- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- A15.-18-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00648-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. Č.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Č. (V. Č.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. 2020 m. liepos 26 d. apie 14 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, važiuodamas pro namo tvorą nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino betoninius stulpelius. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 126, 127, 222 punktus.
V. Č. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų prisipažino iš dalies ir parodė, kad vairavo automobilį, vairuotojo pažymėjimo neturėjo, buvo eismo įvykis, apgadino tvorą, stulpelius, bet iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Sugadinto turto savininkų nebuvo, todėl jis savininkų kaimynui paliko savo telefono numerį ir paprašė paduoti paliktą telefono numerį. Užrašė raštelį ir padavė sugadinto turto šeimininko kaimynui. Jis pats gyvena toliau. Po to jam kelių dienų bėgyje paskambino žmogus, kurio tvorą apgadino, kalbėjo vyriškis. Jis nuvažiavo pas tą žmogų. Žmona pasakė, kad ateis vyras ir jie pakalbės. Vyras paprašė pinigų, pasakė, kad pats viską sutvarkys, kad jam geriau sumokėti ir kad jeigu iki šeštadienio jis neduos 100 eurų, kvies pareigūnus. Jis pasakė, kad neturi pinigų, tada tas žmogus iškvietė pareigūnus.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Nagrinėjamoje byloje V. Č. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, svarbu pažymėti, kad minėtame straipsnyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaltė dėl administracinio nusižengimo numatyto, ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-51/2018). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mąstas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Č. neginčija kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kad apgadino betoninius stulpelius, tačiau nepripažįsta, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos. Parodė, kad sugadinto turto savininko kaimynui paliko raštelį su savo telefono numeriu. Tačiau tokias V. Č. nurodomas aplinkybes teismas vertina kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją, kadangi jo deklaratyvaus pobūdžio parodymų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Bylą nagrinėjant teisme liudytoja apklausta V. R. parodė, kad grįžę namo rado apgadintą tvoros pamatą. Kaimynai pasakė kas įvažiavo, o jie patys kreipėsi pas kitus kaimynus ieškodami kontaktų, kad būtų atlyginta žala. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei pranešė apie įvykį, nei pats susisiekė, nei pas vienus kaimynus nebuvo užėjęs palikti kontaktį. Jos vyras buvo nuvykęs pas V. Č., kuris žadėjo suremontuoti pamatą, bet taip nieko ir nepdarė. Tada jie kreipėsi į draudimą, kuris atlygino žalą (2021 m. kovo 25 d. posėdis nuo 11 val. 16 min. 16 s. iki 11 val. 20 min. 14 s.). Byloje nustatyta, kad liudytoja nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, turtinių pretenzijų dėl apgadinto turto neturi, todėl nėra pagrindo manyti, kad liudytoja turi pagrindą apkalbėti V. Č., siekia pakenkti jam ar byloje kalba netiesą. Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl V. Č. kaltės, teismas pažymi, kad ir paties atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra prieštaringi, todėl negali būti laikomi įtikinamais ar tuo labiau patikimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu V. Č. pilnai sutiko su administraciniu kaltinimu, nenurodė aplinkybių apie pakiktą raštelį su telefonu numeriu (b. l. 15, 16). Todėl akivaizdu, kad įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlęs eismo įvykį, sąmoningai iš jo pasišalino, siekdamas išvengti atsakomybės. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vadovaujantis aptartu reglamentavimu, teismas V. Č. veiksmus kvalifikuoja pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Dėl nuobaudos individualizavimo
V. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ANK 423 straipsnio 1 dalyje, pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris administracine tvarka nors ir baustas, tačiau ne už KET pažeidimus, paskutinį kartą 2016 m., todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos piniginės nuobaudos, jų dydį parenkant artimą straipsnių sankcijose numatytiems vidurkiams, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Č. jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė ir transporto priemone naudojosi apskritai neturėdamas teisės vairuoti, savo veiksmais sukėlė turto apgadinimą, savanoriškai neatlygino padarytos žalos, todėl teismo vertinimu administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti V. Č. atėmus teisę vairuoti transporto priemones minimalų vienų metų laikotarpį.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pažymėtina, kad tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė asmeniui yra skiriamos, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Automobilio konfiskavimas, pripažinus asmenį kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nėra privalomas ir ši administracinio poveikio priemonė yra skiriama teismo nuožiūra tais atvejais, kai vien ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos skyrimas nėra pakankami tam, jog būtų užtikrintas administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimas konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad padarytas administracinis nusižengimas sunkių pasekmių nesukėlė, V. Č. anksčiau administracine tvarka už panašaus ar analogiško pobūdžio KET pažeidimus nebaustas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra sistemingas ir piktybinis pažeidėjas, o nusižengimas nors ir tyčinis, tačiau yra pavienis, padarytas atsitiktinai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančios aplinkybės, duoda pagrindo tikėti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ir daugiau neteisėtai nesielgs. Todėl privalomos sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieniems metams paskyrimas šiuo atveju yra pakankamos ir efektyvios siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
V. Č. (V. Č.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje – 11 eurų baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje – 400 eurų baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje – 1 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi už atskirus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą skirti 1 300 (vieno tūkstančių trijų šimtų) eurų baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 20121368334.
Išaiškinti V. Č. (V. Č.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.