- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1286-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22563-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Nijolia Indreikienė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- BUAB „Knygininkas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2363-752/2019 pagal ieškovo BUAB „Knygininkas“ teisių perėmėjo J. Ž. ieškinį atsakovui V. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinis ieškovas ieškiniu prašė: 1.1. pripažinti negaliojančiais ieškovo atliktus mokėjimus vieninteliam akcininkui atsakovui V. B., kurių bendra suma 2 671,19 Eur, t. y. 2014 m. spalio 20 d. grynųjų pinigų mokėjimą (1 223,09 Eur) ir 2014 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimą (1 448,10 Eur); taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo V. B. 2 671,19 Eur sumą, 258,72 Eur palūkanas; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad teismui 2015 m. birželio 15 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „Knygininkas“, buvo atliktas 2010-2015 m. bendrovės veiklos auditas, kurio metu inter alia nustatyta, kad ieškovo akcininkui (atsakovui) 2015 m. skirtingais mokėjimais buvo grąžinta 3 550 Eur paskolos ir tai padaryta pažeidžiant įstatymuose įtvirtintą mokėjimų eiliškumo tvarką. Ieškovas 2016 m. spalio 12 d. civilinėje byloje Nr. e2-7492-615/2016 pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas teismo pripažinti negaliojančiais ir 2014 m. pabaigoje atliktus mokėjimus, tačiau šis patikslintas ieškinys Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi nebuvo priimtas. Įmonės finansinė padėtis ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, o taip pat ir gerokai prieš mokėjimus, buvo kritinė, t. y. bendrovė tiek iki mokėjimų atlikimo, tiek mokėjimų atlikimo metu buvo faktiškai (ekonomiškai) nemoki, turimi didžiausi įsipareigojimai buvo pradelsti. Paskolą bendrovei atsakovas suteikė 2014 m. rugsėjo 12 d. grynaisiais pinigais į bendrovės kasą įmokėdamas 12 000 Lt (3 475,44 Eur), tai matyti iš Skolos akcininkui apyvartos žiniaraščio kopijos. Tačiau kaip nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-7492-615/2016, rašytinė paskolos sutartis atsakovui skolinant lėšas bendrovei nebuvo sudaryta, taigi, ir paskolos grąžinimo terminas šalių nebuvo nustatytas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadas, kad bendrovės prievolė atsakovui atsirado 2014 m. rugsėjo 12 d. Nesant nustatytam prievolės vykdymo (paskolos grąžinimo) terminui, bendrovės įsipareigojimas atsakovui 2014 m. pabaigoje nebuvo pradelstas, t. y. ginčijamais mokėjimais buvo atsiskaityta su atsakovu, kurio reikalavimas atsirado vėliausiai ir netgi nebuvo pradelstas.
3. Atsakovas procesiniuose dokumentuose (2 t., e. b. l. 4–9, 32–34) ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys pareikštas praleidus senaties terminą, nepagrįstas ir neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas. Taip pat, kad ieškovas J. Ž. nėra tinkamas ieškovas šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. liepos 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismas be pagrindo taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė, taip pat netyrė ir neanalizavo ginčo išsprendimui reikšmingų CK 6.930¹ straipsnio dispozicijoje nurodytų aplinkybių.
5. 2018 m. rugsėjo 18 d. varžytynių aktu J. Ž. įgijo visas pradinio ieškovo BUAB „Knygininkas“ materialines ir procesines teises nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi pakeitė ieškovą BUAB „Knygininkas“ jos teisių perėmėju J. Ž..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento BUAB „Knygininkas“ atliktus mokėjimo pavedimus atsakovui V. B.: 2014 m. spalio 20 d. grynųjų pinigų mokėjimą (1 223,09 Eur); 2014 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimą (1 448,10 Eur), taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo V. B. ieškovui J. Ž. 2 671,19 Eur, 258,72 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 929,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 390 Eur už teisinę pagalbą ir valstybei 66 Eur žyminį mokestį.
8. Dėl ieškinio senaties. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas, ar nėra praleistas imperatyvus ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas terminas ieškiniui pareikšti. Tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad tai yra procedūrinis terminas, skirtas skatinti administratorių operatyviai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo, bei į Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartyje nurodymą, kad byloje buvo neteisingai taikytos teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį, teismas konstatavo, kad nagrinėjamam ginčui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.) ir ieškovas jo nėra praleidęs.
