Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. V. ir V. V. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5172-569/2013, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ ieškinį atsakovams L. V. ir V. V., trečiajam asmeniui L. V. individualiai įmonei dėl turto atidalijimo iš bendros jungtinės nuosavybės ir išieškojimo iš jo dalies, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apeliantų atskirųjų skundų, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vadovaujantis LR CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis ieškinio atsisako. Tokiu atveju teismui priėmus ieškinio (pareiškimo, prašymo) atsisakymą, nutartimi civilinė byla nutraukiama. Minėta teisė užtikrina dispozityvumo principo civiliniame procese įgyvendinimą, kadangi bylą inicijavusiam asmeniui suteikiama galimybė savo valia pradėto proceso atsisakyti. Bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, susidariusių ieškovui atsisakius nuo ieškinio, atlyginimą reglamentuoja LR CPK 94 ir 98 straipsniai. Vadovaujantis LR CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra atitinkamo prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinio atsisakymą, priteisė ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas remdamasis tuo, jog teisinis rezultatas byloje laikytinas palankiu ieškovei, kadangi atsakovų inicijuotoje byloje dėl santuokos nutraukimo, teismo sprendimu padalijus santuokoje įgytą turtą, ieškovei atsirado galimybė nukreipti skolos išieškojimą į atsakovės turto dalį, o būtent tokio rezultato ieškovė ir siekė. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė turėjo pagrindą inicijuoti civilinės bylos dėl turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės iškėlimą, kreipdamasi į teismą elgėsi apdairiai ir rūpestingai, jokių įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino, o atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė. Apeliantė L. V. tvirtina, kad teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškinio pareiškimu ir bylinėjimosi išlaidų susidarymu, kadangi santuokos nutraukimo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas trečiajam asmeniui UAB „Masada“ yra negalimas, nes negalima laikyti, kad byla išspręsta UAB „Masada“ naudai. Be to, apeliantė teigia, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje elgėsi nesąžiningai, kadangi ieškovės reikalavimai nagrinėjamoje byloje ir atsakovų santuokos nutraukimo byloje buvo priešingi. Apeliantas V. V. teigia, kad už visas kilusias teisines pasekmes turi būti atsakinga tik atsakovė L. V., nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013 skolos, tame tarpe ir įsiskolinimas UAB „Masada“, pripažintos asmeninėmis L. V. prievolėmis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Masada“ pareiškė reikalavimą atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės skolininkei L. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančią turto dalį, nustatant, kad atsakovei L. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir leisti įstatymo nustatyta tvarka nukreipti skolos išieškojimą į atsakovei L. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (1 t. 1-3 b.l.). Iš ieškovės atsiliepimo į V. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, kurioje dalyvavo trečiojo asmens statusu, matyti, kad UAB „Masada“ nesutiko su ieškovo prašomu būdu padalinti santuokoje įgytą turtą bei su reikalavimu pripažinti atsakovės L. V. skolas kreditoriams asmeninėmis ir padengtinomis iš jos asmeninių lėšų. Prašė teismo padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu pačiu būdu kaip ir nurodytu ieškinyje, pareikštame dėl skolininkei L. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančios turto dalies atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės (1 t. 119-124 b.l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-961-901/2012, nutraukė V. V., ir L. V. santuoką, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalino santuokoje įgytą turtą. V. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (rūkyklą, šulinį, tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) L. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), automobilius Ford Escort ir VW Golf, pripažino atsakovės L. V. ir likviduojamos L. V. individualios įmonės skolinius įsipareigojimus UAB „Masada“ 36855,21 Lt sumoje su priteistomis palūkanomis asmenine L. V. prievole, atmetė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Masada“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kita. Teismas nustatė, kad ieškovė asmeninės nuosavybės (1994-04-26 dovanojimo sutartis) teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (I t. b.l.10-11), kuris į sutuoktinių dalintino turto masę nepatenka.

