Šiaulių apylinkės teismo nutartis

parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Masada“ ieškinį atsakovams V. V., L. V., trečiajam asmeniui L. V. IĮ dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir išieškojimo iš jo dalies,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės L. V. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė su ieškovo atstovo prašymu atsisakyti nuo ieškinio sutiko, nesutiko, kad iš atsakovų būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, tai pagal CPK 94 str. teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys, kurį pareiškė UAB „Masada“ nepagrįstas, teismas jo nebūtų galėjęs tenkinti, kadangi ieškovas rėmėsi LR CK 4.80 str. 3 d., kuri numato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalinti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti. Prijungtoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir ieškovo pateiktame ieškinyje, dokumentuose neginčijamai nustatyta, kad tiek UAB „Masados“ ieškinio pareiškimo metu 2011 m., tiek šią dieną atsakovė L. V. asmeninės nuosavybės teise valdė ir iki šiol valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., kuris yra jai dovanotas ir šis butas iki šiol nėra realizuotas. Kadangi skolos suma viršija 7000 litų, išieškojimas gali būti nukreiptas į šitą butą. Mano, kad UAB „Masada“ nesąžiningai pareiškė šį ieškinį. Ieškovo nesąžiningumas yra akivaizdus. Teismų praktika yra labai įvairi ir yra linkusi labiau pritarti ieškovo pozicijai, kad juridinis asmuo turi teisę teikti teisines paslaugas ir kad teismas gali tai pripažinti protingomis, būtinomis bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovė prašo priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, atmesti ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes jos nebuvo būtinos ir neatitinka LR CPK 94 str. reikalavimų. Atsiimant ieškinį, sprendimas yra priimamas atsakovų naudai. Atsakovė L. V. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių paskaičiavimas ir pagrindimas yra pateiktas teismui, jos sudaro 2400 litų. Išlaidų apmokėjimą patvirtina pridėti dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkintini dalinai.

Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, nes jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.), byla nutrauktina, išaiškinant ieškovui, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos CPK 294 str. 2 d.).

LR CPK 94str. 1d. numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovas atsisakė nuo ieškinio nagrinėjamoje byloje dėl to, kad atsakovai L. V. ir V. V., inicijuodami bylą dėl santuokos nutraukimo, pasidalino santuokoje įgytą turtą. Teismo sprendimu padalijus sutuoktinių turtą, ieškovui UAB,,Masada‘‘ atsirado galimybė nukreipti skolos išieškojimą į atsakovės L. V. turto dalį, kuri ne kartą buvo priteista teismo sprendimais (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-961-901/2012m.). Kadangi ieškovas, šioje byloje pateikdamas ieškinį, būtent tokio rezultato ir siekė, todėl darytina išvada, kad teisinis rezultatas šioje byloje yra palankus ieškovui. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė neginčijo, kad atsakovė buvo skolinga ieškovui, tačiau nurodė, kad ieškovas turėjo galimybę inicijuoti skolos išieškojimą iš asmenines nuosavybės teise ieškovei priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, be to, ieškovas negalėjo pareikšti ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, nes LR CK 4.80str. 3d. reglamentuoja kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos atidalijimo iš bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės.

Kaip jau buvo minėta, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdamas ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, siekdamas apginti savo, kaip kreditoriaus teises. Ieškinį ieškovas padavė iki atsakovui V. V. pateikiant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Ar ieškinys būtų tenkintinas ir pagrįstas, priimdamas atsisakymą nuo ieškinio, teismas vertinti negali, nes tokiu būdu priimtų sprendimą dėl ginčo esmės, t.y. iš esmės išspręstų civilinę bylą. Pagal LR CPK 5str. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Kadangi iš byloje esančių teismo sprendimų matyti, jog ieškovo naudai buvo priteista eilė skolų iš atsakovės, ieškovas kreipėsi į teismą gindamas savo, kaip kreditoriaus, teises, nes turto pardavimo iš varžytinių aktas, kurį pardavus buvo siekiama atgauti skolą, nebuvo patvirtintas dėl to, kad nebuvo nustatyta atsakovės, kaip skolininkės, dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Ieškovo elgesys, kai jis kreipėsi į teismą siekdamas, kad būtų nustatyta skolininkės dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (nevertinant ieškinio pagrįstumo), atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį: tuo atveju, jei atsakovas V. V. nebūtų pateikęs ieškinio teismui dėl santuokos nutraukimo, jo bendras turtas su L. V. nebūtų padalintas. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas turėjo galimybę nukreipti išieškojimą` į atsakovės A. V. asmeninį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuris jai visada priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl elgėsi nesąžiningai, kreipdamasis skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Tačiau šiuo atveju ieškovas, siekdamas nustatyti skolininko dalį bendrame turte, jokių įstatymo nuostatų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR CPK 662str. 1d. numato išieškotojui teisę nurodyti, iš kurio skolininko turto išieškoma pirmiausia. Iš bylos dėl santuokos nutraukimo tarp atsakovų matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra ieškovės gyvenamoji patalpa. LR CPK 664str. numato, kad paskutine eile yra išieškoma iš skolininko gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išadą, kad šiuo atveju yra tenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 100 Lt žyminis mokestis, 1200 litų už ieškinio parengimą, 500 litų už atskirojo skundo parengimą ir 500 litų už atsiliepimą į atskirąjį skundą, viso 2300 Lt. Pagal 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priteisti 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Pagal formuojamą teismų praktiką šios išlaidos priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (LR CPK 88str. 1d. 9p.), ieškovas pateikė įrodymus, kad tokias išlaidas patyrė. Prašomos priteisti išlaidos už procesinių dokumentų parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatuose numatytų dydžių, todėl 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų priteistinos ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 100 Lt išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 2 d. nuostatas ieškovui grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, kai atsisakoma pareikšto ieškinio. Todėl ieškovui grąžinama 75 procentai 2011-11-05 mokėjimo nurodymu Nr. 11051345 sumokėto žyminio mokesčio – 75 Lt. Likusi dalis – 25 Lt – priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 2 d., 140 str. 1 d., 290-292 str., 293 str. 1 d. 4 p., 294-295 str., teismas

nutarė:

1. Priimti ieškovo UAB,,Masada‘‘ atsisakymą nuo ieškinio.

2. Civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Masada“ ieškinį atsakovams V. V., L. V., trečiajam asmeniui L. V. IĮ dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir išieškojimo iš jo dalies nutraukti.

3. Grąžinti ieškovui UAB,,Masada‘‘ (į.k. 144674717) 75 procentus žyminio mokesčio dalį, t.y. 75 Lt, sumokėto 2011-11-05 mokėjimo nurodymu Nr. 11051345 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

3. Priteisti ieškovui UAB,,Masada‘‘ iš atsakovų L. V. ir V. V. po 1112,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

4. Atmesti atsakovės L. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių miesto apylinkės teisme.