9. Dėl ieškovo tinkamumo. Teismas nurodė, kad nustatęs, jog nagrinėjamu atveju teisių perėmimas yra galimas, 2018 m. rugsėjo 18 d. varžytynių aktas nebuvo nuginčytas ar ginčijamas, teismas turėjo pagrindą ir teisėtai šioje byloje pradinę ieškovę BUAB „Knygininkas“ pakeitė nauju ieškovu J. Ž..
10. Dėl CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo ir jo taikymo. Sprendžiant, ar ginčo sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais CK 1.80 ir 6.930¹ straipsnių teisiniu pagrindu, teismas vertino, ar 2014-10-20 ir 2014-12-29 UAB „Knygininkas“ neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti ir ar buvo suėję mokėjimų terminai kitiems kreditoriams ir ar šių kreditorių mokėjimų dokumentai bendrovėje buvo gauti ir įregistruoti anksčiau, negu pasibaigė nustatytas terminas šiuo ieškiniu ginčijamiems mokėjimams atlikti.
11. Teismas pagal įmonės finansinius duomenis nurodė, kad jau nuo 2010 m. įmonės finansinė padėtis buvo sunki, ji dirbo nuostolingai, buvo nemoki ir jos mokumas iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo atstatytas. Pagal administratoriaus 2019-02-22 pateiktą pažymą – 2014 m. spalio 20 d. ginčijamo mokėjimo metu bendrovė turėjo iš viso 8 786,49 Lt, o įsipareigojimai sudarė 24 352,92 Lt; 2014 m. gruodžio 29 d. ginčijamo mokėjimo metu (kai teisme jau buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo), bendrovė turėjo iš viso 12 919,38 Lt, o įsipareigojimai sudarė 24 615,37 Lt. Tai, kad UAB „Knygininkas“ 2014 metais vykdė mokėjimus ir kitiems kreditoriams, teismo vertinimu, nereiškia, kad ji buvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais.
12. Teismas, nustatęs, kad ieškovė ginčijamų sandorių atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, konstatavo, kad UAB „Knygininkas“ privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo.
13. Įvertinęs įrodymus, teismas nurodė, kad UAB „Knygininkas“ 2014 m. pradėjo būdamas skolingas tiekėjams 42 511,15 Lt; per 2014 m. bendrovė papildomai įsigijo prekių/ paslaugų už 239 250,31 Lt, o apmokėjo tik 196 537,31 Lt. Taigi, 2014 metus bendrovė baigė skolą tiekėjams padidinusi iki 85 224,15 Lt, t. y. daugiau nei dvigubai. 2015 m. bendrovė buvo skolinga savo kreditoriams už dar 2014 m. sausio mėn. parduotas prekes/suteiktas paslaugas. Įsiskolinimas pagrindiniam kreditoriui Kauno technologijos universitetui egzistavo jau nuo 2014 m. sausio mėn. (likutis sausio mėnesį buvo 26 655,89 Eur), šio kreditoriaus, o taip pat ir kitų kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje.
14. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. spalio 20 d. 1 223,09 Eur (3 000 Lt) mokėjimas atsakovui atliktas likus mažiau nė dviem mėnesiams iki pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikimo dienos, o 2014 m. gruodžio 29 d. 1 448,10 Eur (5 000 Lt) mokėjimas atsakovui atliktas teisme jau nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo.
15. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų apie paskolos sutarties sudarymą ir pareikalavimą grąžinti paskolą, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ginčijamų mokėjimų metu paskolos grąžinimo terminas jau buvo suėjęs ir UAB „Knygininkas“ turėjo pareigą ją grąžinti.
16. Teismas konstatavo, kad BUAB „Knygininkas“ pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
17. Dėl sandorių negaliojimo pasekmių. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo pažeidimo pasekmės yra mokėjimų negaliojimas: toks sandoris yra niekinis ir negalioja ab initio (CK 1.80 straipsnis). Teismas 2014-10-20 ir 2014-12-29 atliktus mokėjimus pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas taikė restituciją ir atsakovą įpareigojo grąžinti ieškovui 2014-10-20 kasos išlaidų orderio pagrindu išmokėtus 1 223,09 Eur ir 2014-12-29 mokėjimo nurodymu į sąskaitą pervestus 1 448,10 Eur, iš viso 2 671,19 Eur.
