- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- II-208-718/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00189-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotam atstovui Leonui Butkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-04-07 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3768-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-asis veiklos skyriaus tyrėjas V. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2023-11-11 07.35 val., I. Simonaitytės g. 35, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotoja nepraleido pėsčiojo, ėjusio per pėsčiųjų perėją, ir kliudė jį. Eismo įvykio metu nežymiai sužalotas žmogus. Nurodyta, jog tokiu būdu V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 30 punktus. V. M. dėl administracinio nusižengimo parodė, jog nesutinka su kalte.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-04-07 nutarimu Nr. 30-ANR_N-3768-2023 V. M. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, pritaikius ANK 38 straipsnį, paskirta 150 Eur bauda.
2023-04-25 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubaustos V. M. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-04-07 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3768-2023. Pareiškėja skunde nurodo, kad Institucija turėjo konstatuoti, ar pakankamai byloje yra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Pareigūnas, grįsdamas jos kaltę dėl nusižengimų padarymo, išskirtinai vadovavosi nukentėjusiojo T. V. ir jo mamos parodymais, neįvertino liudytojos S.M. K. bei jos pačios duotų parodymų dėl eismo įvykio aplinkybių, nepaskyrė autotechninės ekspertizės, kad būtų galima patvirtinti nukentėjusiojo duotus parodymus ir tuo pačiu paneigti jos nurodytas aplinkybes, kad dėl pastarajam padarytų sužalojimų jos kaltės nėra. Nutarimas paremtas prielaidomis bei abejonėmis, o ne įrodymais. Nepagrįstai atmestas prašymas skirti byloje LTEC autotechninę ekspertizę, siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą bei kaltus asmenis dėl jo kilimo. Tokiu būdu, nors nutarime konstatuota, kad įvykio kilimą sąlygojo jos veiksmai, t. y. pėsčiojo nepraleidimas, tačiau neatsižvelgta į tai, kad vaikas atsitrenkė į jau baigiančio nuvažiuoti automobilio šoną, pastarajam įbėgus į pėsčiųjų perėją, kai jo dėmesys buvo nukreiptas į telefoną ar pan. Neįvertinta ir tai, kad nukentėjusysis turi tam tikrų psichologinių bei suvokimo problemų, kas galėjo įtakoti pasirinktam elgesio variantui prie pėsčiųjų perėjos. Abi sudėtys yra materialiosios, todėl pareigūnas turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (veikos) ir šiuose straipsniuose atitinkamose dalyse numatytų padarinių. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusižengimo sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra Institucijos pareiga. Specialisto išvada teismo vertinama tik kaip vienas iš įrodymų. Atkreipia dėmesį, kad važiuojant kelio dalimi per pėsčiųjų perėją, prie pėsčiųjų perėjos nestovėjo praeivis, taigi jis turėjo būti daug toliau. Buvo įsitikinusi, kad juda saugiai bei leistinu greičiu, automobilis judėjo normalia eiga, todėl turėjo būti puikiai matomas atbėgusio nukentėjusiojo. Jei pėstysis būtų atidesnis bei stebėjęs gatvę, jis nebūtų išbėgęs į pėsčiųjų perėją tuo metu, kai nuvažinėjo automobilis ir susidūrimo būtų išvengta. Jos dėmesys buvo nukreiptas į priekį, todėl neturėjo ir negalėjo numanyti, kad T. V. nuspręs staiga įbėgti į pėsčiųjų perėją ir atsitrenks į nuvažiuojančio automobilio šoną. Jos įsitikinimu, nors automobilio atsidūrimas kelyje ir įvertintas kaip techninė priežastis, pagrindinė eismo įvykio priežastis – nukentėjusiojo didelis neatsargumas bei neatidumas kelyje, atsižvelgiant į pastarojo psichinės sveikatos būklę, t. y. visumą priežasčių, lėmusių eismo įvykio kilimą ir kilusias pasekmes. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir kilusių nusikalstamų padarinių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, jeigu nenustatoma jo kaltė. Virš išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu daroma išvada, kad nutarime nėra nei vieno įrodymo, kurio patikimumu, objektyvumu ir besąlygiškumu galima būtų vadovautis nubaudžiant ją pagal ANK straipsnius. Nutarimas jos atžvilgiu nėra pagrįstas išsamiai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, todėl nėra įtikinamas ir kelia abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių bei kitus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo pripažinti ją kalta ir jos veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 417 str.1d., 423 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, nes jos veiksmuose nėra būtinų nusižengimo sudėties požymių - kaltės ir priežastinio ryšio. Prašo panaikinti 2023-04-07 priimtą nutarimą dėl paskirtų nuobaudų pagal ANK 417 str. 1d., 423 str.2d. ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai papildomų aplinkybių nustatymui, kadangi byloje nebuvo atlikta autotechninė ekspertizė.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. skundas nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44700-22 užfiksuoti liudytojos S. M. K. parodymai, kad 2022 m. lapkričio mėn., tiksliai datos nenurodė, vedžiodama šuniuką netoli I. Simonaitytės g. 33 namo matė einantį berniuką nuo minėto namo. Pažymėtina, kad liudytoja S. M. K. pabrėžė, jog vaikas ėjo, o nebėgo, tik prie pėsčiųjų perėjos nesustojęs įėjo į ją. Liudytoja nurodė, kad matė nuo Simonaitytės kalno atvažiuojantį automobilį. Patvirtino, kad nei prieš minėtą automobilį, nei už jo kitų automobilių nebuvo. Netrukus ji pamatė, kad minėtas automobilis jau stovėjo ant pėsčiųjų perėjos, o berniukas tupėjo sukniubęs šalia automobilio priekinių kairės pusės durelių. Liudytoja S. M. K. patvirtino, kad gatvės apšvietimas buvo įjungtas, aplink pėsčiųjų perėją iš po nakties paliktų automobilių nebuvo. Netikėti šiais liudytojos S. M. K. parodymais nėra pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs bei juos patvirtina vaizdo įrašas pavadinimu „2022- 1111_075921-001“. Iš šiame įraše fiksuoto vaizdo matyti, kad kelio apšvietimas yra įjungtas, pėsčiųjų perėja aiškiai pažymėta kelio ženklais bei paženklinta važiuojamojoje kelio dalyje. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad pėsčiųjų perėja ir šaligatvis pakankamai apšviestas, kad matytųsi artėjantys ar laukiantys pėstieji prie pėsčiųjų perėjos. V. M. skunde patvirtina, kad matė pėsčiąjį, tik tvirtina neturėjusi ir negalėjusi numanyti, kad pėsčiasis T. V. nuspręs staiga įbėgti į pėsčiųjų perėją, nes jos (V. M.) dėmesys buvo nukreiptas į priekį. Įvertinus aukščiau aptartos liudytojos S. M. K. parodymus, buvusias kelio apšvietimo ir matomumo sąlygas bei pačios V. M. nurodomas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad V. M. matė pėsčiąjį, einantį prie pėsčiųjų perėjos, tačiau jokių atsargumo priemonių artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesiėmė. Šiuo atveju pažymėtina, kad vairuotojas turi pasirinkti tokį (saugų) greitį, kad jis bet kada galėtų sustabdyti transporto priemonę. Itin dėmesingas vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje ėjėjusį pėsčiąjį. Minėti KET reikalavimai įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamojoje dalyje. Todėl, vykdydami KET 30 punkto reikalavimus, vairuotojai, matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir panašiai, toks pasiteisinimas nepašalina vairuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-185/2012, 2K-402/2012, 2K-95/2013 ir kt.). Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad V. M. važiavo rizikingai, esant tamsiam paros metui nepasirinko saugaus greičio, kad bet kada galėtų sustabdyti transporto priemonę. Jeigu ji (V. M.) būtų pasirinkusi saugų greitį ir artėdama prie pėsčiųjų perėjos būtų sulėtinusi greitį ar net visiškai sustojusi, pagal nustatytas bylos aplinkybes, pamačiusi pėsčiąjį, būtų neabejotinai galėjusi sustoti ir išvengti eismo įvykio. Nors V. M. teigia, kad pėsčiasis T. V. staiga įbėgo ir pats atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį, tačiau tai, kad važiuodama pasirinktu greičiu pėsčiųjų perėjos akivaizdoje ji (V. M.) neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, nešalina jos atsakomybės, o kaip tik patvirtina jos kaltę, nes nebuvo laikomasi saugaus eismo taisyklių dėl atidumo stokos. Visa tai patvirtina, kad V. M. buvo neatidi ir neatsargi tamsiu paros metu važiuodama per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir taip pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, nors privalėjo ir esamoje situacijoje galėjo juos vykdyti ir taip išvengti kilusių padarinių, vykdydama KET reikalavimus ji būtų turėjusi galimybę laiku pastebėti pėsčiąjį T. V. ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. V. M. manymas, kad nustatyti šio įvykio aplinkybės būtina buvo paskirti autotechninę ekspertizę - nepagrįstas, kadangi surinkti duomenys yra pakankami, o eismo įvykio aplinkybės nustatytos tinkamai.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja V. M., pareiškėjai apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi yra komandiruotėje. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama pareiškėjai V. M. nedalyvaujant.
