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija nurodo, kad ginčo žemės sklypų kadastro duomenys nėra nuginčyti, žemės sklypų savininkai nesusitarė dėl amalgacijos ir šio proceso neužbaigė, ginčo statinys 36,3 kv. m. automobilių stovėjimo aikštelė yra pastatyta atsakovo A. L. savavališkai, jo užimtame žemės sklype, kurį nuosavybės teise valdo ir tretieji asmenys. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Atmestinas ir apelianto argumentas, kad sprendimas nugriauti visą automobilių stovėjimo aikštelę, nors tik dalis patenka į atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, neužtikrina socialinio kompromiso bei abiejų šalių interesų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje neginčijamai nustatyta, kad visas atsakovo statinys – automobilių stovėjimo aikštelė, yra pripažinta savavališku statiniu, ši pastatyta be statybą leidžiančio dokumento, todėl teisėtai tiek administraciniu aktu buvo reikalauta, tiek ir teismo sprendimu nuspręsta, kad turi būti nugriautas visas savavališkas statinys – automobilių stovėjimo aikštelė – 36,3 kv. m. ploto, o ne jos dalis, kuri patenka į trečiųjų asmenų valdomą nuosavybės teise žemės sklypą.
Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškinio netenkinimas atitiktų aktualiai teisminei praktikai. Visiškai sutiktina su apelianto argumentu, kad „kiekvienam asmeniui rūpi, jog jo turimo turto neatimtų bei netrukdytų juo naudotis. Tuo pačiu metu toks asmuo, naudodamasis savo nuosavybe, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir t. t.“. Tačiau būtent apeliantas pažeidžia teisėtus trečiųjų asmenų interesus, jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, savavališkai pastatęs automobilių stovėjimo aikštelę. Aplinkybė, kad aikštelė pastatyta atsakovo gyvenamojo namo projektinėje dokumentacijoje, parengtoje buvusių žemės sklypų savininkų ir turint visus reikalingus suderinimus dėl pastatų ir statinių dislokacijos atsakovo žemės sklype nustatytoje vietoje, visiškai nepagrįsta ir paneigta byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Kaip jau pasisakyta, byloje nustatytas savavališkos statybos faktas ir nustatyta, kad ginčo žemės sklypų kadastro duomenys buvo nustatyti ir įregistruoti laikantis teisės aktų reikalavimų. Tiek atsakovui, tiek ir tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribos aiškios, jos nustatytos detaliajame plane, kadastro duomenys nenuginčyti. Pažymėtina ir tai, kad dėl savavališko tretiesiems asmenims priklausančios žemės sklypo dalies užėmimo atsakovas yra baustas ir administracine tvarka.
Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas, neturėdamas teisės aktuose reikalaujamo statybą leidžiančio dokumento (negavęs gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo), savavališkai pastatė 36,3 kv. m. automobilių stovėjimo aikštelę, kurios dalis patenka į trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (atsakovas) iš esmės nenurodė jokių argumentų, kuriuos pirmos instancijos teismas būtų nevertinęs ar dėl jų neteisingai pasisakęs, nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų (argumentų) vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Duomenų bei įrodymų apie atsakovo ar trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta (CPK 178, 179 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.