19. Taip pat teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 258,72 Eur palūkanas, nes terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Dėl ieškovo pakeitimo. Teismas nesivadovavo teismų praktika ir neįvertino, kad šioje byloje materialusis teisinis reikalavimas susijęs su konkrečiu asmeniu, kad fizinis asmuo negali įgyti bankrutuojančio asmens statuso ir perimti jo procesinių teisių, įskaitant ir CPK 83 straipsnio l dalies 8 punkte nustatytą lengvatą. Byloje nėra duomenų, kad dėl juridinio asmens materialinių ir procesinių teisių perleidimo buvo sušauktas kreditorių susirinkimas ir priimtas atitinkamas sprendimas, todėl bankroto administratorius, parduodamas reikalavimo teisę, galimai pažeidė ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias turto pardavimą. Todėl teismas ex officio turėjo konstatuoti tokį teisių perleidimą negaliojančiu nuo sudarymo momento. Kadangi BUAB “Knygininkas“ yra išregistruota iš viešųjų registrų ir reikalavimo dėl varžytynių akto nuginčijimo apeliantas reikšti neturi galimybių. Be to, teismas nepateikė J. Ž. prašymo atsakovui, todėl atsakovas negalėjo savo teise tinkamai nepasinaudojo ir negalėjo laisvai ir netrukdomai pareikšti savo argumentų dėl prašymo. Taip pat teismo nutartis yra nemotyvuota.
20.2. Dėl CK 6.930¹ straipsnio taikymo
. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, t. y. neatsižvelgė į CK 6.930¹ straipsnio taikymo tikslus. Įstatymo leidėjas šią normą tiesiogiai taikė tyčinių bankrotų prevencijai, t. y. neturėjo tikslo kvestionuoti visų iš eilės sunkumus patiriančio verslo subjekto sandorių.
20.3. Teismas netinkamai vertino pateiktus byloje įrodymus. Vertindamas BUAB “Knygininkas“ finansinę būklę ginčo sandorių sudarymo momentu rėmėsi bankroto administratoriaus sudaryta pažyma, kuri yra ydinga. Pagal minėtą pažymą BUAB “Knygininkas“ 2014-10-10 AB SEB bankas turėjo 4 805,13 Lt, EVP International kredito įstaigoje 211,03 Lt, taip pat 2014-12-29 EVP International kredito įstaigoje turėjo 2 210,55 Eur. Tačiau tokie duomenys neatitinka apyvartos žiniaraščiuose nurodytos sumos. Be to, apyvartos žiniaraščių duomenų tikslumas yra abejotinas. Bankroto administratorius rengdamas pažymą turėjo remtis patikimais dokumentais, t. y. banko išrašais, kasos knyga. Taip pat pažymoje nurodyti 2014-10-10 bendrovės turėti 24 352,92 Lt, o 2014-12-29 24 615,37 Lt pradelsti įsipareigojimai nėra pagrįsti jokiais dokumentais. Taigi akivaizdu, kad dokumentas, kuriuo teismas rėmėsi, yra netikslus ir neatspindintis realios bendrovės finansinės būklės. Teismas vertino ne pareikštų reikalavimų apimtis (duomenų apie pareikštus reikalavimus byloje nėra), tačiau BUAB “Knygininkas“ pradelstus įsipareigojimus. Tai, kad ginčo mokėjimų laikotarpiu BUAB “Knygininkas“ vykdė prievoles visai eilei kreditorių, tame tarpe atliko atsiskaitymus: 2014-09-12 KTU, Vilniaus Gedimino universitetui, VDU; 2014-09-15 Statoil; 2014-09-22 KTU; 2014-09-23 UAB „Ciklonas”, UAB „Išmintis”, KTU; 2014-09-29 KTU; 2014-09-25 KTU; 2014-10-23 VSDF, 2014-10-08 Terra publica, 2014-10-08 VDU, 2014-10-09 UAB „Venipak LT”, 2014-10-10 Šiaulių universiteto leidykla, UAB „Justitia”, UAB „Vaistų žinios”, 2014-10-11 Mokslo ir technologijų leidybos centras; 2015-02-23 KTU ir kitiems kreditoriams patvirtina, kad prioritetas atsakovui atgauti skolą nebuvo suteiktas.