Institucijos, priėmusios nutarimą, įgaliotas atstovas Leonas Butkus teismo posėdžio metu nurodė, jog byloje užfiksuota, jog pėsčiasis buvo kliudytas kairiąja automobilio puse, nudaužtas kairiojo veidrodėlio gaubtas. Tai reiškia, kad vairuotoja privalėjo pastebėti pėsčiąjį, nes pėsčiasis iki susidūrimo privalėjo kirsti priešingos krypties eismo juostą, tai yra nuėjo mažiausiai 3 metrus. Per tą laiką, kai jis perėjo pirmąją eismo juostą, dar atsirado laiko ir atstumo tarpas pastebėti pėsčiąjį ir sureaguoti, vengiant susidūrimo. Tai patvirtina, kad pareiškėja buvo neatidi ir dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis. Ekspertizės skyrimas būtų perteklinis procesinis veiksmas, dėl esamų aplinkybių ekspertas negalėtų atsakyti į visus klausimus, kadangi automobilis buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos, nors pareiškėja turėjo jį palikti taip, kaip stovėjo ir laukti pareigūnų nurodymų, taip pat nėra jokių matavimų, neužfiksuotos stabdymo žymės. Galimai vairuotoja nesilaikė dešinės pusės kelyje, perėja yra prie kelio vingio, todėl vairuotoja galėjo kirsti kampą, išvažiavo iš savo eismo juostos, tai prielaida, tačiau tai gali turėti reikšmės. Pareiškėja anksčiau yra bausta administracine tvarka už greičio viršijimą ir jai buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones vienam mėnesiui. Byloje pirmiausia buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas dėl to, kad nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi ikiteisminio tyrimo medžiaga pavirto į administracinio nusižengimo bylą. Prašė skundo netenkinti.
Nukentėjusiojo T. V. atstovė pagal įstatymą A. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog jos sūnus neturi psichikos sutrikimų, jis turi Ilgo QT sindromą. Vaikas eina į mokyklą nuo pirmos klasės per tą pačią perėją, eidamas telefonu nesinaudoja. Vaikas sakė, kad, nenorėdamas niekam trukdyti, greičiau ėjo per perėją, tačiau nebėgo. Nukentėjusioji nei karto neskambino ir nesiteiravo kaip jaučiasi berniukas. Sutinka su priimtu nutarimu.
Liudytoja S. M. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog išvedė šuniuką į lauką, vaikštinėjo apie pusę valandos, grįžtant link namų pamatė, kad greitai važiavo mašina, o iš kitos pusės ėjo berniukas. Nukreipė žvilgsnį į šuniuką ir vėl atsisukusi pamatė, kad mašina stovi, o berniuko nėra. Pamatė, kad berniukas susirietęs nuėjo šalin, tada išlipo moteris ir jam už pečių paėmusi sakė: „ko stovi, eik į mokyklą“. Po to vairuotoja klausė berniuko, ar jis gerai jaučiasi. Tada ji pribėgo ir pasakė berniukui stovėti ir niekur neiti. Pamatė, kad berniukui suplyšo striukė, ji berniukui apie tai pasakė, bet šis nereagavo. Nuvedė šuniuką namo ir grįžusi pamatė jau atvykusias policijos ir greitosios pagalbos mašinas. Parašė policijos pareigūnams paaiškinimą. Vairuotoja dar nurodė, jog striukė suplyšo dėl to, nes gal su durelėm užkliudė berniuką. Automobilio kontaktas su berniuku buvo į kairę automobilio pusę.
Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Sarpalienės 2023-03-01 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44700-22 matyti, kad 2022-11-11, apie 07.45 val., policijos informacinėje sistemoje PRIR registruotas pranešimas Nr. 0122000667761, kad adresu I. Simonaitytės g., ties namu Nr. 35, Klaipėdos m., automobilis ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. M., partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bėgusį T. V.. Tikslinant T. V. sužalojimus, 2022-11-24 gauta informacija iš Klaipėdos vaikų ligoninės, kad T. V. diagnozuotas dešinio šonkaulio lūžis iš dešinės. 2023-01-17 gautoje Klaipėdos valstybinės teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. G 1403/2022 (03) nurodoma, kad T. V. eismo įvykio metu nustatytas dešinio krūtinės ląstos šono sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Diagnozuotas dešinės pusės X šonkaulio lūžis yra nepatvirtintas radiologiškai, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimamas. Atsižvelgiant į tai, kad T. V. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ikiteisminis tyrimas nutrauktinas nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1dalyje, požymių (b. l. 11-13).
Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK tyrėjos L. G. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022-11-11 patruliavo kartu su vyr. patruliu G. Š., tarnybiniu automobiliu nustatytame maršrute. Iš Klaipėdos AVP OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, I. Simonaitytės g. 35, pranešėja, vairuodama automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė į gatvę išėjusį vaiką. Berniukas nėra sužeistas. 07 val. 59 min. atvykus nurodytu adresu juos pasitiko GMP automobilyje 1 brigados medikai, kurie teigė, kad nepilnametis akivaizdžiai sužalotas nėra, tačiau profilaktiniam patikrinimui bus nuvežtas į ligoninę apžiūrai. GMP automobilyje sėdėjo nepilnametis T. V., kuris atvykus mamai A. V. paaiškino, kad taupydamas laiką, įbėgo į perėją ir ją norėjo perbėgti, kaip tik atsitrenkė jau į perėją įvažiavusi automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivi V. M., ir apgadino automobilio kairės pusės galinio matymo veidrodėlį. Automobilio vairuotoja V. M. paaiškino, kad važiavo nedideliu greičiu, įvažiavo į perėją ir staiga į jos automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį atsitrenkė vaikas. Įvykį matė liudytoja S. M., kuri paaiškinti tiksliai įvykio aplinkybių nesugebėjo. Eismo įvykis įformintas eismo įvykių registre (b. l. 17).
Iš CD esančių nuotraukų matyti, jog apgadintas automobilio kairės pusės veidrodėlis. Iš vaizdo įrašų matyti (vaizdo įrašai daryti pareigūnų ant drabužių dėvėtu vaizdo ir garso įrašymo įrenginiu „Body“ kameromis), kad fiksuojamos aplinkybės po eismo įvykio. Įrašuose užfiksuota, jog gatvės apšvietimas yra įjungtas, pėsčiųjų perėja aiškiai pažymėta kelio ženklais bei paženklinta važiuojamojoje kelio dalyje.
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023-01-17 specialisto išvados Nr. G 1403/2022(03) matyti, jog T. V. nustatytas dešinio krūtinės ląstos šono sumušimas. Diagnozuotas dešinės pusės X šonkaulio lūžis yra nepatvirtintas radiologiškai, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimamas. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto, paveikus dešinį krūtinės ląstos šoną, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2022-11-11 07.46 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44700-22 bylos lapai 33-34).
Nukentėjusysis T. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ryte, dar nebuvo sniego, gal buvo ruduo. Buvo tamsus rytas. Neatsimena, ar degė gatvės lempos. Buvo daug šviesos nuo kitų mašinų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Apie 07.35 val. ėjo greičiau negu normaliai. Perėja yra netoli jo namo. Ėjo per perėją ir staiga pamatė mašiną, su kuria susitrenkė. Jis atsitrenkė į mašinos šoną, kur yra veidrodėlis. Po to skaudėjo dešinį šoną. Mašiną vairavo moteris. Moteris pasisodino jį į savo mašiną. Policiją ir greitąją iškvietė moteris iš mašinos. Prieš perėją iš kairės ir dešinės buvo automobilių. Jie ir stovėjo ir judėjo lėtai (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44700-22 bylos lapai 46-47).
Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2022-11-11, apie 07.45 val., jai paskambino sūnus T. V.. Jis pasakė, ar gali ateiti į I. Simonaityės g. Ji nesuprato kas įvyko. Tada, kaip suprato, medikė paėmė iš sūnaus telefoną ir pasakė, kad sūnus buvo partrenktas ant pėsčiųjų perėjos. Labai išsigando, apsirengė ir nuėjo prie perėjos. Sūnus jau sėdėjo greitosios automobilyje. Parašė paaiškinimą policijai ir su sūnumi išvažiavo į Klaipėdos vaikų ligoninę. Ten sūnui nustačius dešinio šonkaulio lūžį išleido į namus. Sūnus vėliau pasakojo, kad jis ėjo pėsčiųjų perėja į mokyklą. Perėjoje jis atsitrenkė į automobilio stiklą. Paskui išsiaiškino, kad stiklas yra galinio vaizdo veidrodėlis. Galinio vaizdo veidrodėlis suplėšė striukę. Sūnaus striukė įplyšusi dešinėje pusėje, krūtinės srityje. Įplyšimas prasideda netoli užtrauktuko. Sūnus sakė, kad niekam nenorėjo trukdyti ir ėjo greičiau. Bet jis nebėgo. Automobiliai stovėjo, automobilio, į kurį atsitrenkė, jis nematė. Sūnus turi Ilgo QT sindromą, tai yra širdies laidumo sutrikimas. Neįgalumas iki 18 metų. Tai reiškia, kad jo širdis gali sustoti bet kada. Jis mokosi pagal palengvintą programą. Jam nustatytas kalbos ir suvokimo sutrikimas. Tai yra jis mąsto angliškai ir tik paskui verčia į lietuvių kalbą. Taip yra todėl, nes būdamas mažas žiūrėjo filmus anglų kalba. Judesio ir elgesio sutrikimų nenustatyta (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44700-22 bylos lapai 76-78).
Liudytoja S. M. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2022 metų lapkričio mėnesį tikslios datos neatsimena, išėjo iš namų pavedžioti šuniuką. Galėjo būtų apie 07.30 val., nes visą laiką šuniuką išveda 07.15 val. pavedžioti. Jau baigė vedžioti šuniuką ir buvo kažkur netoli I. Simonaitytės g. 33 namo, kai pamatė einantį nuo minėto namo berniuką. Jis ėjo, nebėgo. Kiek atsimena, berniukas prieš pėsčiųjų perėją nesustojo ir įėjo į ją. Matė, kad tuo metu I. Simonaitytės g. nuo Simonaitytės kalno atvažiuoja automobilis. Kiek atsimena, nei prieš jį, nei už jo kitų automobilių nebuvo. Netrukus pamatė, kad minėtas automobilis stovi ant pėsčiųjų perėjos. Tai yra jo priekiniai ratai jau buvo už pėsčiųjų perėjos, o galiniai ratai ant pėsčiųjų perėjos. Minėtas berniukas tupėjo susikniaubęs prie automobilio. Kiek atsimena, jis tupėjo prie priekinių kairės pusės durelių. Paskui berniukas atsistojo ir nuėjo atgal link pėsčiųjų perėjos pradžios, iš kur buvo atėjęs. Berniukas sustojo ant šaligatvio ir taip liko stovėti. Iš automobilio išlipo moteris. Ji priėjo prie berniuko. Klausė, ar jam viskas gerai, kaip jis jaučiasi. Berniukas nieko jai neatsakė ir toliau stovėjo. Pamatė, kad berniukui yra krūtinės srityje įplyšusi striukė. Tai jam pasakė. Jis nieko neatsakė, tik glostė suplyšusią vietą. Girdėjo, kad moteris berniukui dar pasakė, kad ji galėjo kliudyti jį durelėmis. Kadangi automobilis stovėjo ant perėjos ir trukdė kitiems vairuotojams, jie įjungė garso signalus. Tada moteris patraukė automobilį nuo perėjos toliau link Smiltelės g. Automobilis aukštesnis, be bagažinės, baigiasi tiesia linija. Po to nunešė šuniuką namo. Kai netrukus grįžo, berniukas sėdėjo greitosios automobilyje. Tikrai atsimena, kad buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Aplink pėsčiųjų perėją iš po nakties paliktų automobilių nebuvo. Prie pat pėsčiųjų perėjos žibinto nėra. Pėsčiųjų perėjoje buvo pakankamai šviesu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44700-22 bylos lapai 84-85).