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą - V. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), L. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (rūkyklą, šulinį, tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažino atsakovės L. V. ir likviduojamos L. V. individualios įmonės skolinius įsipareigojimus UAB „Masada“ 36 855,21 Lt sumoje su priteistomis palūkanomis solidariąja V. V. ir L. V. prievole, priteisė iš ieškovo V. V. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Masada“ 935,00 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 200,00 Lt teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, 27,75 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir kita.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria L. V. įsipareigojimai AB „Šiaulių energija“, A. A., jos ir likviduojamos L. V. individualios įmonės įsipareigojimai UAB „Masada“ bei įmonės įsipareigojimai UAB „Vigesta“ pripažinti solidariąja L. V. ir V. V. prievole bei perskirstytos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir dėl šios dalies paliko galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą; Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 523,40 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pakeitė nustatant, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 242 Lt; Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria trečiajam asmeniui UAB „Masada“ priteistos šio asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir dėl šios dalies paliko galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo UAB „Masada“ reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas; kitą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad iš išdėstyto matyti, jog kasacinis teismas minėta nutartimi paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas, t.y. V. V. asmeninėn nuosavybėn priteistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, L. V. asmeninėn nuosavybėn priteistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (rūkyklą, šulinį, tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Remiantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovės UAB „Masada“ nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės skolininkei L. V. nuosavybės teise priklausančią turto dalį iš esmės ta pačia apimtimi tenkintas atsakovų L. V. ir V. V. santuokos nutraukimo byloje. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismas nustatė, kad 1994-04-26 dovanojimo sutarties pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini) L. V. priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl nedalintinas. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės reikalavimas dėl šio konkretaus turto atidalijimo reiškiant ieškinį buvo nepagrįstas. Iš esmės minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad jis yra atsakovės asmeninė nuosavybė, ką ir prašė pripažinti ieškovė nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad priimdamas atsisakymą nuo ieškinio negali vertinti ar ieškovės ieškinys būtų tenkintinas, nes tokiu būdu priimtų sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi priimtą galutinį sprendimą ir nustatytas faktines aplinkybes atsakovų santuokos nutraukimo byloje, teismo nuomone, yra pagrindo vertinti, kad tapataus ieškovės reikalavimo tenkinimas kitoje byloje suponuoja išvadą, kad ir nagrinėjamoje byloje nebūtų priimtas priešingas sprendimas ir ieškovės reikalavimai nebūtų atmesti. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus, kad nagrinėjamoje byloje teismas turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad santuokos nutraukimo byla nebuvo išspręsta trečiojo asmens UAB „Masada“ naudai, todėl neatsirado šio asmens teisė reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą išvadą kasacinis teismas padarė remdamasi tuo, kad santuokos nutraukimo byloje į bylą trečiuoju asmeniu įstojęs kreditorius UAB „Masada“ iš esmės siekė, kad jo reikalavimas, kilęs iš L. V. individualios įmonės veiklos, būtų pripažintas solidariąja sutuoktinų prievole, o kasaciniam teismui konstatavus, kad prievolė UAB „Masada“ atžvilgiu yra asmeninė atsakovės prievolė ir dėl šios dalies palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, vertino, kad teismo sprendimas priimtas ne kreditoriaus UAB „Masada“ naudai. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą tik dėl atsakovų turto atidalinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo remtis kasacinio teismo išvadomis, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimo pripažinti atsakovės skolas solidariomis nereiškė.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinį dėl atsakovų turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės pareiškė iki atsakovui pateikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.53 straipsnio 3 dalį, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, tame tarpe ir savo prievoles kreditoriams. Kreditorių teisių apsaugai, t.y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas LR CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant pareiškimo ar ieškinio kopiją. LR CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (LR CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką, yra konstatavęs, kad teismas bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu LR CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu nutraukiama santuoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3-P-186/2010). Vadovaujantis LR CK 3.126 straipsnio 1 dalimi, vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą bei naudotis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis teikti atsiliepimus, reikšti savarankiškus reikalavimus ir kita. Todėl apeliantės L. V. teiginiai, kad ieškovės elgesys, reiškiant nuomonę santuokos nutraukimo byloje dėl solidariosios prievolės UAB „Masada“ pripažinimo, laikytinas nesąžiningu nagrinėjamoje byloje, yra nepagrįsti. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė į teismą dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės kreipėsi nepagrįstai, kadangi vadovaujantis LR CK 4.80 straipsnio 3 dalimi, bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Apelianto V. V. argumentas, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos atsirado tik dėl atsakovės L. V. susidariusių skolų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės klausimas ir atsakovo pozicija buvo priešinga ieškovės - atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, ieškovės ieškinio reikalavimų nepripažino (1 t. 134 b.l.), reikalavo turtą padalinti kitu būdu nei prašė ieškovė, ką patvirtina byloje pateiktas atsakovo ieškinys santuokos nutraukimo byloje (1 t. 126-128 b.l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl atsakovės L. V. veiksmų.

Remiantis išdėstytu, įvertinus ieškovės procesinių veiksmų eigą ir susidariusių bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo tenkinti ieškovės prašymą iš atsakovų priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaudamasis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais, įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, į teismo posėdžių kiekį, jų trukmę, svarstytų klausimų sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos pagrįstai nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už procesinių dokumentų parengimą neviršija minėtų Rekomendacijų, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl 2300,00 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo lygiomis dalimis iš atsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, teismas pažymi, kad atmetus atskiruosius skundus, bylinėjimosi išlaidos atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios su atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimu bei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2013 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir kasos pajamų orderį Nr. 0107. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos minėtose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 8.15. punktą už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,5 MMA, t. y. 500,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios civilinės bylos apimtis nėra labai didelė, pati civilinė byla nėra itin sudėtinga, ieškovės atstovas nuo pat teisminio proceso pradžios dalyvavo rengiant procesinius dokumentus, todėl jam nereikėjo vėl iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, ieškovės teikiamame atsiliepime į atskiruosius skundus nebuvo keliamos naujos teisinės problemos, dėl kurių ieškovės atstovo sąnaudos galėjo žymiai išaugti, todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 300,00 Lt (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 98 straipsnio 2 dalimi) ir priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 150,00 Lt.

Dėl kitų atskiruosiuose skunduose ir atsiliepime išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, apeliantų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį, todėl atskirieji skundai atmestini, o nutartis paliktina nepakeista (L CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Masada“ iš atsakovų L. V. ir V. V. po 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.