- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- e2-637-440/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00205-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Vilija Valantienė (pirm.)
- Ieškovas
- "Būsto paskolų draudimas"
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atstovei D. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. J., kaip solidarios D. J. bendraskolės 48 533,26 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 3 d. akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas ir D. J., sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią AB SEB bankas D. J. suteikė 58 068,64 Eur būsto kreditą, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Kredito sutartį pasirašė ir kredito gavėjo D. J. sutuoktinė R. J. Galutinis būsto kredito pagal Kredito sutartį grąžinimo terminas – 2032 m. rugsėjo 2 d.
3. Kredito gavėjo D. J., sutuoktinė atsakovė R. J. Kredito sutarties Specialiosios dalies 13 punkto pabaigoje pasirašė patvirtinimą, kad susipažino su Kredito sutarties sąlygomis prieš kredito gavėjui pasirašant sutartį ir jas suprato; suprato visas Kredito sutarties sąlygas, jos su ja buvo aptartos individualiai ir jai paaiškintos prieš pasirašant sutartį; sutiko su visomis Kredito sutarties sąlygomis, jos išreiškė tikrąją sutuoktinių valią; suprato, kad nutraukus Kredito sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į būsto statusą ir nepilnamečių bei kitų išlaikytinių, gyvenančių įkeistame būste, interesus.
4. Kredito grąžinimas AB SEB bankui buvo užtikrintas, 2007 m. spalio 12 d. pasirašant bankui su UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo liudijimą (poliso) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), naudos gavėju nurodant – AB SEB banką. Galutinis draudimo sutarties terminas – 2020 m. rugsėjo 3 d. Kredito grąžinimo bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymui užtikrinti, 2007 m. spalio 16 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris ir išduotas hipotekos lakštas (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurį butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas hipoteka. Hipotekos lakštą pasirašė ir R. J. kaip turto bendrasavininkė.
5. AB SEB bankui raštu įspėjus kredito gavėją ir atsakovę apie netinkamą Kredito sutarties vykdymą ir paraginus pašalinti pažeidimus, pažeidimų nepašalinus ir nesumokėjus susidariusios skolos, 2011 m. sausio 19 d. bankas Kredito sutartį nutraukė ir 2011 m. sausio 27 d. pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl 56 255,79 Eur draudimo išmokos gavimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“, atlikusi draudžiamojo įvykio tyrimą, 2012 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą dėl 25 813,20 Eur draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui AB SEB bankui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu AB SEB banko ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės sutuoktinio D. J., likusią draudimo išmokos dalį – 30442,59 Eur. Hipoteka įkeistas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo parduotas iš varžytynių už 8 800,00 Eur sumą. Priverstine tvarka realizavus hipoteka įkeistą turtą, AB SEB bankas dalinai, t. y. 7 866,06 Eur suma padengė dalį draudimo išmokos.
7. Pagal ieškovo Būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 (toliau – Taisyklės Nr. 004), kurios yra sudedamoji draudimo sutarties dalis, 64 punktą, ieškovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ bankui išmokėjus draudimo išmoką, 2016 m. lapkričio 23 d. AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius – AB SEB bankas, perleido naujam kreditoriui – UAB „Būsto paskolų draudimas“, visas reikalavimo teises D. J. atžvilgiu, kylančias pagal Kredito sutartį, t. y. perleido reikalavimo teisę į UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėtą 48 389,73 Eur likusią draudimo išmokos sumą ir 143,53 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą. Taip pat UAB „Būsto paskolų draudimas“ perėjo teisė į 5 procentų dydžio palūkanas, numatytų Kredito sutartyje bei kitos įstatymų ar Kredito sutartyje nustatytos teisės. Ieškinio teikimo dienai likusi įsiskolinimo suma yra 48 533,26 Eur (56 255,79 Eur draudimo išmoka, 143,53 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos – 7 866,06 Eur suma gauta už parduotą turtą).
8. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovė į teismo posėdį neatvyko ir nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo. Atsakovei išaiškinta, kad parengiamojo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio. Ieškovės atstovė paaiškino, kad, kiek žinoma iš D. J. motinos, tiek jis, tiek atsakovė R. J. yra išvykę į užsienį, ji jokių duomenų apie atsakovę nesuteikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
9. Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 3 d. AB SEB bankas ir atsakovės sutuoktinis D. J.pasirašė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB SEB bankas D. J. suteikė 58 068,64 Eur būsto kreditą, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Kreditavimo sutartyje nurodyta kredito grąžinimo data – 2032 m. rugsėjo 2 d. Kredito gavėjo D. J. sutuoktinė atsakovė R. J. Kredito sutartyje raštu patvirtino, kad susipažino ir sutinka su Kredito sutarties sąlygomis ir supranta sutarties nutraukimo pasekmes. Kredito gavėjas D. J. ir atsakovė R. J. 2007 m. rugpjūčio 20 d. pateikė ieškovei prašymą sudaryti draudimo sutartį Kredito grąžinimui AB SEB bankui užtikrinti. Ieškovė ir D. J. 2007 m. spalio 12 d. pasirašė draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini), naudos gavėju nurodė – AB SEB banką ir numatė draudimo sutarties terminą – nuo 2007 m. spalio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. Pagal 2007 m. spalio 15 d. sudarytą hipotekos sandorį, išduotas hipotekos lakštas (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurį butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas hipoteka. Hipotekos lakštą pasirašė kredito gavėjas D. J. ir atsakovė R. J. kaip turto bendrasavininkė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kredito gavėjui D. J. pažeidus Kredito sutarties sąlygas ir laiku nemokant kredito įmoku, ieškovė 2012 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, kuriuo nusprendė naudos gavėjui AB SEB bankui išmokėti 25 813,20 Eur draudimo išmoką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-3296-600/2014, iškeltoje pagal ieškovo ieškinį atsakovei UAB „Būsto paskolų draudimas“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų D. J. ir R. J., dėl draudimo išmokos priteisimo, ieškinį tenkino ir priteisė iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ AB SEB bankui 30 442,59 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 102,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. 2015 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto 19-notaro biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) hipotekos kreditoriui AB SEB bankui dėl nesumokėtos 57 295,36 Eur skolos dalies, 5 procentų metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei 143,53 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų išieškojimo iš D. J. 2016 m. rugsėjo 26 d. įvykusiose varžytinėse už 8 800,00 Eur sumą parduotas atsakovei ir jos sutuoktiniui D. J. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. spalio 17 d. surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas. 2016 m. spalio 24 d. lėšų paskirstymo patvarkymo akte nurodyta, kad išieškota 7 866,06 Eur skola AB SEB bankui, likusi neišieškota skola – 52 886,45 Eur.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad Bankas 2015 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus m. 19 -ąjį notarų biuro 2015 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė antstoliui A. L. vykdymui, todėl hipoteka įkeistas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), antstolio A. L. 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo parduotas iš varžytynių už 8 800 Eur. Antstoliui A. L. pardavus hipoteka įkeistą turtą 2016 m. spalio 17 d. buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. spalio 24 d. buvo surašytas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas. Priverstine tvarka realizavus hipoteka įkeistą turtą, Bankas gautomis piniginėmis lėšomis iš dalies, t.y. 7 866,06 Eur suma padengė dalį draudimo išmokos.
13. Vadovaujantis UAB „Būsto paskolų draudimas“ Būsto kredito draudimo taisyklių Nr. 004, kurios yra sudedamoji draudimo sutarties dalis, 64 punktą, ieškovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ bankui išmokėjus draudimo išmoką, 2016 m. lapkričio 23 d. AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius – AB SEB bankas, perleido naujam kreditoriui – UAB „Būsto paskolų draudimas“, visas reikalavimo teises D. J. atžvilgiu, kylančias pagal Kredito sutartį, t. y. perleido reikalavimo teisę į UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėtą 48 389,73 Eur likusią draudimo išmokos sumą ir 143,53 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą. Taip į 5 procentų dydžio palūkanas, numatytų Kredito sutartyje skaičiuojamų nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos bei kitas įstatymų numatytas teises ( 1,1 punktas). Ieškinio pareiškimo dienai likusi įsiskolinimo suma yra 48 533,26 Eur (56 255,79 Eur draudimo išmoka, 143,53 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos – 7 866,06 Eur suma gauta už parduotą turtą). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ir jos sutuoktinis būtų atsikaitę su ieškove.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
15. Bendroms sutuoktinių prievolėms pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskiriamos dvi prievolių grupės: 1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
16. Bendrosios sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Žemesnės instancijos teismas
17. Nagrinėjamu atveju, Kredito sutartimi kreditas suteiktas būsto pirkimui. Bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai veikė bendrai, siekė būstą įsigyti šeimos interesais. Kredito sutartį pasirašė ir kredito gavėjo sutuoktinė – atsakovė, kuri Kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte patvirtino, kad susipažino su sutarties sąlygomis ir jas suprato, su ja sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai ir jai paaiškintos, atsakovė sutiko su visomis sutarties sąlygomis, patvirtino, kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią, suprato, kad nutraukus sutartį skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į įkeisto nekilnojamojo turto statusą ir nepilnamečių bei kitų jame gyvenančių išlaikytinių interesus.
18. Susitarimas dėl solidariosios turtinės prievolės atsiradimo gali būti išreiškiamas tiek raštu, tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Atsakovė sutiko su visomis sutarties sąlygomis, todėl daroma išvada, jog pasirašydami sutartinius kreditavimo dokumentus sutuoktiniai išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė Kredito sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytos sutarties atsiradusią prievolę grąžinti kreditą.
19. Be to, atsakovė pagal 2007 m. spalio 15 d. sudarytą hipotekos sandorį, pasirašė hipotekos lakšte (identifikavimo kodas 05/1/2007/0006028), pagal kurį butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas hipoteka, bei prašymą sudaryti draudimo sutartį. Atsakovė pasirašydama Kredito sutartyje sutikimą ir kituose dokumentuose susijusiuose su Kredito sutartimi sutiko su sutuoktinio sudaromu sandoriu dėl kredito suteikimo būstui įsigyti ir patvirtina bendrą atsakovės ir jos sutuoktinio valią įsigyti nekilnojamąjį turtą šeimos poreikių tenkinimui.
20. Remiantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
21. Kadangi atsakovė sutiko, kad sutuoktinis sudarytų kredito sutartį su banku bei patvirtino, kad kreditas bus naudojamas šeimos poreikiams ir išreiškė abiejų tikrąją sutuoktinių valią, abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi ieškovei pagal kredito sutartį. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kadangi kredito sutartis buvo užtikrinta nekilnojamojo daikto, priklausančio kredito gavėjui D. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, hipoteka, pradinius kreditorius AB SEB bankas pirmiausia pradėjo išieškojimo iš įkeisto daikto procedūrą. Realizavus įkeistą turtą liko nepadengti skoliniai įsipareigojimai, kuriuos sudaro 48 389,73 Eur skola ir 143,53 Eur vykdymo įrašo atlikimo išlaidos, t. y. iš viso 48 533,26 Eur įsiskolinimas.
22. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1–2 dalys). Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovė, kaip solidari skolininkė, savo prievolės atsakyti už kredito gavėją pradiniam kreditoriui nustatyta tvarka ir terminais nevykdė, todėl ieškinio reikalavimas dėl 48 533,26 Eur skolos priteisimo iš atsakovės kaip solidarios skolininkės yra pagrįstas ir tenkinamas.
Dėl procesinių palūkanų
23. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip.
24. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, jog bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė, bet ne pareiga, o teismas negali savo nuožiūra pakeisti šių palūkanų skaičiavimo momento kitaip, negu nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014)
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas ieškinį priėmė 2020 m. lapkričio 24 d. rezoliucija. Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis).
26. Atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius prievolės, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. lapkričio 24 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Ieškovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis apie 2020 m. spalio 29 d. sumokėtą 1 008,00 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovės priteistinas pagrįstas 953,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo
29. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Ieškovė ieškinyje prašė grąžinti 55 Eur permokėto žyminio mokesčio.
30. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už ieškinį turtiniuose ginčuose – nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų ieškinio sumos mokamas žyminis mokestis: devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė už 48 533,26 Eur turtinį reikalavimą sumokėjo 1008,00 Eur žyminį mokestį, tačiau procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl to, ieškovė turėjo sumokėti 953,00 Eur žyminį mokestį. Nustačius, kad ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymas, ieškovei grąžintina 55 Eur permokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, juridinio asmens kodas 110076079, iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaip solidarios D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), bendraskolės, 48 533,26 Eur (keturiasdešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt trijų eurų 26 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo – 2020 m. lapkričio 24 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 953,00 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ) žyminį mokestį.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, juridinio asmens kodas 110076079, 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6692.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.