20.4. Dėl restitucijos taikymo
. Teismas klaidingai vertino ir aplinkybes dėl 2014-09-12 paskolos sudarymo. Apeliantas neatlygintinai paskolino 3 475,44 Eur neatidėliotinų kreditorinių įsipareigojimų tenkinimui (tame tarpe ir KTU) su sąlyga, kad lėšos bus grąžintos ne vėliau nei per mėnesį laiko. Atsakovas žodžiu pareikalavo grąžinti paskolintas lėšas tą pačią dieną, todėl terminas prievolei grąžinti paskolą suėjo 2014-10-12. Įstatymas imperatyviai nenumato, kokiu būdu (raštu ir/ar žodžiu) pareikalavimas grąžinti paskolą turi būti pareikštas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad būtent po vienašalių ginčo mokėjimų apeliantas 2015-04-03 atliko 2 800 Eur mokėjimą BUAB “Knygininkas“, t. y. ginčo mokėjimais gautas lėšas apeliantas grąžino. Ši aplinkybė patvirtina ir apelianto sąžiningumą. Taigi restitucija ginčo mokėjimu atžvilgiu jau yra įvykdyta ir antrą kartą apeliantas negali būti priverstas grąžinti lėšų, kadangi šiuos veiksmus yra jau atlikęs.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Dėl ieškovo pakeitimo. Varžytynių aktas yra byloje, jis nėra ir nebuvo ginčijamas nei atskiroje civilinėje byloje, nei nagrinėjamoje byloje. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu varžytynių akto teisėtumo nekvestionavo, prašymų išreikalauti konkrečių įrodymų neteikė, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat nesirėmė. Atsakovas, būdamas iš tiesų atidus ir rūpestingas, pats turėjo domėtis BUAB „Knygininkas“ bankroto proceso eiga, kreditorių susirinkime priimtais nutarimais ir kt. Be to, ieškovas dalyvavo viešose varžytynėse, kurios, remiantis ĮBĮ 31 straipsnio 1 punkto nuostatomis, organizuotos ĮBĮ nustatyta tvarka. Varžytynės buvo paskelbtos kreditorių susirinkimo, o ne bankroto administratoriaus, sprendimu.
21.2. Dėl CK 6.930¹ straipsnio taikymo. Ieškovo nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą apie tai, kad BUAB „Knygininkas“ atsiskaitymo su atsakovo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsakovas nenurodo, kokie duomenys neteisingi administratoriaus pažymoje ar apskaitos žiniaraščiuose. Be to, finansinę atskaitomybę už 2014 m. pats atsakovas yra patvirtinęs ir šios ataskaitos pateiktos juridinių asmenų registrui, todėl atsakovo pozicija kvestionuoti BUAB „Knygininkas“ apskaitos duomenis turėtų būti vertinama kritiškai.
21.3. Dėl restitucijos taikymo. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi naujomis aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė anksčiau, t. y. tai, kad paskolą grąžinti pareikalavo tą pačią dieną, kaip ir ją suteikė. Toks argumentas nėra logiškas ir neatitinka įprastų paskolos teisinių santykių esmės (nėra įprasta, kad tą pačią dieną suteikęs paskolą kreditorius iš karto reikalauja ją grąžinti), antra vertus, apeliaciniame procese šis argumentas negali būti vertinamas, kadangi nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl ieškovo pakeitimo jo teisių perėmėju
4. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 18 d. varžytynių aktas Nr. 1, kurio pagrindu BUAB „Knygininkas“ bankroto administratorius Versus Veto, UAB pardavė ir perdavė J. Ž. BUAB „Knygininkas“ turimas materialines ir procesines teises, kylančias iš civilinės bylos Nr. e2-20283-752/2018. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas savo 2018 m. spalio 11 d. nutartyje, varžytynių aktas nėra nuginčytas ar ginčijamas. Apeliacinės instancijos teismas abejoti pateikto aptarto įrodymo pagrįstumu bei teisėtumu taip pat neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju materialinių subjektinių teisių perėmimas yra galimas. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) BUAB „Knygininkas“ bankroto byloje Nr. B2-170-555/2018 yra pateiktas 2018 m. liepos 18 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 6, kur 3 darbotvarkės klausimu kreditoriai nutarė bendrovės reikalavimo teisę į V. B. nagrinėjamoje civilinėje byloje pradavinėti varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatė pardavimo kainas, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl pažeistų ĮBĮ nuostatų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės turto pardavimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje pakeitė pradinį ieškovą BUAB „knygininkas“ jos teisių perėmėju J. Ž. ir procesinių teisės normų nepažeidė (CPK 48 straipsnis).
6. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepateikė atsakovui J. Ž. prašymo dėl šalies pakeitimo ir atsakovas negalėjo susipažinti ir pareikšti savo nuomonės šiuo klausimu, tačiau toks procesinės teisės pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą pradinio ieškovo pakeitimą jo teisių perėmėju. Kaip matyti, atsakovas pasinaudojo savo teise ir nurodė argumentus apeliaciniame skunde dėl ieškovo pakeitimo jo teisių perėmėju pagrįstumo.
