Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovams A. J., G. J., M. S. dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2010 m. gegužės 27 d. Ukmergės rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 9 straipsniu ir atsižvelgdama į tai, kad nuo 2010 m. gegužės 30 d. nutraukiama 2000 m. gruodžio 20 d. sutartis, sprendimu Nr.7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo Ukmergės rajone” pavedė Ukmergės rajono savivaldybės kontroliuojamai įmonei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą Ukmergės mieste, Šventupės gyvenvietėje ir Dukstynos kaimo vartotojams, bei perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą turtą, susijusį su šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla Šventupės gyvenvietėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota Juridinių asmenų registre ir turinti Registravimo pažymėjimą, išduotą 2005m. vasario 18 d, vykdo šilumos tiekimo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Energetikos veiklos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012 m. liepos 5 d. Licencija suteikia teisę verstis šilumos tiekimo veikla teritorijoje, nurodytoje Licencijos priede. Licencijos priedas nurodo, kad Licencijos turėtojas vykdo šilumos tiekimo veiklą Ukmergės rajono savivaldybėje – Ukmergės miesto, Šventupės, Dukstynos kaimo ir Deltuvos miestelio teritorijose, išskyrus kitose Ukmergės rajono savivaldybės ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra šilumos ir karšto vandens tiekėjas, turintis teisę rinkti iš vartotojų, kuriems tiekia šilumos ir karšto vandens šildymo paslaugas, mokesčius už šilumą ir karštą vandenį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio 29 dieną pradėjo tiekti šilumos energiją, karštą vandenį 28,58 kv. m. butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise, priėmus palikimą, priklauso atsakovams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakovams mokėjimo pranešimus už buto šildymą (skiltis „šildymas“) ir vonios kambario gyvatuko šildymą (skiltis „šiluma karšto vandens cirkuliacija“), karštą vandenį (skiltis „karštas vanduo“), tačiau atsakovai A. J., G. J., M. S. už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. pateiktų mokėjimo pranešimų neapmokėjo (b. l. 16-20).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad iš Testamentų registro buvo nustatyta, kad S. J. turto paveldėtojai yra A. J., G. J. ir M. S.. Ieškovei iš pateiktų oficialių duomenų nebuvo žinoma, kad atsakovai paveldėjimo proceso neužbaigė, taip pat nebuvo žinoma, paveldėtojų eiliškumo priimant palikimą. Atsakovas M. S. niekada nebuvo susisiekęs su ieškovės įgaliotais asmenimis dėl skolos apmokėjimo. Prašo ieškinį tenkinti, atmesti atsakovių prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo procesiniai dokumentai atsakovui M. S. teismo procesiniai dokumentai įteikta per darbovietę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, tačiau atsakovas M. S. atsiliepimo byloje nepateikė (b. l. 72).

Atsakovas informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos (b. l. 108).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio 29 dieną pradėjo tiekti šilumos energiją, karštą vandenį 28,58 kv. m. butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras 2022 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą nuo 2020 m. spalio 13 d. nuosavybės teise priklausė S. J. (b. l. 6). Iš Biržų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. liepos 14 d. Mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. J. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 34). VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 16 d. Testamentų registro išraše nustatyta, kad po S. J. mirties palikimą priėmė A. J., G. J. ir M. S. (b. l. 25). Nurodytas aplinkybes patvirtina 2021 m. rugpjūčio 11 d. A. J. pareiškimas dėl palikimo priėmimo, 2021 m. spalio 6 d. G. J. pareiškimas dėl palikimo priėmimo ir 2021 m. spalio 7 d. M. S. pareiškimas dėl palikimo priėmimo (b. l. 31-33).

Dėl skolos priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Viena iš pagrindinių šilumos energijos ir karšto vandens vartojo pareigų – laiku susimokėti už jam patiektą energiją ir karštą vandenį (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja, turinti teisę rinkti iš vartotojų, kuriems tiekia šilumos ir karšto vandens šildymo paslaugas, mokesčius už šilumą ir karštą vandenį, tiekė šilumą ir karštą vandenį 28,58 kv. m. butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., pateikus mokėjimo pranešimus už šildymą ir šilumos palaikymą vonios kambaryje esančiame gyvatuke, jie apmokėti nebuvo ir už minėtam butui tiektą šilumos energiją (šildymą, buto gyvatuko šildymą) susidarė 446,45 Eur įsiskolinimas. Iš Biržų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. liepos 14 d. Mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 28,58 kv. m. buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas S. J. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 34). Po S. J. mirties (duomenys neskelbtini), į Biržų rajono 1-ąjį notarų biurą kreipėsi S. J. seserys A. J. ir G. J. bei S. J. sūnus M. S. dėl palikimo priėmimo (b. l. 31-33).

Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį.

Palikimas kaip paveldima turto masė (aktyvas ir pasyvas) egzistuoja ribotą laiką – iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo. Esant įpėdinių daugetui ir jų valiai dėl paveldėto turto pasidalijimo paveldėjimo procese, paveldėjimo procedūros užbaigiamos bendru įpėdinių susitarimu dėl paveldėto turto pasidalijimo, o kitais atvejais – tik nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimu.

Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimą turtą nukreiptais faktiniais veiksmais, išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį).

Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėjas S. J. mirė (duomenys neskelbtini) ir nuo jo mirties momento atsirado palikimas. Palikimo atsiradimo momentu buvo trys mirusiojo įpėdiniai – sūnus M. S. ir seserys A. J. ir G. J..

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Tuo tarpu ketvirtos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Atkreiptinas dėmesys, kad palikėjo S. J. sūnus M. S. 2021 m. spalio 7 d. kreipėsi į Biržų rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po jo tėvo S. J. mirties, priėmimo (b. l. 33). Pažymėtina, kad S. J. tėvystė M. S. atžvilgiu patvirtinta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-434-03/04 (b. l. 38), todėl pagal CK 5.11 straipsnio 5 dalį, abejonių dėl atsakovo M. S. teisės priimti palikėjo palikimą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog M. S. būtų atsisakęs palikimo, ir vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi bei aktualia teismų praktika, spręstina, kad atsakovės A. J. ir G. J. negalėjo priimti mirusio brolio S. J. palikimo, dėl ko jos neįgijo nuosavybės teisių į palikėjui priklausantį turtą, todėl jų atžvilgiu ieškinys atmestinas.

Teismas, pasisakydamas dėl skolos pagrįstumo, pažymi, kad skola už butui tiektą šilumos energiją, karštą vandenį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. yra 446,45 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikytina, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su juo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojų įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovas privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku, apmokėti už patiektą šilumos energiją, karštą vandenį (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio l dalis, 6.205 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove už suvartotą šilumos energiją, karštą vandenį (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas laikomas iš esmės pagrįstu ir tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 446,45 Eur skolą (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.383-6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovui tinkamai ir laiku neatsiskaičius su ieškove, buvo paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 0,15 Eur (0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną). Kadangi atsakovas netinkamai vykdo savo prievolę sumokėti už suteiktą šilumos energiją, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistini 0,15 Eur delspinigiai (CK 6.71, 6.73 straipsniai, Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).

Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovės A. J. ir G. J. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 920,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme, atlyginimo (b. l. 68-69, 85-88). Vertindamas bylos aplinkybes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kontekste, teismas pažymi, kad nors ieškovei pateikiant patikslintą ieškinį, nebuvo išsamiai žinomos bylos aplinkybės dėl palikėjo S. S. palikimo priėmimo, tačiau po Biržų rajono 1-ojo notarų biuro 2022 m. spalio 20 d. pateiktos S. J. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 30-67), paaiškėjo aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju pirmos eilės įpėdinis M. S. kreipėsi dėl palikimo priėmimo, kitų pirmos eilės įpėdinių nustatyta nebuvo, po ko ieškovė, veikdama aktyviai, turėjo kreiptis dėl bylos šalių patikslinimo. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, kiekį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), atsakovių prašymas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti tenkintinas visiškai, ir iš ieškovės atsakovėms priteistina 920,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas patyrė 47,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos, delspinigių priteisimo iš atsakovo M. S. patenkintas visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 446,25 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 25 ct) skolą, 0,15 Eur (00 eurų 15 ct) delspinigius, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (446,25 Eur) nuo civilinės bylos pagal patikslintą ieškinį iškėlimo dienos (2022 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,00 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) pašto išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atsakovėms A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), 920,00 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.