2022-11-11 paaiškinime automobilio ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. M. nurodė, kad 2022-11-11, apie 7.45 val., važiavo I.Simonaitytės gatve, įvažiavus į perėją, į ją išbėgo vaikas, kuris atsitrenkė į vairuotojo pusės veidrodėlį. Greitis buvo nedidelis, nes prieš perėją visada sumažina greitį. Vaikas tiesiog išbėgo nepastebėjęs automobilio, esančio jau pėsčiųjų perėjoje. Įvykus įvykiui, iš karto sustojo, apžiūrėjo vaiką ir paskambino 112 ( ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44700-22 bylos lapas 21).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu nutarimu V. M. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2023-11-11 07.35 val., I. Simonaitytės g. 35, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido pėsčiojo ėjusio per pėsčiųjų perėją ir kliudė jį. Eismo įvykio metu nežymiai sužalotas žmogus.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus 417 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.
ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį KET pažeidimą. Taigi ANK 417 straipsnio 1 dalies ir 423 straipsnio 2 dalies normos yra blanketinės, nukreipiančios į KET. KET 9 punktas įtvirtina, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 30 punkte nurodoma, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Dėl minėto eismo įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44700-22, kurį prokurorė 2023-03-01 nutarimu nutraukė pripažinusi, kad nepadaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnyje. Prokurorės nutarime konstatuota, kad automobilį eismo įvykio metu vairavusi V. M. pažeidė KET 30 punkto reikalavimus ir tai lėmė eismo įvykio kilimą, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti svarbus straipsnyje numatytų padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimas. Prokurorė sprendime nurodė, kad pradėtina administracinė teisena pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir ikiteisminio tyrimo medžiaga perduotina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui, įpareigojant pradėti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 11-13).
Susipažinus su pareiškėjos skundo turiniu matyti, kad pareiškėja ginčija administracinių nusižengimų padarymo faktą, neigia savo kaltę įvykdžius ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Pareiškėja nurodo, jog nukentėjusysis įbėgo į pėsčiųjų perėją, jo dėmesys buvo nukreiptas į telefoną, dėl to jis atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio šoną. Teigia, jog nukentėjusysis, būdamas neatsargus ir neatidus, sukėlė eismo įvykį. Vairuodama automobilį ji dėmesį nukreipė į priekį, todėl neturėjo ir negalėjo numanyti, jog nukentėjusysis staiga išbėgs į perėją. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais.
V. M. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytoja S. M. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog matė, kaip prie pėsčiųjų perėjos greitai priartėjo mašina, o iš kitos pusės ėjo berniukas. Trumpam nukreipė žvilgsnį kitur ir atsisukusi pamatė, kad mašina sustojo, o berniuko nėra, berniukas susirietęs nuėjo šalin, tada iš automobilio išlipo moteris. Ji pribėgusi prie berniuko pamatė, kad berniukui suplyšo striukė. Berniukas atsitrenkė į kairę automobilio pusę. Nukentėjusysis T. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ėjo per perėją ir staiga pamatė mašiną, su kuria susidūrė. Ėjo greičiau negu normaliai. Jis atsitrenkė į mašinos šoną, kur yra veidrodėlis. Po to skaudėjo dešinį šoną (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44700-22 bylos lapai 46-47). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023-01-17 specialisto išvada Nr. G 1403/2022(03) konstatuota, jog T. V. dešinio krūtinės ląstos šono sumušimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto, paveikus dešinį krūtinės ląstos šoną, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2022-11-11 07.46 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44700-22 bylos lapai 33-34).
Ginčo dėl to, kad V. M. vairuojamu automobiliu susidūrė su nukentėjusiuoju pėsčiųjų perėjoje, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Šią aplinkybę paaiškinime patvirtino pati V. M., liudytoja S. M. K., nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, bei tai užfiksuota tarnybiniame pranešime. Eismo įvykio metu pėsčiųjų perėja buvo apšviesta, liudytoja S. M. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad gatvės apšvietimas buvo įjungtas, aplink pėsčiųjų perėją iš po nakties paliktų automobilių nebuvo, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad apšvietimas yra įjungtas, pėsčiųjų perėja aiškiai pažymėta kelio ženklais bei paženklinta važiuojamojoje kelio dalyje. Pareiškėja skunde nurodė, jog nukentėjusysis atsitrenkė į automobilio kairės pusės veidrodėlį. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ėjo per perėją ir staiga pamatė mašiną, su kuria susidūrė. Jis atsitrenkė į mašinos šoną, kur yra veidrodėlis. Po įvykio jam skaudėjo dešinį šoną. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilio kairės pusės veidrodėlis apgadintas. Tą aplinkybę, jog nukentėjusysis per pėsčiųjų perėją judėjo iš pareiškėjos vairuojamo automobilio kairės pusės, patvirtino ir liudytoja S. M. K. teismo posėdžio metu, kuri eismo įvykį stebėjo iš šalies. Pati V. M. skunde nurodė, jog jau beveik buvo pravažiavusi pėsčiųjų perėją, kai į jos automobilio kairį šoną atsitrenkė į perėją išbėgęs berniukas. Ji vairuodama automobilį dėmesį nukreipė į priekį, todėl neturėjo ir negalėjo numanyti, jog nukentėjusysis staiga išbėgs į perėją. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog vairuodamas automobilį, kuris laikomas padidinto pavojaus šaltiniu, automobilio vairuotojas turi būti atidus ir stebėti eismą kelyje, kelio ženklus. Be to, kaip anksčiau minėta, KET 30 punkte įtvirtinta pareiga artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Pareiškėjos teiginys, kad ji, vairuodama automobilį, dėmesį nukreipė į priekį, todėl neturėjo ir negalėjo numanyti, jog nukentėjusysis staiga išbėgs į perėją, atmestini, kadangi pareiškėja V. M., būdama dėmesinga, atsakinga vairuotoja, turėjo būti pakankamai atidi, ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba visiškai sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“. Taigi, jeigu V. M., artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos būtų sulėtinusi greitį arba sustojusi prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, būtų laiku pastebėjusi nukentėjusįjį ir jį praleidusi, eismo įvykis nebūtų kilęs. Svarbu ir tai, kad nukentėjusysis atsitrenkė į automobilio kairės pusės šoną, vadinasi, nukentėjusysis jau buvo įžengęs į pėsčiųjų perėją ir praėjęs priešingos krypties eismo juostą, todėl tvirtinti, kad nukentėjusiojo veiksmai–staigus įbėgimas į pėsčiųjų perėją, kaip nurodo skunde pareiškėja, galėjo būti esminė priežastis eismo įvykio kilimui, nėra pagrindo. Be to, liudytoja S. M. K. pabrėžė, jog vaikas ėjo, o nebėgo per pėsčiųjų perėją. Taigi darytina išvada, kad V. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykio kilimu ir dėl jo atsiradusiais padariniais, t. y. jai nepadarius Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 30 punkto pažeidimų, eismo įvykis nebūtų kilęs. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog eismo įvykio kilimui visiškai neturi reikšmės, ar nukentėjusysis turi kokių nors psichologinių ar suvokimo problemų, kadangi ištyrus visą bylos medžiagą neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent pareiškėjos veiksmai.
Pareiškėja skunde prašė skirti Lietuvos teismo ekspertizės centro autotechninę ekspertizę, siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą ir kaltus asmenis. Ekspertizė skiriama tais atvejais, kai įvykio aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos žinios. Nagrinėjamu atveju specialus tyrimas nereikalingas, kadangi eismo įvykio mechanizmas, jo eiga bei kaltas asmuo nustatyti pagal kitus bylos duomenis, t. y. pačios pareiškėjos parodymus, liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, tarnybinius pranešimus, eismo įvykio schemą, vaizdo įrašus bei nuotraukas. Šiuo atveju byloje esantys duomenys yra pakankami nustatant eismo įvykio mechanizmą, jo eigą bei kaltą asmenį, todėl grąžinti bylą Institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui nėra pagrindo.
Teismas pripažįsta, jog nutarimas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus visą bylos medžiagą, įvertinus visus įrodymus, padarius pagrįstą išvadą, jog V. M. pažeidė nurodytus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-04-07 nutarimas Nr. 30-ANR_N-3768-2023 yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.
Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirdama ANK 417 straipsnio 1 dalies ir 423 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu jas subendrindama, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. V. M. paskirta nuobauda yra proporcinga jos padarytiems administraciniams nusižengimams, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. M., skundo ir panaikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o V. M. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
V. M. skundo netenkinti. Palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-04-07 nutarimą Nr. 30-ANR_N-3768-2023 administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.