Dėl atsiskaitymų eiliškumo pagal CK 6.930¹ straipsnį
7. Pradinis ieškovas reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sumokėtų lėšų priteisimo grindžia tuo, kad atsiskaitydama su atsakovu ieškovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvų atsiskaitymų grynaisiais pinigais mokėjimų eiliškumo reikalavimą.
8. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas suteikė paskolą ieškovei 2014 m. rugsėjo 12 d. grynaisiais pinigais į bendrovės kasą įmokėdamas 12 000 Lt (3 475,44 Eur), rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Nustatyta, kad ieškovė atsakovui sugražino skolą: 2014-10-20 grynųjų pinigų mokėjimo pavedimu (1 223,09 Eur) ir 2014-12-29 mokėjimo pavedimu (1 448,10 Eur). UAB „Knygininkas“ vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Knygininkas“ iškėlimo, Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Knygininkas“, 2010-2015 m. buvo atliktas bendrovės veiklos auditas.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018 pažymėta, kad pagal CK 6.930¹ straipsnį nustačius, jog skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atliko ginčijamą mokėjimą vienam iš kreditorių, turi būti įvertinta, ar ginčijamo mokėjimo atlikimo metu buvo kitų tos pačios ar aukštesnės eilės kreditorių, kuriems pirmiausia turėjo būti atliekami mokėjimai.
10. Pagal bylos duomenis – J. Ž. atstovo pateiktą teismui bankroto administratoriaus 2019-02-21 pažymą ir jos priedus, 2014 m. spalio 20 d. ginčijamo mokėjimo metu bendrovė turėjo iš viso 8 786,49 Lt lėšų, o įsipareigojimai sudarė 24 352,92 Lt; 2014 m. gruodžio 29 d. ginčijamo mokėjimo metu bendrovė turėjo iš viso 12 919,38 Lt lėšų, o įsipareigojimai sudarė 24 615,37 Lt. Iš V. B. atstovės teismui pateiktos 2011 m. sausio 27 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. K-1877, sudarytos tarp Kauno technologijos universiteto ir UAB „Knygininkas“, 2.2 punkto matyti, kad pirkėjas (ieškovas) privalėjo apmokėti sąskaitas faktūras per 60 kalendorinių dienų nuo jų pateikimo dienos, todėl 2014 m. spalio 20 d. ieškovo vien Kauno technologijos universitetui pagal nuo 2014-01-28 iki 2014-07-31 sąskaitas faktūras pradelsti reikalavimai sudarė iš viso 18 691,70 Lt, o 2014 m. gruodžio 29 d. pagal nuo 2014-01-28 iki 2014-10-27 sąskaitas faktūras – 20 460,45 Lt.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsiskaitymo metu pareikšti reikalavimai reiškia visus pradelstus (privalomus sumokėti) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018). Tokiu būdu, darytina išvada, kad ginčijamų 2014 m. spalio 20 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. mokėjimų atlikimo metu ieškovė, pervesdama atsakovui 1 223,09 Eur ir 1 448,10 Eur neturėjo pakankamai piniginių lėšų pareikštiems reikalavimams padengti (CK 6.930¹ straipsnis).
12. Byloje nekyla ginčo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, kada jis pareikalavo grąžinti paskolą, t. y. per trisdešimt dienų nuo jos suteikimo ( CPK 178 straipsnis), todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.873 straipsnio 2 dalį ir laikyti, kad paskola atsakovui turėjo būti grąžinta 2014 m. spalio 12 d. Taigi, ginčijamų atliktų mokėjimų metu ieškovės prievolė atsakovui pagal ginčo paskolos sutartį netgi nebuvo suėjusi, todėl nebuvo pagrindo šios prievolės įtraukti į bendrą pradelstų įsipareigojimų sąrašą.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijamų 2014 m. spalio 20 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. mokėjimo atlikimo metu egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami CK 6.930¹ straipsnyje, palyginti su kreditoriumi V. B., kuriam atlikti ginčijami mokėjimai. Ieškovė turėjo atsiskaityti su pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės UAB „Knygininkas“ 2014 m. spalio 20 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. atliktus mokėjimus atsakovui V. B. pripažino negaliojančiu CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, kaip pažeidžiančiais imperatyvią įstatyme nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką.
Dėl įrodymų vertinimo
15. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
16. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintų dviejų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, kurie turėjo įtakos priimant sprendimą ir tuo buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės numatytos CPK 185 straipsnyje.
17. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris priimtas nepažeidžiant nei procesinių, nei materialinių teisės normų, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
19. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.