- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-954-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01149-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- UAB „Simis“
- Ieškovas
- BUAB „Granitoidas“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-954-730/2014
2014 m. birželio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Simis“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Granitoidas“ ieškinį atsakovei UAB „Simis“, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2012-08-30 Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Granitoidas“ ir UAB „Simis“, negaliojančia ab initio, taikyti restituciją: grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki 2012-08-30 reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo momento ir priteisti iš atsakovės ieškovei 16 133,87 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-30 ieškovė, kaip pradinis kreditorius, ir atsakovė, kaip naujasis kreditorius, sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido atsakovei, o atsakovė priėmė visus iš 2012-05-04 Rangos sutarties Nr. J9-473, kylančius ieškovės reikalavimus gauti iš skolininko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradelsto ir neapmokėto mokėjimo 40 000 Lt dydžio dalį. Ieškovei 2012-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, ginčijamas sandoris sudarytas 2012-08-30, ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei teismui pateiktas 2012-06-27. 2012-05-31 duomenimis ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 2 140 870,89 Lt. Ieškovės nuomone, 2012-08-31 Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės pažeidė ieškovės kreditorių teises ir dėl to turi būti pripažinta negaliojančia Actio Pauliana pagrindu. Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu skolininkas grąžinamas į ankstesnę padėtį, tai yra, taikoma restitucija. Perleistas turtas turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka. 2012-05-04 tarp ieškovės ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudaryta Rangos sutartimi trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo sumokėti ieškovei 50 050,11 Lt. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pagal 2012-10-17 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą GRA Nr. 391 sumokėjo atsakovei 16 133,87 Lt, todėl ieškovė prašė priteisti šią sumą iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014-02-19 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia 2012-08-30 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikė restituciją ir grąžino šalis į buvusią padėtį iki 2012-08-30 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo momento, priteisė iš atsakovės ieškovei 16 133,87 Lt skolos, 242 Lt žyminio mokesčio ir 29,06 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas. Nurodė, kad ieškovė neatsižvelgdama į savo sunkią finansinę padėtį 2012-08-30 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi suteikė atsakovei pirmenybę prieš kitus įmonės kreditorius, tokiu būdu pažeisdama pastarųjų teises ir teisėtus interesus. Ieškovės nemokumas konstatuotas ir 2012-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Dėl ko darytina išvada, kad ieškovė, būdama nemoki, pasirinktinai sudarydama susitarimą su atsakove ir taip patenkindama vieno kreditoriaus reikalavimus, pažeidė kitų kreditorių teises (kitiems kreditoriams sutrukdant gauti bent dalį atsiskaitymo), toks elgesys paprastai vertinamas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai. Atsakovė, sudarydama Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo principais, nedėjo pastangų įvertinti, ar ieškovė, sudarydama sutartį, yra moki, ar neturi kreditorių, kuriems negali vykdyti įsipareigojimų, ar neturi pritaikytų turto areštų, ar jai nėra keliama bankroto byla. Atsakovė nepasinaudojo viešai teikiama informacija dėl minėtų duomenų, nereikalavo jų iš ieškovės. Atsakovės pateiktos sąskaitos ir atliktų darbų aktai nepatvirtina atsakovės teiginio, jog šalys vykdė tinkamai įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, nes pagal pasirašytos klojinių nuomos sutartį nėra pateikta byloje šių klojinių perdavimo aktų. Sandorį pripažinus negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, taikytina restitucija ir skolininkas grąžintinas į ankstesnę padėtį, buvusią iki Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo momento.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
Teismas be pagrindo nurodė, kad atsakovė buvo nesąžininga. Atsakovė negalėjo turėti duomenų apie tai, kad ieškovei yra keliama bankroto byla ir kad ieškovė nepajėgi atsiskaityti pagal nuomos sutartį už nuomos paslaugas. Atsakovė priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, turėjo galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę.Atsakovė, sudarydama ginčijamą perleidimo sutartį, buvo sąžininga, tai patvirtina šios aplinkybės: atsakovė niekada nebuvo ir nėra susiję asmenys su ieškove; bankroto byla ieškovei buvo iškelta praėjus 1,5 mėnesiui po perleidimo sutarties sudarymo; po ginčo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ieškovės ir atsakovės prievoliniai santykiai nenutrūko, atsakovė ir toliau teikė paslaugas ieškovei, kas įrodo atsakovės sąžiningumą. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė buvo nesąžininga dėl to, kad nepatikrino ieškovės mokumo, teismo motyvai dėl santykių su UAB „Valda“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Kadangi reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei teisėtai išmokėtos sumos pagal reikalavimo teisių perleidimo sandorį.Vienas iš pagrindinių sutarčių teisės principų yra sutarties laisvės principas ir jis neturi būti varžomas be pagrindo, dėl to yra pasisakęs ir Plungės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-554-747/2013, kurioje atmetė iš esmės analogišką ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Vakarų Ikoda“.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo negaliojančia pripažinta 2012-08-30 Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, taikyta restitucija ir ieškovei (bankrutuojančiai įmonei) iš atsakovės priteista skola, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2012-08-30 UAB „Granitoidas", kaip pradinis kreditorius, sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB “Simis”, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei, o atsakovė priėmė iš ieškovės visus iš 2012-05-04 Rangos sutarties Nr. J9-473, kylančius reikalavimus gauti iš skolininko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradelsto ir neapmokėto mokėjimo 40 000 Lt dalį (t. 1, b. l. 8-10). 2012-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-11-12, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“ (t. 1, b. l. 11-12). Iš pateikto ieškovės 2012-05-31 balanso matyti, kad įmonės skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję, buvo 2 560 193 Lt, turto vertė įmonės balanse buvo 2 785 534 Lt (t. 1, b. l. 13). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2012-08-30 Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės pažeidė ieškovės kreditorių teises ir dėl to turi būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka.
CK 6.66 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas, į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai padaryti, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.).
Byloje nustatyta, kad ginčo sandorio sudarymo metu, remiantis 2012-05-31 duomenimis, ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 2 147 870,89 Lt, tai patvirtina 2012-05-31 skolų tiekėjams išrašas Nr.450, skolų subrangovams išrašas Nr.45 (t. 1, b. l. 17-20). Įmonės turtas areštuotas (t. 1, b. l. 21-29), 2012-10-16 ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 91 303,05 Lt, skola VSDFV sudarė 61 539,50 Lt (t. 1, b. l. 15, 16). Ieškovės nemokumas konstatuotas ir 2012-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 11-12). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, sudarydama 2012-08-30 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, faktiškai buvo nemoki, turtinė padėtis buvo sunki, ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo kitų kreditorių, taigi ieškovė ginčijamu sandoriu suteikė atsakovei pirmenybę prieš kitus įmonės kreditorius, pažeisdama šių kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijama sutartis pažeidė kitų ieškovės kreditorių interesus.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad atsakovė buvo nesąžininga.
Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2013-03-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma apie jos nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu, jos nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog ginčijamas sandoris buvo sudaromas tuo metu, kai įmonė negalėjo dengti kitų susidariusių įsiskolinimų, jau buvo pateiktas ieškinys teisme dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ir tai leidžia daryti išvadą, kad sudarydama sandorį ieškovė pažeidė kitų kreditorių interesus, todėl ji pripažintina nesąžininga. Vertinant atsakovės sąžiningumą, spręstina, ar ji įvykdė pareigą pasidomėti kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Remiantis Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo, be to, laikoma jog turto arešto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre. Pagal Turto arešto aktų registro išrašą, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo areštuota 269 627,99 Lt vertės ieškovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji, kaip asmuo suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamos sutarties sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pripažintina, kad atsakovė buvo nesąžininga sandorio šalis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abi šalys, sudarydamos sandorį, buvo nesąžiningos.
Kitų būtinų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų atsakovė neginčija.
Apeliantė nurodo, kad vienas iš pagrindinių sutarčių teisės principų yra sutarties laisvės principas ir jis neturi būti varžomas be pagrindo, dėl to yra pasisakęs ir Plungės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-554-747/2013, kuriuo atmetė iš esmės analogišką ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Vakarų Ikoda“. Tačiau remiantis „LITEKO“ sistemos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje buvo paduotas apeliacinis skundas, Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-07 sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį atmesti, todėl apeliantė nepagrįstai remiasi neįsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-554-747/2013.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą.