- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2-3184-936/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01229-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- Radio Systems Group GmbH
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Radio Systems Group GmbH ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl viešojo pirkimo Nr. 4695825 sąlygų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Teisme priimtas ieškovo Radio Systems Group GmbH ieškinys atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (toliau – atsakovas, LKT), kuriuo prašoma pripažinti neteisėtomis ir panaikinti viešojo pirkimo „Nešiojamų vaizdo registratorių ir jų aptarnavimui skirtos įrangos nuomos pirkimas“ (pirkimo Nr. 4695825) sąlygas: Pirkimo techninės specifikacijos 5.5 p. reikalavimo dalį „ir kitas naršykles“; Pirkimo techninės specifikacijos 2.6 ir 3.6 p.; Pirkimo techninės specifikacijos 2.3 p. (galiojančiu paliekant tik funkcinį reikalavimą, kad visi registratoriai būtų įkraunami ir duomenys perkeliami į saugyklą) ir 3.2 p., ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vykdo atvirą konkursą „Nešiojamų vaizdo registratorių ir jų aptarnavimui skirtos įrangos nuomos pirkimas“, pirkimo Nr. 4695825. Ieškovo nuomone, vykdant pirkimą yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtinti skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai ribojama tiekėjų konkurencija (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis), pažeidžiamas racionalaus lėšų panaudojimo tikslas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o Pirkimo sąlygos nėra pakankamai aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).
3. Radio Systems Group GmbH 2025-10-09 pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų, atsakovas 2025-10-17 pretenziją atmetė.
4. Susipažinęs su atsakovo pateiktu atsakymu į ieškovo pretenziją, ieškovas pateikė ieškinį dėl neaiškių, neteisėtų Pirkimo sąlygų reikalavimų, kurį grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Techninės specifikacijos 5.5 p. nustatytas reikalavimas vaizdo įvykių (įrodymų), įrenginių vartotojų valdymo programinei įrangai: „Programinė įranga turi būti suderinama su Windows Server 2016 ar kitomis naujesnių serverių platformos šeimos operacinėmis sistemomis, palaikyti virtualizaciją, t. y. veikti virtualiose tarnybinėse stotyse. Turi turėti auditavimo sistemą. Programinės įrangos kliento aplikacija turi būti suderinama su WINDOWS 10 ir naujesnėmis operacinėmis sistemomis ir turi būti galimybė prisijungti naudojant naršykles Microsoft Edge 27+ (Windows 10), Firefox 47+ (Windows 10/11), Chrome 48+ (Windows 10/11, MAC OS X v10.10) ir kitas naršykles arba instaliuojant programinės įrangos kliento aplikaciją“. Pretenzijoje ieškovas nurodė, kad techninės specifikacijos 5.5 p. nustatytas reikalavimas palaikyti „ir kitas naršykles“ yra pernelyg platus ir neapibrėžtas, nes neįmanoma įsivertinti suderinamumo su absoliučiai visomis kitomis naršyklėmis. Sprendime dėl pretenzijos atsakovas „paaiškino“, kad tiekėjo pasiūlymas bus tinkamas, jeigu tiekėjo siūloma programinė įranga bus suderinama su WINDOWS 10 ir naujesnėmis operacinėmis sistemomis, bus galimybė prisijungti naudojant naršykles Microsoft Edge 27+ (Windows 10), Firefox 47+ (Windows 10/11), Chrome 48+ (Windows 10/11, MAC OS X v10.10) ir bent viena kita naršykle arba instaliuojant programinės įrangos kliento aplikaciją. Toks atsakovo „paaiškinimas“ nėra paaiškinimas, nes neatitinka Pirkime įtvirtinto reikalavimo ir jį pakeičia. Techninės specifikacijos 5.5 p. aiškiai nustatyta: „ir kitas naršykles“ – ne „bent vieną kitą naršyklę“ (vienaskaita), kaip sprendime nurodo atsakovas, o neapibrėžtas „kitas naršykles“ (daugiskaita), kas implikuoja – visas kitas naršykles. Atsakovas negali reikalauti ir tikėtis, kad aiškiai daugiskaita nurodytą terminą tiekėjai suprastų vienaskaita, toks lūkestis būtų nelogiškas ir prieštaraujantis elementarioms aiškinimo taisyklėms. Šiuo atveju tikėtinai dalis potencialių teikėjų, suprasdami, kad negali tenkinti reikalavimo dėl suderinamumo su visomis kitomis – žinomomis ir nežinomomis – naršyklėmis, pasiūlymo teikti net neketina. Techninės specifikacijos 5.5 p. sąlyga liko neaiški, per daug plati, todėl pripažintina neteisėta ir naikintina.
4.2. Techninės specifikacijos 2.6 p. nustatytas reikalavimas daugiavietei nukrovimo-įkrovimo stotelei: „Maitinimas 100 - 240V, 47 - 63Hz.“. Techninės specifikacijos 3.6 p. nustatytas reikalavimas nukrovimo-įkrovimo stotelės kontroleriui: „Maitinimas 100 - 240V, 47 - 63Hz.“. Šių reikalavimų pagrindas nesuprantamas. Pirkimu ketinamas išsinuomoti prekes akivaizdžiai siekiama naudoti Lietuvoje, kur elektros tinklo dažnis yra apie 50 Hz, o elektros įtampa – apie 230 V (vienfazėje sistemoje), pagal EN 50160 standartą. Europos standartas EN 50160 elektros įrenginių gamintojams aiškiai nurodo, kad elektros dažnis elektros tinkle 99,5 proc. laiko per metus gali būti tarp 49,5 Hz ir 50,5 Hz, bet visą laiką – tarp 47 Hz ir 52 Hz. Todėl kyla įtarimas, kad šiuos reikalavimus atsakovas tiesiog nurašė nuo jam ir ieškovui žinomo gaminio, kas reiškia, jog šie reikalavimai pritaikyti konkrečioms atitinkamo tiekėjo prekėms, nėra visiškai objektyviai būtini, proporcingi ir reikalingi. Nustatytas reikalavimas nėra standartinis. Aptariamas reikalavimas ne praplečia, bet gerokai susiaurina tiekėjų galimybes Pirkime siūlyti atitinkamą įrangą, t. y. vietoj standartinėse maitinimo įtampos 230 V, 47-52 Hz ribose veikiančių prekių dėl techninės specifikacijos 3.6 p. tiekėjai privalo siūlyti gerokai platesniuose rėmuose – „Maitinimas 100 - 240V, 47 – 63Hz.“ – veikiančias prekes. Toks de facto ir de jure susiaurinimas yra kritinis, nes įranga dažnai yra gaminama tik vienam konkrečių parametrų regionui (pvz., ES arba JAV) ir jame naudojamam tinklui, tuo tarpu atsakovas siekia įsigyti įrangą, pritaikytą veikti įvairiuose skirtinguose tinkluose, nors jam tai akivaizdžiai nebus nei būtina, nei reikalinga (įranga bus naudojama tik Lietuvoje). Atsakovo nustatytas reikalavimas yra akivaizdžiai perteklinis ir viršija tai, kas būtina Pirkimo tikslui pasiekti, todėl aiškiai dirbtinai apriboja konkurenciją.
4.3. Techninėje specifikacijoje yra nustatyti konkretūs parametrai daugiavietei nukrovimo-įkrovimo stotelei ir nukrovimo-įkrovimo stotelės kontroleriui, pvz., daugiavietėje nukrovimo-įkrovimo stotelėje „Turi būti, ne mažiau kaip 8 vietos registratoriams, kad vienu metu juos būtų galima įkrauti ir perkelti įrašus į serverį (saugyklą)“ (techninės specifikacijos 2.3 p.); nukrovimo-įkrovimo stotelės kontroleris „Turi vienu metu valdyti ne mažiau kaip 40 registratorių“ (techninės specifikacijos 3.2 p.), tačiau Pirkimo objektas yra įrangos nuoma, o ne konkrečios įrangos pirkimas (Pirkimo sąlygų 2.1 p.). Tokie parametrai riboja tiekėjų galimybes pasiūlyti atsakovui Pirkimo objektą, kuris visiškai tenkintų atsakovo poreikius ir siekiamą rezultatą, tačiau būtų gaunamas kiek kitokių techninių parametrų komponentais. Pasiūlymo formoje nurodoma: „Daugiavietė nukrovimo – įkrovimo stotelė ir Nukrovimo – įkrovimo stotelių kontroleris gali būti ir vienas prietaisas, bet turi užtikrinti visas pageidaujamas funkcijas.“. Ieškovui neaišku, kodėl turi būti užtikrinamos visos neegzistuojančio daikto funkcijos, jei atskiras kontroleris nebūtinas. Jei kontroleris yra vienas prietaisas kartu su daugiaviete stotele, tai kontroleris valdys tik tiek vaizdo registratorių, kiek jų telpa į stotelę – tokiu atveju reikalavimas kontroleriui valdyti ne mažiau kaip 40 registratorių (techninės specifikacijos 3.2 p.) tampa nei pagrįstas, nei įgyvendinamas. Ieškovo teigimu, daugiavietei nukrovimo-įkrovimo stotelei keliamu minimaliu 8 vietų reikalavimu ribojama konkurencija ir dirbtinai didinama sprendimo kaina. Sumažinus tokį dirbtinį reikalavimą, tiekėjai galėtų pasiūlyti sprendimą su kitokiu vietų skaičiumi (pvz., 1, 2, 3, 4 ar 6 vietų stotelėmis) ir tiksliai pritaikyti sprendimą pagal poreikį bei turimus registratorius atskiruose padaliniuose, kas būtų lanksčiau ir ekonomiškiau. Be to, reikalavimas minimaliam registratorių skaičiui stotelėje (8 vietos) yra nelogiškas. Rinkoje egzistuoja stotelės (ir ieškovas Pirkime jas galėtų pasiūlyti), kurių kiekviena nors ir teturi 4 vietas registratoriams, bet dėl unikalios jų konstrukcijos gali susijungti į blokus iki penkių stotelių, t. y. iki 20 vietų registratoriams. Šios stotelės kartu yra ir kontroleriai, valdantys visus stotelėje telpančius vaizdo registratorius. Panaikinus nepagrįstus stotelėms ir kontroleriams nustatytus reikalavimus, įrangos kiekis atsakovo padaliniuose ženkliai mažėja visais atvejais, nepriklausomai nuo faktinio padalinio registratorių poreikio. Itin detalizuotomis, bet perteklinėmis ginčijamomis techninės specifikacijos sąlygomis susiaurinus konkurenciją, atsakovas gaus kur kas mažiau pasiūlymų, taip stipriai sumažindamas galimybes pasinaudoti iš tiesų ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu – tačiau be jokios prasmės, už tokį susiaurinimą ir sumažinimą negaudamas visiškai jokios papildomos vertės. Tai aiškiai neatitinka racionalaus lėšų panaudojimo tikslo.
5. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.
5.1. Atsakovas nurodė, kad ieškovui neturėtų būti pripažįstamas suinteresuotumas šioje byloje. Ieškovas menamą suinteresuotumą grindžia argumentais, kad ieškiniu skundžiamos pirkimo sąlygos sudaro pagrindą lėšų švaistymui ir jų neracionaliam panaudojimui. Šiame kontekste pažymėjo, kad įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, susijusius su tinkamu valstybės lėšų panaudojimu, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų neva pažeistus interesus. Ieškovas nepatyrė ir negali patirti jokios žalos dėl teisėtai nustatytų techninės specifikacijos sąlygų. Taip pat ieškovas neįrodė jo subjektinių teisių pažeidimo dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų.
5.2. Atsakovas techninės specifikacijos 5.5 p. nenustatė galutinio naršyklių sąrašo, numatydamas, kad programinė įranga gali turėti galimybę prisijungti naudojant ir kitas naršykles. Ieškovui atsakant į pretenziją buvo paaiškinta, kad „tiekėjo pasiūlymas bus tinkamas, jeigu tiekėjo siūloma programinė įranga bus suderinama su WINDOWS 10 ir naujesnėmis operacinėmis sistemomis, bus galimybė prisijungti naudojant naršykles Microsoft Edge 27+ (Windows 10), Firefox 47+ (Windows 10/11), Chrome 48+ (Windows 10/11, MAC OS X v10.10) ir bent viena kita naršykle“. Ieškovui ir kitiems tiekėjams buvo paaiškinta, kaip turėtų būti suprantamas techninės specifikacijos 5.5 p. reikalavimas. Minėtas paaiškinimas laikytinas pirkimo sąlygų dalimi, todėl nesuprantama kodėl ieškinyje ieškovas bando įtikinti teismą apie techninės specifikacijos 5.5 p. reikalavimo netinkamumą, jeigu atsakovas paaiškino šį reikalavimą teisėtu viešųjų pirkimų teisėje leidžiamu būdu ir paaiškinimą išviešino visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams.
5.3. Atsakovas pagrįstai siekia įsigyti įrangą, kuri užtikrina universalumą ir suderinamumą su įvairiais elektros tinklais; atitinka tarptautinius standartus (pvz., IEC 62368-1, LST EN 60204-1), kurie numato platesnį įtampos diapazoną nei vien tik ES standartas. Techninėje specifikacijoje nurodomas standartinis maitinimo diapazonas (100–240V, 47-63Hz), kuris yra plačiai taikomas tarptautiniuose gaminiuose ir užtikrina įrangos veikimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Šis reikalavimas nėra diskriminacinis ar dirbtinai apribojantis konkurenciją, o priešingai – leidžia tiekėjams siūlyti universalius sprendimus, atitinkančius įvairius elektros tinklų parametrus, t. y. leidžiama tiekėjams siūlyti įrangą, kurios veikimas galimas kitose šalyse, kur naudojama kitokia įtampa ir kitoks dažnis, bet tiekėjas, siūlydamas tokią įrangą, privalės užtikrinti, kad ši įranga veiktų ir Lietuvoje. Techninės specifikacijos 2.6 p., 3.6 p. nustatytas platesnis maitinimo ir įtampos diapazonas neapriboja tiekėjų galimybių teikti pasiūlymą, o priešingai – plečia tiekėjų galimybes siūlyti technologiškai pažangesnius sprendimus, kurie atitinka ne tik ES, bet ir tarptautinius standartus. Maitinimo ir įtampos diapazonas (100 V – 240V, 47–63Hz) nereiškia, kad siūloma įranga turi veikti visame diapazone nuo 100 V iki 240 V. Tiekėjų siūloma įranga gali veikti ir Lietuvos elektros tinklo reikalavimus atitinkančiame maitinimo ir įtampos diapazone. Elektros įtampa Lietuvoje yra 230 V, dažnis yra 50 Hz. Atsakovas 2025-10-24 paaiškino ir išviešino visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, kad tiekėjo pasiūlymas bus priimtinas, jei siūlomas prietaisų dažnis ir įtampa pateks į nurodytą intervalą. Kitaip tariant, visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams buvo paaiškinta, kaip turėtų būti suprantamas techninės specifikacijos 2.6 ir 3.6 p. nurodytas diapazonas ir kokie pasiūlymai bus laikomi perkančiajai organizacijai priimtinais. Ieškinyje ieškovas minėtas aplinkybes nepagrįstai ignoruoja, nors nagrinėjamu atveju jos yra reikšmingos.
5.4. Techninės specifikacijos 3.6 punkte nurodytas reikalavimas reiškia programinę ir techninę kontrolerio funkciją, o ne fizinį stotelės talpumą. Kontroleris gali: a) valdyti kelias stoteles vienu metu; b) užtikrinti registratorių krovimo ir duomenų perdavimo procesų koordinavimą per tinklą (LAN/Wi-Fi); c) dirbti kaip centrinė valdymo sistema, integruota su serveriu. Pirkimo sąlygose numatyta sąlyga – užtikrinti galimybę vienu metu valdyti didelį registratorių skaičių, nes: a) įranga skirta ne vienai stotelei, o visai infrastruktūrai; b) tokia funkcija būtina efektyviam duomenų surinkimui ir krovimui kalėjimuose, kur vienu metu bus naudojami virš 100 vnt. registratorių. Reikalavimas dėl 40 registratorių yra susijęs su pirkimo tikslu – užtikrinti masinį duomenų perdavimą ir krovimą, bei nėra diskriminuojantis, nes rinkoje yra pakankamai gamintojų, siūlančių tokius sprendimus.
5.5. Atsakovas paaiškino, kad minimalus vietų skaičius pagrįstas efektyvumo ir standartizacijos poreikiu, įvertinus rinkoje siūlomų daugiaviečių pakrovimo-nukrovimo stotelių vietų skaičius (4, 6, 8, 14). Atsakovas nustatė reikalavimą „ne mažiau kaip 8 vietos“, siekdamas užtikrinti racionalų sprendimą padaliniams (kalėjimams), kuriuose vienu metu bus naudojama virš 100 vnt. registratorių. Mažesnių stotelių (1–4 vietų) naudojimas sukeltų: a) didesnį fizinį įrangos kiekį (daug stotelių, daugiau kabelių, daugiau vietos); b) sudėtingesnę infrastruktūrą (daug tinklo jungčių, daugiau priežiūros); c) didesnes ilgalaikes eksploatacijos sąnaudas. Maksimalus vietų skaičius nėra ribojamas, nes tai suteikia tiekėjams lankstumą siūlyti sprendimus, kurie gali būti ekonomiškesni dideliems padaliniams. Rinkoje egzistuoja įvairių gamintojų stotelės su 8 ir daugiau vietų, todėl konkurencija nėra ribojama. Nors ieškovas teigia, kad „bus nepanaudotos vietos“, tačiau nepadidina sprendimo kainos dirbtinai, nes: a) didelės stotelės dažnai yra ekonomiškesnės už kelias mažas (mažiau korpusų, mažiau elektronikos); b) mažesnių stotelių naudojimas padidintų montavimo, tinklo ir priežiūros kaštus; c) minimalus 8 vietų reikalavimas yra proporcingas, nes mažina infrastruktūros sudėtingumą ir užtikrina efektyvumą.
5.6. Atsakovas pažymėjo, kad kontrolerio ir stotelės integracija yra galimybė, o ne privaloma sąlyga. Pirkėjas nedraudžia tiekėjams siūlyti stoteles su integruotu kontroleriu, bet ši įranga turi užtikrinti visas pageidaujamas funkcijas – tai yra viena iš galimų konfigūracijų. Techninės specifikacijos reikalavimas, kad kontroleris valdytų ne mažiau kaip 40 registratorių, nereiškia, jog jis turi būti integruotas į vieną stotelę. Tai gali būti atskiras kontroleris, jungiantis kelias stoteles arba programinė platforma, valdanti visą infrastruktūrą.
5.7. Atsakovas neapibrėžia konkretaus gamintojo ar modelio, o tik funkcinius reikalavimus: a) valdyti ? 40 registratorių; b) prijungti ? 5 stoteles; c) užtikrinti duomenų perdavimą ir krovimą. Atsižvelgiant į pateiktus funkcinius reikalavimus tiekėjai gali siūlyti: a) stoteles su integruotu kontroleriu (jei jos atitinka reikalavimus); b) atskirus kontrolerius su stotelėmis; c) programinius sprendimus.
5.8. Ieškovo teikiami įrangos paskaičiavimai yra hipotetiniai, neatitinkantys Lietuvos kalėjimų tarnybos poreikių. Atsakovas, geriausiai žinodamas pirkimo objektą, jo pobūdį, specifikaciją ir kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į konkretaus Pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdamas pirkimo principų, pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti tokius reikalavimus, kokie dėl objektyvių priežasčių, jo manymu, yra reikalingi. LKT, formuodamas techninės specifikacijos reikalavimus, nesudarė palankių sąlygų proteguoti tam tikrą tiekėjų ratą, nesumažino tiekėjų galimybių, o atvirkščiai, jas praplėtė. Techninė specifikacija nėra pernelyg išsami, o atvirkščiai, plečianti tiekėjų galimybes siūlyti įvairius sprendimus. Atsakovas techninėje specifikacijoje nurodė funkcinius reikalavimus, kurie būtini pirkimo tikslui pasiekti. LKT nustatyti reikalavimai techninėje specifikacijoje yra pagrįsti, objektyvūs, praplečiantys tiekėjų galimybes ir atitinkantys perkančiosios organizacijos poreikius. Tai, kad tam tikros techninės specifikacijos nuostatos netenkina tiekėjo, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas techninę specifikaciją parengė netinkamai ar pažeisdamas VPĮ nuostatas.
6. Dublike ieškovas pažymėjo, kad ieškiniu akivaizdžiai gina būtent savo pažeistas subjektines teises, susijusias su pirkimu, t. y. teisę pateikti pasiūlymą, patenkinantį tikruosius atsakovo poreikius pagal įstatymą atitinkančias Pirkimo sąlygas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas reikalavimą užtikrinti prisijungimą naudojant „visas kitas naršykles“ pirkimo eigoje pakeitė į reikalavimą užtikrinti prisijungimą naudojant „bent vieną kitą naršyklę“. Pakeitimas iš „visų naršyklių“ į „bet kurią vieną naršyklę“ yra esminis pakeitimas. Paaiškinimas išviešintas jau dalyvaujantiems, bet ne pirkime nusprendusiems nedalyvauti, tiekėjams, tai esmingai keičia pirkimo dalyvių skaičių. Atsakovo išaiškinimas sukuria ir kitą problemą: išaiškinimas reiškia, kad tiekėjas gali pasirinkti ir bet kokią mažai žinomą ar nestandartinę naršyklę, pvz., nišinius, eksperimentinius variantus. Tokios naršyklės dažnai nėra sertifikuotos, neturi reguliarių saugumo atnaujinimų, turi integruotų „adware“ ar „telemetrijos“ elementų arba yra sukurtos trečiųjų šalių (neretai už ES ribų), todėl kelia atitinkamą riziką. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsiliepime atsakovo dėstomą techninės specifikacijos 2.6 ir 3.6 p. reikalavimų esmę ir prasmę keičiantį „išaiškinimą“ gavo tik ieškovas ir tik šiame atsakovo 2025-11-07 atsiliepime, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. 2025-10-24 išaiškinimas nėra tapatus atsiliepime pateiktajam. Teigti, kad techninėje specifikacijoje nurodytas diapazonas „nereikalauja veikti visame diapazone“, yra logiškai ir technologiškai neteisinga ir rodo, kad atsakovas arba nesupranta, ką reiškia elektronikos standartas (IEC 60950, IEC 62368-1), arba net nesigilina į tai, kokius reikalavimus pirkime jis nustato ir aklai vadovaujasi savo, tikėtinai, pirkimo rezultatais suinteresuotais „konsultantais“, arba sąmoningai, siekdamas išvengti sveikos ir plačios konkurencijos pirkime, bando iškreipti nustatytų reikalavimų prasmę. Pirkimo dokumentų tekstas rodo, kad kontroleris pirkime yra fizinis įrenginys (serveris, terminalas ar valdiklis), o ne programinė funkcija. Jei kontroleris būtų tik programinė platforma, stotelės jungtųsi prie serverio per tinklą (naudojant tarpinius įrenginius – kas prieštarauja techninės specifikacijos 3.4 p.); tiekėjas turėtų nurodyti ne įrenginio „modelį“, o programos versiją ar licencijos tipą; nereikėtų nurodyti maitinimo ir temperatūros. Todėl formuluotės neatitinka „programinės kontrolės“ logikos – jos parašytos taip, kaip apibrėžiama fizinė valdymo įranga (angl. controller device). Reikalavimas dėl 40 registratorių taip pat yra ne funkcinis kriterijus. Ieškovas galėtų pasiūlyti įrangą, kurioje jokio kontrolerio kaip fizinio daikto, kaip atskiro įrenginio nėra. Ieškovas kad ir viename kalėjime galėtų sujungti visas 1345 kameras, o reikalavimas, kad kontroleris valdytų 40 stotelių, ieškovą eliminuoja iš pirkimo. Ieškovas sutinka, kad rinkoje yra gamintojų, kurie savo sprendimus yra įgyvendinę su kontrolerių – atskirų įrenginių - pagalba, bet tai nereiškia, kad šis sprendimas yra kuo nors pranašesnis, saugesnis, patogesnis ar dar kaip nors geresnis. Vienintelis ieškovui kylantis ginčijamo nelogiško ir niekaip nepagrįsto pirkime nustatyto reikalavimo kontroleriams valdyti „ne mažiau kaip 40 registratorių“ paaiškinimas yra atsakovo siekis minimizuoti konkurenciją pirkime iki minimumo ir proteguoti iš anksto pasirinktą Motorola įrangos gamintoją. Ieškovas pažymėjo, kad rinkoje plačiai naudojamos modulinės 4–6 vietų stotelės, kurias galima jungti į grupes, sujungiant po keletą jų. Tad atsakovo teiginys, kad 8 vietos yra optimaliausios, yra subjektyvus ir neturi jokio faktinio pagrindo. Jei atsakovo tikslas yra įkrauti ir perkelti duomenis, tai galima pasiekti ir su 4 ar 6 vietų moduliais, tad 8 vietų minimumas yra visiškai neproporcingas ir realiai pasitarnauja tik vienu – sėkmingai ir ženkliai riboja konkurenciją. Jei atsakovui iš tiesų būtų svarbus mažesnis fizinis įrangos kiekis, tai ši aplinkybė būtų aiškiai atsispindėjusi pirkimo dokumentuose. Atsakovo argumentas dėl „didesnių ilgalaikių sąnaudų“ yra neteisingas, kadangi visos priežiūros, gedimų šalinimo ir eksploatacijos sąnaudos tenka tiekėjui, ir remdamasis juo atsakovas negali riboti konkurencijos ar atmesti atitinkamų techninių sprendimų. Kaip matyti iš pridedamų atsakovo atsakymų į tiekėjų klausimus, buvo užduoti mažiausiai penki klausimai (Nr. 9, 10, 11, 19, pretenzijos 2 klausimas), tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su įrangos kiekių ir paskirstymo tarp objektų (klausimai (Nr. 9, 11, 19) problema. Visi šie klausimai rodo tą pačią esminę problemą: atsakovas neatskleidė, kiek registratorių planuojama skirti kiekvienai vietai, nors tai tiesiogiai lemia tiekėjų galimybę apskaičiuoti kainą, terminus ir įrangos kiekius. Taigi, atsakovas tiekėjams nepateikė esminės informacijos, dėl ko tiekėjai negalėjo tiksliai apskaičiuoti nei įrangos poreikio, nei kainos, nei terminų. Atsakovo argumentai, kad rinkoje yra pakankamai atitinkamus parametrus tenkinančių įrenginių, yra deklaratyvūs ir neatitinka tikrovės. Rinkoje neegzistuoja jokio kito įrenginio, kuris atitiktų visus parametrus, išskyrus „Motorola“ įrenginius.
7. Triplike atsakovas papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas įpareigoja viešojo sektoriaus subjektus ir informacinių technologijų srityje veiklą vykdančius verslo subjektus naudoti saugias, kibernetinio saugumo reikalavimus atitinkančias naršykles. Reikalavimas „bent vieną kitą naršyklę“ suteikia lankstumo, kad pirkimas būtų prieinamas platesniam tiekėjų ratui, tačiau tai nereiškia, jog leidžiama naudoti nepatikimus sprendimus. Pažymėjo, kad IEC 60950 ir IEC 62368-1 standartai apibrėžia saugos reikalavimus, tačiau nenurodoma, kad įranga privalo veikti visame diapazone, jei diapazonas pateiktas kaip „leistinas“. Atsakovas paskirstys įrangą pagal įstaigas, atsižvelgdamas į poreikius, darbuotojų bei nuteistųjų skaičių, bausmių atlikimo pobūdį ir kitus svarbius aspektus ir, būtent nustatytais techninės specifikacijos reikalavimais, galės užtikrinti, kad nuomojama įranga dirbtų efektyviai. Teisės aktai neįpareigoja LKT, kaip perkančiosios organizacijos, nustatant techninės specifikacijos sąlygas atsižvelgti į tai, kad minėtos sąlygos atitiktų absoliučiai visų tiekėjų galimybes, pajėgumus, norus ar parduodamas prekes.
8. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai pasisakė techninių dalykų, oponuodamas triplike pateiktai atsakovo argumentacijai.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba vykdo tarptautinį atvirą konkursą „Nešiojamų vaizdo registratorių ir jų aptarnavimui skirtos įrangos nuomos pirkimas“, pirkimo Nr. 4695825. Skelbimas apie pirkimą paskelbtas 2025-09-29.
10. Ieškovas 2025-10-09 pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų, prašydamas pakeisti techninės specifikacijos 5.5 p., išbraukiant reikalavimo dalį „ir kitas naršykles“; pakeisti techninės specifikacijos 2.6 ir 3.6 p., juose nustatant, kad reikalaujama maitinimo įtampa yra 230 V, 47-52 Hz; panaikinti reikalavimą dėl atskiro nukrovimo-įkrovimo stotelės kontrolerio, panaikinti reikalavimą nukrovimo-įkrovimo stotelės kontroleriui „Turi vienu metu valdyti ne mažiau kaip 40 registratorių“ (techninės specifikacijos 3.2 p.) arba šį skaičių sumažinti iki atitinkamos nukrovimo-įkrovimo stotelės minimalaus vietų (sumažinto iki 2) skaičiaus, panaikinti reikalavimą nukrovimo-įkrovimo stotelei „Turi būti, ne mažiau kaip 8 vietos registratoriams, kad vienu metu juos būtų galima įkrauti ir perkelti įrašus į serverį (saugyklą) (techninės specifikacijos 2.3 p.), paliekant tik funkcinį reikalavimą, kad visi registratoriai būtų įkraunami ir duomenys perkeliami į saugyklą, arba sumažinti minimalų vietų skaičių iki 2.
11. Atsakovas 2025-10-17 ieškovo pretenziją atmetė.
12. Ieškovas ginčija pirkimo sąlygas, teigdamas, kad pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimai dėl programinės įrangos suderinamumo su (visomis) kitomis naršyklėmis, dėl nukrovimo-įkrovimo stotelių ir kontrolerių maitinimo diapazono, dėl stotelių ir kontrolerių vietų yra neteisėti, neaiškūs, neproporcingi, riboja konkurenciją, pažeidžia racionalaus lėšų panaudojimo tikslą.
Dėl ieškovo suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač, jei byloje dalyvaujantys asmenys kelia tokį klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė (neturi) teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, byloje nėra pagrindžiamas konkretus ieškovo teisių pažeidimas.
15. Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos. Savo ruožtu tiekėjo suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje yra apibrėžiamas kaip jo suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus yra siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).
16. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tiekėjų siekis savo naudai sumažinti konkurenciją kituose pirkimuose ir (ar) šiuos padaryti skaidresnius nelaikytinas viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu.
17. Kita vertus, teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį.
18. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. ESTT 2005 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03). ESTT jurisprudencijoje taip pat yra nurodyta, kad tuo atveju, jei įmonė nepateikė pasiūlymo dėl tariamai diskriminacinių konkurso dokumentuose ar konkurso sąlygose pateiktų specifikacijų ir konkrečiai dėl jų ji nebūtų galėjusi teikti visų prašomų paslaugų, būtų nepagrįsta reikalauti, kad ji pirma pateiktų pasiūlymą per ginčijamą sutarties sudarymo procedūrą tam, kad vėliau galėtų pasinaudoti peržiūros procedūromis, siekdama užginčyti tokias specifikacijas, net jeigu dėl tokių specifikacijų jos galimybės laimėti sutartį būtų niekinės (žr. ESTT 2004 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Grossmann Air Service, C 230/02).
19. Pažymėtina, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti pirkimo sąlygas gali būti pripažįstamas tiek pirkimo objektą pasiūliusiam subjektui (pirkimo dalyviui), tiek ir galinčiam tokį objektą pasiūlyti subjektui, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadariusiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad yra suinteresuotas pateikti pasiūlymą pirkime, tačiau dėl ginčijamų pirkimo dokumentų reikalavimų tokia jo galimybė yra apribota (eliminuota). Ieškovas teigia, kad galėtų pasiūlyti įrangą, kuri tenkintų perkančiosios organizacijos poreikius, tačiau to negali padaryti dėl, ieškovo teigimu, nepagrįstų techninės specifikacijos reikalavimų. Įvertinus pateiktos pretenzijos bei procesinių dokumentų turinį, darytina išvada, kad ieškovas iš esmės siekia įrodyti, kad Pirkimo sąlygos pažeidžia jo teisę varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Taigi galima spręsti, jog ieškovas yra suinteresuotas dalyvavimu pirkime ir pirkimo sutarties sudarymu, todėl jis turi teisinį suinteresuotumą ginčyti, jo vertinimu, neteisėtas pirkimo sąlygas teisme.
Dėl pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo
21. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).
22. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis).
23. Būtent pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija turi apibrėžti aiškias ir konkrečias taisykles, pagal kurias pirkime varžysis tiekėjai, išvardinti išsamius pirkimo objektui keliamus reikalavimus, nurodyti priemones, kuriomis tiekėjai turi pagrįsti savo pasiūlymų atitiktį keliamiems reikalavimams, nurodyti pasiūlymų vertinimo tvarką, kriterijus ir pan. Perkančioji organizacija negali pirkime remtis reikalavimais, kurie nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose ir tokiu būdu nebuvo išviešinti tiekėjams, taip pat ji negali aiškinti pirkimo sąlygų taip, kad būtų pakeista šių sąlygų esmė ir jų lingvistine forma išreikštas turinys, nes priešingu atveju būtų pažeisti imperatyvūs viešųjų pirkimų principai.
24. Ginčo pirkimo objektas – nešiojamų vaizdo registratorių ir jų aptarnavimui skirtos įrangos nuoma (toliau – ir prekės). Pirkimo sąlygų 2.1 p. nurodoma, kad pirkimas nėra skaidomas į pirkimo objekto dalis, nes: 1) nešiojami vaizdo registratoriai ir jų aptarnavimui skirta įranga turi sąveikauti tarpusavyje ir atitikti išorines jungtis; 2) vaizdo įvykių (įrodymų), įrenginių ir vartotojų valdymo programinė įranga turi būti suderinama su teikiama įranga.
25. Pirkimo sąlygų 2.2 p. numatyta, kad reikalavimai pirkimo objektui, kiekiai, pristatymo ir parengimo naudojimui, priežiūros sąlygos nustatytos šiose konkurso sąlygose, Nešiojamų vaizdo registratorių ir jų aptarnavimui skirtos įrangos nuomos techninėje specifikacijoje (konkurso sąlygų 2 priedas), Nešiojamų vaizdo registratorių ir jų aptarnavimui skirtos įrangos nuomos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projekte (konkurso sąlygų 3 priedas).
26. Techninėje specifikacijoje numatyta nuomojama įranga ir jos kiekiai: nešiojami vaizdo registratoriai – preliminarus kiekis 1345 vnt. (bus nuomojama pagal poreikį); bei registratorių aptarnavimui skirta įranga – daugiavietės nukrovimo-įkrovimo stotelės (kiekiai nustatomi pagal technines charakteristikas), nukrovimo-įkrovimo stotelių kontroleriai (kiekiai nustatomi pagal technines charakteristikas), RFID skaitytuvai, duomenų saugyklos (11 vnt.) ir vaizdo įvykių (įrodymų), įrenginių vartotojų valdymo programinė įranga (1 vnt.).
27. Techninės specifikacijos 5.5 p. nustatyta, kad vaizdo įvykių (įrodymų), įrenginių vartotojų valdymo programinė įranga turi būti suderinama su Windows Server 2016 ar kitomis naujesnių serverių platformos šeimos operacinėmis sistemomis, palaikyti virtualizaciją, t. y. veikti virtualiose tarnybinėse stotyse. Turi turėti auditavimo sistemą. Programinės įrangos kliento aplikacija turi būti suderinama su WINDOWS 10 ir naujesnėmis operacinėmis sistemomis ir turi būti galimybė prisijungti naudojant naršykles Microsoft Edge 27+ (Windows 10), Firefox 47+ (Windows 10/11), Chrome 48+ (Windows 10/11, MAC OS X v10.10) ir kitas naršykles arba instaliuojant programinės įrangos kliento aplikaciją.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025-10-24 atsakovas pateikė atsakymus į gautus tiekėjų klausimus, taip pat pateikė atsakymus į klausimus, iškeltus ieškovo pretenzijoje. Atsakovas dėl techninės specifikacijos 5.5 p. 2025-10-24 pateikė tokią informaciją tiekėjams: tiekėjo pasiūlymas bus tinkamas, jeigu tiekėjo siūloma programinė įranga bus suderinama su WINDOWS 10 ir naujesnėmis operacinėmis sistemomis, bus galimybė prisijungti naudojant naršykles Microsoft Edge 27+ (Windows 10), Firefox 47+ (Windows 10/11), Chrome 48+ (Windows 10/11, MAC OS X v10.10) ir bent viena kita naršykle arba instaliuojant programinės įrangos kliento aplikaciją.
29. Pagal Pirkimo sąlygų 7.2 p., nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva paaiškinti, papildyti ir patikslinti konkurso sąlygas. Pirkimo sąlygų 7.3 p. numatyta, kad atsakydama į kiekvieną tiekėjo CVP IS susirašinėjimo priemonėmis laiku pateiktą prašymą paaiškinti konkurso sąlygas arba aiškindama, papildydama, tikslindama konkurso sąlygas savo iniciatyva, perkančioji organizacija teikia paaiškinimus, papildymus, patikslinimus, paskelbdama CVP IS priemonėmis bei išsiųsdama CVP IS priemonėmis prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Šios pirkimo sąlygos iš esmės atkartoja VPĮ 36 straipsnio 5, 6 dalių reglamentavimą.
30. Nustatyta, kad perkančiosios organizacijos 2025-10-24 paaiškinimas pateiktas likus daugiau nei 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir jis paskelbtas CVP IS priemonėmis visiems potencialiems tiekėjams. Taigi šiuo aspektu ieškovo argumentai, kad paaiškinimas pateiktas tik pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, nepripažintini pagrįstais.
31. Paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančioji organizacija apibrėžia viešojo pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti viešojo pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos viešojo pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai.
32. VPĮ 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams, negu iš pradžių atrinktiesiems, arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių. Šiuo atveju aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl viešojo pirkimo sąlygų keitimo (BORTA kriterijai) pateikti išaiškinimai, kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu atitinkamų reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas (Teisingumo Teismo sprendimas 2021-07-08 byloje Nr.C-295/20).
33. Matyti, kad pateiktu paaiškinimu atsakovas pirkimo sąlygą, kad prie programinės įrangos turi būti galimybė prisijungti naudojant tris išvardintas ir kitas naršykles, susiaurino nurodydamas, kad pasiūlymas bus tinkamas, jeigu bus galimybė prisijungti naudojant tris išvardintas naršykles ir bent vieną kitą naršyklę. Tokiu būdu reikalavimas programinei įrangai būti prieinamai iš esmės visose naršyklėse buvo atsakymu į ieškovo pretenziją iš esmės pakeistas, nes atsakovas nurodė nesivadovausiąs techninėje specifikacijoje paskelbtu reikalavimu ir vertinsiąs kaip tinkamą siūlomą programinę įrangą, pasiekiamą tik keturiose naršyklėse. Taigi ieškovo ginčijamas pirkimo reikalavimas formaliai liko nepakeistas, nes atsakovas atmesdamas pretenziją atsisakė išbraukti pirkimo sąlygos dalį „ir kitas naršykles“, bet paaiškinimu iš esmės buvo pripažinta, kad toks reikalavimas yra nebetaikomas kaip itin sunkiai įgyvendinamas (ar net neįmanomas). Atsakovo pateiktu paaiškinimu (patikslinimu) palengvinta įsigyjamos programinės įrangos atitiktis techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams, kadangi prie programinės įrangos turi būti galimybė prisijungti ne visomis (ką implikuoja vartojamas jungtukas „ir“), o tik keturiomis naršyklėmis.
34. Atsakovas procesiniuose dokumentuose neginčija to, kad minėtas paaiškinimas laikytinas ginčijamos pirkimo sąlygos dalimi ir suteikia lankstumo, kad pirkimas būtų prieinamas platesniam tiekėjų ratui. Tačiau toks pirkimo sąlygos aiškinimas prieštarauja pirmiau nurodytoms taisyklėms, kad paskelbtų viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Šiuo atveju yra potenciali galimybė, kad po techninės specifikacijos 5.5 p. paaiškinimo galėtų atsirasti naujų dalyvių, kurie galėtų pasiūlyti programinę įrangą, prie kurios būtų galimybė jungtis ne visomis, o 4 naršyklėmis. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad, viena vertus, techninės specifikacijos reikalavimas, kad prie tiekėjo siūlomos programinės įrangos turi būti galimybė prisijungti naudojant naršykles Microsoft Edge 27+ (Windows 10), Firefox 47+ (Windows 10/11), Chrome 48+ (Windows 10/11, MAC OS X v10.10) ir kitas naršykles, yra nekonkretus, neapibrėžtas ir dėl to neaiškus, taip pat nepagrįstas perkančiosios organizacijos poreikiais, taigi neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kita vertus, tokio reikalavimo pateiktas paaiškinimas jį palengvinant (susiaurinant) neatitinka VPĮ 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto draudimo. Dėl nurodyto aptariamas techninės specifikacijos 5.5 p. reikalavimas pripažintinas neteisėtu.
35. Techninės specifikacijos 2.6 p. ir 3.6 p. nustatyti techniniai reikalavimai daugiavietei nukrovimo-įkrovimo stotelei ir nukrovimo-įkrovimo stotelės kontroleriui – maitinimas 100 - 240V, 47 - 63Hz.
36. Atviro konkurso sąlygų 1 priede „Pasiūlymo forma“ yra nurodoma tokia, kaip svarbi pažymėta („SVARBU!“), informacija (pakeista atsakovo 2025-10-03 pranešimu tiekėjams): Tiekėjai kartu su pasiūlymu turi pateikti prekių technines specifikacijas ir (ar) aprašymus, pažymint dokumentuose konkrečias vietas, įrodančias atitikimą visiems techninės specifikacijos reikalavimams, nurodant reikalavimo eilės numerį, nustatytiems Konkurso sąlygų 2 priede. Pateiktuose dokumentuose, konkrečios vietos (ne visas dokumentas), įrodančios atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams turi būti išverstos į lietuvių kalbą (verstame dokumente nurodant vertimą atlikusio asmens vardą, pavardę ir parašas).
37. Taigi pirkimo sąlygos aiškiai nurodo, kad tiekėjas su pasiūlymu turi pateikti prekių – stotelės ir kontrolerio technines specifikacijas, aprašymus, kuriuose pažymėtas atitikimas Techninės specifikacijos 2.6 p. ir 3.6 p. reikalavimams (pasiūlymo formos 5 lentelės 2.6 ir 3.6 pozicijos). Tai suponuoja išvadą, kad šių prekių specifikacijose ar aprašymuose turi būti nurodomas įrenginių maitinimo diapazonas 100 – 240 V, 47 – 63 Hz tam, kad jie atitiktų iškeltus reikalavimus. Suprantant ginčijamų punktų turinį taip, kad atsakovui būtų tinkama įranga su bet kokia maitinimo reikšme, patenkančia į nurodytą diapazoną (nuo...iki), įmanoma situacija, kad tiekėjas pasiūlytų įrenginius, kurių maitinimas nebūtų tinkamas naudojimui Lietuvoje, tačiau atitiktų techninės specifikacijos reikalavimus, todėl toks paskelbtų pirkimo sąlygų supratimas nėra logiškai pagrindžiamas, be to, neatitiktų perkančios organizacijos siekio įsigyti jai tinkamą pirkimo objektą, t. y. skirtą naudoti Lietuvoje.
38. Dėl šių reikalavimų atsakovas 2025-10-24 pateikė tokį atsakymą į tiekėjo klausimą: Techninėje specifikacijoje 2.6 p. (daugiavietei nukrovimo-įkrovimo stotelei) ir 3.6 p. (nukrovimo-įkrovimo stotelės kontroleriui) nurodomas standartinis maitinimo diapazonas (100–240V, 47–63Hz), kuris yra plačiai taikomas tarptautiniuose gaminiuose ir užtikrina įrangos veikimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Šis reikalavimas leidžia tiekėjams siūlyti universalius sprendimus, atitinkančius įvairius elektros tinklų parametrus, t. y. leidžiama tiekėjams siūlyti įrangą, kurios veikimas galimas kitose šalyse, kur naudojama kitokia įtampa ir kitoks dažnis, bet tiekėjas, siūlydamas tokią įrangą, privalės užtikrinti, kad ši įranga veiktų Lietuvoje. Pasiūlymas bus priimtinas, jei siūlomas prietaisų dažnis ir įtampa pateks į nurodytą intervalą.
39. Taigi pateiktu paaiškinimu atsakovas pakeitė techninį reikalavimą iš techninėje specifikacijoje nurodyto maitinimo, jį susiaurindamas iki reikalavimo, kad įranga veiktų Lietuvoje, t. y. stotelės ir kontrolerio maitinimas atitiktų Lietuvoje taikomus standartus. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti Lietuvos standartą LST EN 50160 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“. Byloje nekilo ginčas, kad Lietuvoje standartinė žemoji įtampa yra 230 V ± 10 proc., o dažnis – 50 Hz. Akivaizdu, kad Lietuvoje veikiančio prietaiso įtampos ir dažnių diapazonas patenka į techninėje specifikacijoje nurodytas ribas, tačiau manytina, kad ne kiekvienas pirkime galimas pasiūlyti prietaisas gali veikti visame pirkimo sąlygose nurodytame diapazone, todėl aptariamu atsakovo paaiškinimu sąlyga yra lengvinama ir pirkime yra galimybė pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo dėl jų galimos pasiūlyti įrangos techninių rodiklių (maitinimo diapazono).
40. Be to, atsakovo paaiškinimai bei argumentacija dėl to, kad techninės specifikacijos 2.6 p. ir 3.6 p. numatytas platesnis maitinimo diapazonas plečia tiekėjų galimybes, užtikrina universalumą, sudaro galimybę siūlyti pažangesnius sprendimus, kurie atitinka ne tik ES, bet ir tarptautinius standartus nėra nei pagrįsti, nei įtikinami. Reikalavimas įrangai veikti platesniame diapazone ne plečia, o priešingai – siaurina tiekėjų galimybes. Pripažintina, kad reikalavimas stotelei ir kontroleriui veikti platesnės, nei Lietuvoje esama, įtampos diapazone nėra objektyviai pagrįstas. Taip pat atsakovas nepateikė jokių galimų išsinuomoti rinkoje siūlomų įrengimų parametrų, kad paneigtų ieškovo teiginius apie reikalavimo pritaikymą vieno gamintojo prekėms, ir nepagrindė, kodėl Lietuvos kalėjimuose siekiama naudoti įranga papildomai turėtų atitikti ne ES, o kitų šalių standartus, kuo šie įrenginiai, atsakovo vertinimu, yra pažangesni ir labiau atitinka perkančiosios organizacijos poreikius. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas, tačiau tokio pagrindimo nagrinėjamoje byloje nepateikta.
41. Proporcingumo principo reikalavimų neatitinka ne tik pernelyg aukšti, specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui reikalavimai ar užslėptos diskriminacijos situacijos, bet ir pernelyg detalios pirkimo sąlygos, kuriomis atimama galimybė pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai ribojama jų konkurencija. Konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 37 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui).
42. Taigi ginčijamos techninės specifikacijos 2.6 p. ir 3.6 p. sąlygos vertintinos kaip neproporcingos, perteklinės, objektyviai nebūtinos ir mažinančios konkurenciją, taip pat nepagrįstos perkančiosios organizacijos poreikiais, taigi neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies, 37 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimų, kita vertus, tokio reikalavimo pateiktas paaiškinimas jį palengvinant (susiaurinant) neatitinka VPĮ 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto draudimo. Dėl nurodyto aptariami techninės specifikacijos 2.6 ir 3.6 p. reikalavimai dėl maitinimo diapazono pripažintini neteisėtais.
43. Techninės specifikacijos 2.3 p. nustatytas reikalavimas daugiavietei nukrovimo-įkrovimo stotelei – turi būti ne mažiau kaip 8 vietos registratoriams, kad vienu metu juos būtų galima įkrauti ir perkelti įrašus į serverį (saugyklą). Techninės specifikacijos 3.2 p. nustatyta, kad nukrovimo-įkrovimo stotelės kontroleris turi vienu metu valdyti ne mažiau kaip 40 registratorių. Šį reikalavimą kontroleriui atitinka reikalavimas, kad prie kontrolerio turi būti galima prijungti ne mažiau kaip 5 stoteles (3.3 p.), kuriose atitinkamai po ne mažiau kaip 8 vietas registratoriams. Techninėje specifikacijoje nurodomas reikalavimas tiek stotelei, tiek kontroleriui saugiai perkelti įrašytą vaizdo įrašą (medžiagą) į duomenų saugyklą (2.7 p., 3.7 p.). Techninėje specifikacijoje taip pat nurodyta pastaba, kad stotelė ir kontroleris gali būti ir vienas prietaisas, bet turi užtikrinti visas pageidaujamas funkcijas.
44. Ieškovas teigia, kad reikalavimai nelogiški, nepagrįsti, vienas kitam prieštaraujantys. Atsakovas teigia, kad reikalavimai kontroleriui valdyti mažiausiai 40 registratorių, o stotelei talpinti mažiausiai 8 registratorius pagrįsti realiais, apskaičiuotais ir įvertintais atsakovo poreikiais, atsižvelgiant į padalinių dydžius, siekiant neapsikrauti nereikalinga įranga, taupant sąnaudas.
45. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 ir kt.). Perkančiosios organizacijos pareiga tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti pirkimo sąlygas, tarp jų techninę specifikaciją, reiškia ir pareigą nustatyti kuo tikslesnę sutarties (šiuo atveju įsigyjamų paslaugų) apimtį, jų pobūdį, kad tiekėjams būtų sudaromos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje, įvertinti galimas paslaugų teikimo sąnaudas, o perkančiajai organizacijai racionaliai naudoti viešąsias lėšas.
46. Iš Prekių pirkimo-pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 p. nustatyta, kad prekės bus užsakomos pristatymui į 11 vietų, t. y. adresais (duomenys neskelbtini). Pirkėjas pirmu užsakymu užsakys 1345 vnt. registratorių, 11 duomenų saugyklų ir pagal poreikį kitas pasiūlytas prekes.
47. Nuomojamos įrangos poreikio ir paskirstymo aspektai tarp nurodytų 11 vietų nebuvo atskleisti nei tiekėjams 2025-10-24 atsakant į gautus klausimus, nei teismui, nagrinėjančiam ieškovo kvestionuojamų pirkimo sąlygų nustatymo pagrįstumą, proporcingumą ir būtinumą. Atsakovas nepasisakė dėl hipotetinių ieškovo skaičiavimų, kuriais grindžiamas reikalavimų neracionalumas, teigiant, kad labiau atsakovo poreikius atitiktų galimybė tiekti (ir) mažesnės talpos stoteles, kontrolerio funkcijas atliekant programinei įrangai ar pan., taigi jų nekritikavo, tačiau atsakovas nepateikė ir jokių savo skaičiavimų pagal darbuotojų kiekvienoje iš 11 vietų skaičius, kuriems bus skirti vaizdo registratoriai, pagal pamainų keitimąsi padaliniuose, būtinybę krauti ne visus vaizdo registratorius vienu metu ar kitų ne deklaratyvaus pobūdžio argumentų, pagrindžiančių pasirinktą prekių komplektaciją. Viešųjų pirkimų tarnyba yra paskelbusi poziciją kad norėdamos būti tikros, jog jų parengta techninė specifikacija sudaro prielaidas realiai tiekėjų konkurencijai (kas paskatina ir tiekėjų susidomėjimą pirkimu), perkančiosios organizacijos galėtų dar pirkimo inicijavimo ar pirkimo dokumentų rengimo (vėliausiai – jų tvirtinimo) metu įsitikinti, kad įsigyjamam pirkimo objektui nustatytų reikalavimų visumą atitinka bent trijų skirtingų gamintojų/tiekėjų siūlomos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (http://vpt.lrv.lt/ „Dėl techninėse specifikacijose nustatomų reikalavimų pagrindimo“). Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių duomenų taip pat nepateikė. Taigi šiuo atveju nėra prielaidų pagrįstam teismo įsitikinimui, kad techninės specifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo tikslui, jais nėra dirbtinai apribota konkurencija ir diskriminuoti tiekėjai.
48. Nors atsakovas atsiliepime teigia, kad ginčo reikalavimais nustatyti funkciniai reikalavimai, lieka neaišku ir nepagrįsta, kodėl šiems funkciniams reikalavimams pasiekti, t. y. kad vaizdo registratorius būtų pakrautas, vaizdo įrašai būtų saugiai perkelti į saugyklą ir ištrinti iš registratoriaus ir pan., reikalingi būtent aptariami techniniai reikalavimai, susiję su konkrečiais minimaliais įrenginių vietų skaičiais, jungtimis, prietaisų komplektacija. Pastebėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal techninės specifikacijos reikalavimus tiekėjai gali siūlyti stoteles su integruotu kontroleriu, atskirus prietaisus arba programinius sprendimus, tačiau triplike jau tvirtina, kad programinė įranga negali tiesiogiai jungtis prie stotelių be tarpinių įrenginių, todėl neatitiktų reikalavimų, be to, gali sukelti saugumo pažeidimus, todėl turi būti fizinis kontroleris. Nors techninėje specifikacijoje tiesiogiai nurodoma, kad stotelė ir kontroleris gali būti vienas prietaisas, atsakovas negebėjo paaiškinti kaip tokiu atveju suderinami reikalavimai, kad tas vienas prietaisas talpintų 8 registratorius, bet valdytų 40. Nors ta aplinkybė, kad ieškovo galimos siūlyti prekės ar sprendimai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, nereiškia, kad techninės specifikacijos sąlygos savaime yra netinkamos, pažeidžiančios konkurenciją ar kitaip neteisėtos, tačiau šiuo atveju atsakovui nepateikus aiškaus ir konkretaus pagrindimo dėl pasirinktų techninių parametrų būtinybės, nėra sudarytos prielaidos išvadai, kad būtent tai reikalinga pasiekti įrangai kaip sistemai (įrenginių komplektui) keliamus funkcinius reikalavimus (pirkimo sąlygų 2.1 p.). Pažymėtina, kad poreikis itin detaliai apibrėžti pirkimo objektui keliamus techninius reikalavimus turi būti pagrįstas nurodant detalius jį patvirtinančius argumentus, o ne apibendrintus teiginius, kas nagrinėjamoje byloje iš atsakovo pusės nebuvo padaryta.
49. Visgi, įvertinus, kad perkančioji organizacija iš esmės gali nustatyti jai reikalingos įrangos komplektaciją, jos techninius parametrus taip, kad būtų geriausiai patenkinti perkančiosios organizacijos poreikiai, ieškinio reikalavimas apskritai panaikinti techninės specifikacijos 2.3 p. ir 3.2 p., galiojančiu paliekant tik funkcinį reikalavimą, kad registratoriai būtų įkraunami ir duomenys perkeliami į saugyklą, negali būti tenkinamas.
50. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teisinės reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
51. Byloje nustatyta, kad techninės specifikacijos 5.5 p. reikalavimas, kad prie tiekėjo siūlomos programinės įrangos turi būti galimybė prisijungti naudojant naršykles Microsoft Edge 27+ (Windows 10), Firefox 47+ (Windows 10/11), Chrome 48+ (Windows 10/11, MAC OS X v10.10) ir kitas naršykles, yra nekonkretus, neapibrėžtas ir dėl to neaiškus, taip pat nepagrįstas perkančiosios organizacijos poreikiais, taigi neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų; techninės specifikacijos 2.6 p. ir 3.6 p. sąlygos vertintinos kaip neproporcingos, perteklinės, objektyviai nebūtinos ir mažinančios konkurenciją, taip pat nepagrįstos perkančiosios organizacijos poreikiais, taigi neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies, 37 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad perkančioji organizacija pateiktais paaiškinimais atliko pirkimo dokumentų pakeitimus, kuriais buvo palengvinti (sumažinti) reikalavimai, išplėstas potencialių tiekėjų ratas bei jų galimybės pateikti pasiūlymus, ir spręsta, kad padaryti pakeitimai yra esminiai, nes pirkimo sąlygų turinys buvo pakeistas taip, kad yra potenciali galimybė, jog po pakeitimo galėtų atsirasti naujų dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo ir tokiais veiksmais perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą draudimą.
52. Nors ieškovas ieškiniu prašo Pirkimo sąlygas panaikinti ar pakeisti, nurodydamas, kaip jos turi būti formuluojamos, toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas.
53. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas. Dėl išdėstytų aplinkybių pripažinus šiame sprendime nurodytas pirkimo sąlygas neteisėtomis, teismas privalo ex officio pirkimą nutraukti, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-04 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 49 punktą).
54. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimas turi būti nutrauktas dėl ieškovo reikalavimu neteisėtomis pripažintų esminių sąlygų, o techninės specifikacijos reikalavimų nustatymas visgi yra perkančiosios organizacijos pareiga, teismas nenurodo atsakovui, kokiu būdu turi būti formuluojami techninės specifikacijos reikalavimai, pažymėdamas, kad šią pareigą atsakovas turi įvykdyti įgyvendinamas šio sprendimo motyvus ir įvertinęs 47-48 p. argumentus. Tokia bylos procesinė baigtis leidžia teigti, kad ieškovo ieškinys sprendimu tenkinamas iš dalies (iš esmės tenkinti ieškinio rezoliucinės dalies 1 p. a) ir b) reikalavimai, netenkintas c) reikalavimas).
55. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
56. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 10314 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 3479 Eur žyminį mokestį ir patyrė 6835 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (už ieškinio, dubliko bei rašytinių paaiškinimų parengimą). Pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (dokumento registracijos Nr. DOK-42406). Ieškovo išlaidos advokato pagalbai byloje neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį (2/3), ieškovui iš atsakovo priteistina 6876 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
57. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepatirtos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-423⁸ straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti Lietuvos kalėjimų tarnybos paskelbto tarptautinio atviro konkurso „Nešiojamų vaizdo registratorių ir jų aptarnavimui skirtos įrangos nuomos pirkimas“, pirkimo Nr. 4695825, procedūras.
Priteisti ieškovui Radio Systems Group GmbH, juridinio asmens kodas 116 017 053, iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos, juridinio asmens kodas 288697120, 6876 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.